Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, vilties ir naujų patirčių. Tačiau kartu tai gali būti ir metas, kai padidėja stresas, nerimas ir baimės. Hormonų pokyčiai, fiziniai nepatogumai, nerimas dėl kūdikio sveikatos ir ateities - tai tik keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie nerimo nėštumo metu. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo priežastis, jo valdymo būdus ir pateiksime patarimų, kaip mėgautis šiuo unikaliu gyvenimo etapu.
Stresas nėštumo metu: aktuali problema
Stresas nėštumo metu yra aktuali tema, kuri gali turėti didelį poveikį tiek būsimai mamai, tiek jos kūdikiui. Nėštumo metu moterys patiria įvairių emocinių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali sukelti stresą ir nerimą. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti streso šaltinius ir rasti veiksmingų būdų jam valdyti.
Streso šaltiniai nėštumo metu
Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių, tokių kaip svorio padidėjimas, hormonų lygio svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ar darbo vietos. Daugelis šeimų susiduria su finansiniais iššūkiais, kai laukiasi kūdikio. Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusią nerimo ar depresijos riziką. Nerimą nėštumo metu lemia skirtingi veiksniai: vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas. Štai keletas pagrindinių streso šaltinių:
- Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu moters kūnas patiria didelių hormoninių ir fizinių pokyčių, kurie gali sukelti diskomfortą, nuovargį ir emocinę įtampą.
- Emociniai pokyčiai: Hormonų svyravimai gali sukelti nuotaikų kaitą, nerimą, baimę ir liūdesį.
- Socialinis spaudimas: Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ir visuomenės dėl to, kaip jos turėtų elgtis, atrodyti ir jaustis nėštumo metu.
- Finansiniai rūpesčiai: Kūdikio gimimas gali pareikalauti didelių finansinių išlaidų, todėl būsimi tėvai gali nerimauti dėl savo finansinės padėties.
- Sveikatos problemos: Nerimas dėl savo ir kūdikio sveikatos yra natūralus nėštumo metu, ypač jei moteris turi sveikatos problemų ar patyrė persileidimą praeityje.
Neramių kojų sindromas nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo ir pokyčių, tačiau kartu jis gali atnešti ir naujų, netikėtų iššūkių. Vienas jų - neramių kojų sindromas. Daugelis moterų pasakoja, kad vakarais ar naktimis jų kojos pradeda nemaloniai dilgčioti, tarsi „šliaužioti skruzdėlės“, atsiranda nevaldomas noras judinti galūnes. Šie pojūčiai trukdo užmigti, kelia nerimą ir ilgainiui išsekina. Nors ši būklė nepavojinga nei mamai, nei kūdikiui, ji gali labai apsunkinti kasdienybę.
Kas yra neramių kojų sindromas?
Neramių kojų sindromas (NKS), dar vadinamas Willis-Ekbom liga, yra neurologinis sutrikimas, sukeliantis nevaldomą norą judinti kojas. Simptomai dažniausiai paaštrėja tada, kai kūnas ilsisi - vakare ar naktį, todėl ši būklė tiesiogiai veikia miego kokybę. Būdingi pojūčiai apibūdinami labai įvairiai: vienos moterys sako jaučiančios dilgčiojimą, kitos - traukulius, tempimą ar net deginimą kojose. Judesys - vaikščiojimas, kojų purtymas, tempimo pratimai - bent laikinai palengvina nemalonius simptomus. Nors pats sindromas nėra pavojingas, jis gali stipriai paveikti nėščiosios savijautą: sukelti nemigą, nuovargį, dirglumą ir net nerimą. Tai gali turėti įtakos bendrai nėštumo patirčiai.
Taip pat skaitykite: Nėrimas vaikams: nuo idėjos iki įgyvendinimo
Kodėl nėštumo metu atsiranda neramių kojų sindromas?
Nors tiksli neramių kojų sindromo priežastis iki šiol nėra iki galo aiški, mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad nėštumas pats savaime padidina šios būklės riziką. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie lemia simptomų atsiradimą:
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu labai padidėja estrogeno ir progesterono kiekiai. Šie hormonai veikia nervų sistemą ir kraujotaką, todėl gali sustiprinti jautrumą, skatinti nervinių impulsų perdavimo pokyčius. Manoma, kad būtent tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl antroje nėštumo pusėje dažniau atsiranda NKS.
- Geležies ir folio rūgšties trūkumas: Geležis yra būtina dopamino gamybai - neuromediatoriui, kuris kontroliuoja judesius ir nervinių signalų perdavimą. Jei kraujyje sumažėja geležies atsargos (o tai nėštumo metu gana dažna), dopamino veikla sutrinka, todėl padidėja NKS rizika. Panašiai gali veikti ir folio rūgšties stoka.
- Nuovargis ir miego sutrikimai: Nėščiosios dažnai skundžiasi nemiga, sunkumu užmigti dėl augančio pilvo, rėmens ar dažno šlapinimosi. Kai organizmas nepailsi, nervų sistema tampa jautresnė, o tai gali skatinti neramių kojų simptomų stiprėjimą.
