Apie tai, kad nėštumo metu reikėtų vengti streso, veikiausiai yra girdėję daugelis. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.
Streso priežastys nėštumo metu
Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių, t.y.
Streso poveikis motinai ir kūdikiui
Ilgesnis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai. Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos nešiojamam vaikeliui. Tokie perspėjimai lydimi paaiškinimais, kad dėl mamos patirto streso kūdikis gali gimti irzlus, o vėliau netgi turėti psichologinių ar bendravimo problemų. Visgi, nors ryšys tarp mamos patiriamo streso ir naujagimio būklės gali atrodyti tik kaip iš piršto laužtos pasakos, naujai atliktas tyrimas įrodė, kad tai yra tiesa.
Atlikto tyrimo rezultatai
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Depresija sergančių mamų vaikai patiria neigiamą tokios padėties poveikį.
Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje.
Taip pat skaitykite: Kaip keliauti į Afriką su šeima
„Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. "Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Mokslininkai jau prieš daugelį metų įrodė, kad vaikai, kurių besilaukdamos mamos patyrė bet kokį stresą (badavo, neteko artimo žmogaus ar tiesiog išgyveno gilų nerimą), užaugę daug dažniau turi psichologinių ar elgesio sutrikimų. Epigenetika tiria procesus, nuo kurių ryškiai priklauso genetinės informacijos transformavimas į konkrečius fenotipinius ar fiziologinius požymius. Taigi nėštumo metu patirti sunkumai gali turėti labai ilgalaikių pasekmių.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti.
Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Taip pat skaitykite: Rizikos ir rekomendacijos: LSD nėštumo metu
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą.
K. ODonnellis ir jo suburti mokslininkai stengėsi nėščiųjų ląstelėse ištirti biologinio senėjimo požymius. K. ODonnelliui su kolegomis išanalizavus ankstyvojo, vidutinio ir vėlyvojo nėštumo metu paimtų kraujo mėginių pokyčius, buvo nustatytas neįprastai didelis cheminio „nusidėvėjimo“ lygis. Tai pasakytina ir apie DNR metilinimo lygius, kuriuos jie tikėjosi pamatyti 1 ar 2 metais vyresnių moterų mėginiuose, nei buvo tyrimo dalyvės. Nors, pasak K. O`Donnello, iš pradžių nėštumas 1-2 metais ląsteles pasendino, po gimdymo jų biologinis amžius buvo 3-8 metais mažesnis nei ankstyvojo nėštumo laikotarpiu.
Kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo streso?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Mamų turėtų stengtis patirti kuo mažiau streso. Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų. Tačiau svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą. Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.
Tačiau reguliari mankšta taip pat gali sumažinti nerimą bei stresą nėštumo metu ir depresijos išsivystymo riziką. Pasirinkus tinkamą sporto šaką netgi galima padėti dėl kitų su nėštumu susijusių problemų. Joga, kaip ir kitos raminančios fizinio aktyvumo formos, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą, nes sporto metu išsiskiria endorfinai, kurie dar vadinami geros savijautos hormonais.
Taip pat skaitykite: Paslėpta alkoholizmo epidemija
Be to, net ir patyrus didelį stresą nėštumo metu, nereikia iš karto nusiteikti, jog tiek mamos, tiek kūdikio psichologinė būsena ir toliau bus bloga. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką.
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. "Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės".
Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis. Persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimis, preeklampsija, imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos ir pan.
Emocinė sveikata yra svarbi ne tik dėl motinos gerovės, bet ir dėl kūdikio vystymosi. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis stresas nėštumo metu gali paveikti kūdikio sveikatą ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Kvėpavimo pratimai: kvėpavimo pratimai yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Meditacija ir mindfulness: meditacija gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo ir sukurti vidinę ramybę. Pradėkite nuo trumpų meditacijos sesijų ir kasdien šiek tiek padidinkite laiką. Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas ne tik kūno, bet ir emocinei sveikatai. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti pratimai yra tinkami ir saugūs. Rūpinantis kitais ir ruošiantis kūdikio atėjimui, dažnai pamirštama skirti laiko sau. Tačiau laikas sau yra būtinas emocinei sveikatai palaikyti. Nėštumo metu naudinga susikurti atsipalaidavimo ritualus, pavyzdžiui, naudoti aromaterapiją su eteriniais aliejais, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti. Būti nėščia kartais gali būti vieniša patirtis, ypač jei aplinkui nėra žmonių, kurie tai patyrė. Palaikymas iš artimųjų, draugų ar net kitų nėščių moterų gali suteikti stiprybės ir sumažinti nerimą. Nėščiųjų kursai, kuriuose galima dalyvauti kartu su kitomis būsimomis mamomis, taip pat gali būti gera emocinė pagalba. Nėštumo metu būtina rūpintis savo mityba ir miego kokybe. Be to, pakankamas miegas yra itin svarbus emocinei sveikatai. Nėštumo metu verta atkreipti dėmesį į veiklas ar situacijas, kurios kelia stresą, ir jas riboti. Pavyzdžiui, informacijos perteklius, ypač apie galimas nėštumo komplikacijas ar gimdymą, gali kelti papildomą nerimą. Taip pat galite apsvarstyti galimybę mažinti laiką socialiniuose tinkluose ar kituose žiniasklaidos kanaluose, kurie gali kelti papildomą nerimą. Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa per dideli ir nebegalite su jais susitvarkyti patys, svarbu nedvejoti ir kreiptis į specialistą. Nėštumo metu rekomenduojama rinktis psichologinę konsultaciją ar terapiją, kuri gali padėti rasti būdus, kaip susidoroti su emociniais iššūkiais.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite.
Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia.
Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote.
Stresas darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Streso valdymas: kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Kokie maisto produktai ramina nervus, o ko reikėtų vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Kokie vitaminai svarbūs nervų sistemai?
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso įtaka širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.