- Stresas ir emocinė įtampa: Nėštumas - ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Stresas, nerimas dėl gimdymo ar kūdikio sveikatos taip pat gali paaštrinti simptomus. Nervinė įtampa daro įtaką dopamino apykaitai smegenyse, o tai tiesiogiai susiję su NKS atsiradimu.
Neurozė nėštumo metu
Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Neurozė yra specifinė būklė. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities. Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje. Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Prie ko gali privesti neurozė?
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas ir Technikos: Vaikiški Megztiniai
Pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (PNNS)
Ar žinojote, kad pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (toliau - PNNS) yra viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų, su kuria susiduria 1 iš 7 pagimdžiusių moterų? Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją ir pripažįsta jos egzistavimą. Tačiau daugybė žmonių (įskaitant ir terapeutus) vis dar mažai žino apie PNNS, kuris apima platesnį spektrą emocinių būklių, tokių kaip: sunki depresija, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai ir kt.
Nėščios ir ką tik vaikelio susilaukusios moterys yra tarsi atakuojamos įvairiausiomis visuomenės žinutėmis apie tai kaip jos „turėtų“ jaustis. Pradedant nuo sauskelnių reklamos, nepažįstamų žmonių komentarų ir baigiant jų pačių mamų ar kitų artimoje aplinkoje esančių moterų kalbų, prisiminimų ir pasakojimų. Nėščioji ar jau vaikelio susilaukusi moteris nuolat girdi, kad turi jaustis pakylėta, dėkinga, apimta pilnatvės jausmo, kurį jai suteikia nėštumas ir motinystė. Tačiau taip būna tikrai ne visada. Net jei moteris ir nepatiria PNNS simptomų, nėštumas ir motinystė gali kelti tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, gali būti nuobodu, nejauku ar net stipriai bauginti.
Depresija nėštumo metu
Apie pogimdyvinę depresiją esame girdėję daugelis. Nuotaikų kaita nėštumo metu - visiškai normali. Ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyvinės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos. Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos. Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Bene didžiausias nėščiųjų nuogąstavimas - ar depresija nepadarys neigiamos įtakos vaikeliui. Jei depresija niekaip negydoma, ji išties sietina su tam tikra rizika. Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota - jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.).
Miego sutrikimai nėštumo metu
Nėštumas - unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija.
Pirminė ir antrinė nemiga
Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Dažnai su trumpesne miego trukme yra siejami šie veiksniai: pirmasis nėštumas, jaunesnis ir vyresnis motinos amžius, padidėjęs kraujo spaudimas. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę. Pirminės nemigos gydymo strategijos apima kognityvinę elgesio terapiją ir farmakologinį gydymą, o antrinės - psichinių ir (arba) medicininių sutrikimų gydymą.
Taip pat skaitykite: Ektopinės nėštumo priežastys
NKS
NKS sergantys pacientai skundžiasi nemaloniu pojūčiu, kuris kelia didžiulį norą judinti kojas. Šis noras paprastai sustiprėja naktį ir ilsintis. NKS nustatomas daugiau nei ketvirtadaliui nėščių moterų. Beveik dviem trečdaliams moterų anksčiau (iki nėštumo) šie simptomai nebuvo pasireiškę. Daugeliui moterų NKS išnyksta po gimdymo. NKS yra susijęs su dopamino metabolizmo disfunkcija centrinėje nervų sistemoje, kurią nėštumo metu gali sukelti geležies trūkumas serume (dėl padidėjusio geležies poreikio), folio rūgšties trūkumas ir hormonų, tokių kaip estradiolis, poveikis. NKS gydymo strategijos apima farmakologinį gydymą ir žinomų sukėlėjų, tokių kaip kofeinas, rūkymas ir tam tikri vaistai, pašalinimą.
Narkolepsija
Narkolepsija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas mieguistumas dieną, pasireiškiantis dėl nefunkcionalaus perėjimo tarp miego stadijų, dažnai lydimas katapleksijos, hipnagoginių haliucinacijų ir miego paralyžiaus. Pastebėta, kad iki nėštumo buvusi narkolepsija neretai pablogėja pastojus. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką, nors reikšmingų vidutinio naujagimių svorio ir gestacinio amžiaus pokyčių gimimo metu nėra nustatyta, tačiau ištirta, kad gimdymas gali paskatinti katapleksiją.
Medikamentinis miego sutrikimų gydymas nėštumo metu
Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui. Toliau aptariami farmakologiniai preparatai ir jų poveikis perinataliniu laikotarpiu, atsižvelgiant į miego sutrikimus, kuriems jie skirti gydyti.
Pirminės ir antrinės nemigos gydymas
- Benzodiazepinai: Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
- Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai: Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.
- Antidepresantai: Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką. Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija.
- Antipsichoziniai vaistai: Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą. Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.). JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.
- Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai: Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.
- Antihistamininiai vaistai: Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių. Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.). Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.