Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Vis dėlto, šį laikotarpį dažnai lydi įvairūs nemalonūs simptomai, tarp kurių vienas dažniausių - pykinimas, kartais pasireiškiantis ir vėmimu. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti pykinimą nėštumo metu: jo priežastis, trukmę, poveikį motinai ir vaikui, bei strategijas, kaip palengvinti šį nemalonų reiškinį.
Kas yra pykinimas nėštumo metu?
"Rytinis pykinimas" - tai terminas, apibūdinantis pykinimą, kartais lydimą vėmimo, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo pradžioje. Ironiška, bet šis terminas nėra visiškai tikslus, nes pykinimas gali ištikti bet kuriuo paros metu. Pykinimas yra vienas iš pirmųjų nėštumo požymių, paprastai pasireiškiantis praėjus porai savaičių po teigiamo nėštumo testo. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Pykinimo trukmė ir sunkumas kiekvieno nėštumo atveju yra individualus ir jį nulemia daugybė faktorių.
Pykinimo Priežastys
Tikslios pykinimo nėštumo metu priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas teorijų, kurios gali paaiškinti šį reiškinį:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu smarkiai padidėja hormonų, tokių kaip žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG), estrogenas ir progesteronas, kiekis. Šie hormonai gali paveikti virškinimo sistemą, sulėtinti skrandžio ištuštinimą ir sukelti pykinimą. Spėjama, kad pykinimas ir vėmimas priklauso nuo nėščiosios organizme didėjančio chorioninio gonadotropino kiekio.
- Mažas insulino kiekis: Jeigu mamą pykina ar ji nuolatos vemia, ji suvartoja mažiau kalorijų, todėl sumažėja insulino kiekis kasoje. Sumažėjęs insulino lygis stimuliuoja kitų hormonų, kurie pagerina placentos sveikatą ir padidina kraujo atitekėjimą į vaisiaus greitai augančią centrinę nervų sistemą (įskaitant smegenis) gamybą.
- Padidėjęs jautrumas kvapams: Nėštumo metu moterys gali tapti jautresnės kvapams, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais ir sustiprėjusia uosle.
- Genetinis polinkis: Turint genetinį polinkį į pykinimą nėštumo metu (t.y., jei mama ar sesuo patyrė stiprų pykinimą nėštumo metu), rizika padidėja.
- Psichologiniai veiksniai: Stresas, nerimas ir nuovargis taip pat gali prisidėti prie pykinimo nėštumo metu.
Kada prasideda ir baigiasi pykinimas?
Paprastai, pykinimas pradeda reikštis apie 6-8 nėštumo savaitę ir tęsiasi iki antrojo trimestro pradžios (apytiksliai 14-15 nėštumo savaitės). Tačiau jis gali prasidėti ir anksčiau (apie 4-tą nėštumo savaitę) ir trukti iki pat gimdymo. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Pykinimo įtaka kūdikio sveikatai
Mokslininkai mano, kad šie nemalonūs nėščiųjų pojūčiai netiesiogiai rodo, kad vaisius gimdoje vystosi taisyklingai. Vadinasi, ne be reikalo močiutės sakydavo, kad jei nėščiąją pykina, viskas gerai. Paaiškėjo, kad pykinimo jausmas susijęs su:
Taip pat skaitykite: Poveikis: pykinimas nėštumo metu
- Mažesne priešlaikinio gimdymo tikimybe;
- Mažesne persileidimo tikimybe;
- Mažesne apsigimimų rizika;
- Sveikesniu kūdikio fiziniu išsivystymu apskritai;
- Palankesniu gimdymu ir jo pasekmėmis.
Kanados mokslininkai, ištyrę 121 nėščią moterį, pastebėjo, kad tų mamų, kurias nėštumo metu rytais pykindavo, vaikai, sulaukę 3-7 metų, demonstravo aukštesnį intelektą, nei tie, kurių mamų per nėštumą nepykino. Tyrimo metu vaikams duoti išsamūs psichologiniai testai, kurių rezultatus tyrėjai vėliau susiejo su mamos intelekto koeficientu ir pykinimo intensyvumu nėštumo metu. Pasirodo, kad kuo labiau moteris pykino, tuo protingesni buvo jų vaikai.
Hyperemesis Gravidarum (HG)
Apie 0.2-2% nėščiųjų vargina itin sunki nėščiųjų pykinimo forma, vadinama hyperemesis gravidarum. Pykinimas nėštumo metu gali kelti ir rimtą susirūpinimą mamos ir kūdikio sveikata, jeigu dėl to moteris negali nieko valgyti ar gerti, net vandens. Dėl šios retos būklės, vadinamos hyperemesis gravidarum (HG), mamai gali pasireikšti dehidratacija ir pritrūkti būtinųjų maistinių medžiagų.
Kadangi besivystantis vaisius viską, ko reikia vystymuisi, gauna iš mamos, padidėja persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika, taip pat tikimybė, kad naujagimius bus per mažo svorio, kas lemtų kitas problemas. Ši rizika gali būti didelė, jeigu būklė nebus laiku pradėta gydyti.
HG priežastis nėra visiškai aiški, tačiau spėjama, kad būklei atsirasti įtakos gali turėti ir genai. Jeigu tam tikri genai nėštumo metu įsijungia, jie gali stimuliuoti per didelį gaminimą kraujo plazmoje esančių baltymų, kurie susiję su apetitu, svorio netekimu, raumenų atrofija, nuovargiu ir silpnumu (visi šie simptomai yra būdingi moterims, kenčiančioms nuo HG).
Dar sunkesniais HG atvejais gali atsirasti alkalozė, žema kalio koncentracija kraujyje, akių, ausų, žandikaulio, stemplės pažeidimai ir encefalopatija (smegenų funkcijos sutrikimas). Laimė, šios sudėtingos būklės yra labai retos.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
HG požymiai yra tada, kai vemiate tiek, kad:
- Pastoviai dehidratuojate;
- Per 24 valandų laikotarpį negalite suvirškinti maisto ir gėrimų;
- Jaučiate silpnumą, o galva svaigsta;
- Numetate kilogramą arba daugiau per savaitę.
Jei jaučiate HG, pasitarkite su gydytoju arba akušeriu, kad įsitikintumėte, jog jūs ir kūdikis gaunate pakankamai maistinių medžiagų ir vartojate skysčių, kurių reikia norint išlikti sveikiems.
Kaip palengvinti pykinimą nėštumo metu?
Nors būdų visiškai išvengti rytinio pykinimo nėra, yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti savijautą:
Mitybos rekomendacijos
- Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis: Tuščias skrandis gali sustiprinti pykinimą, todėl svarbu valgyti reguliariai, kas 2-3 valandas. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Venkite riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto: Šie produktai gali sudirginti skrandį ir sukelti pykinimą. Patartina kurį laiką atsisakyti labai riebių, stipriai apkeptų, rūkytų, vytintų gaminių.
- Rinkitės lengvai virškinamus produktus: Tinka sausi džiūvėsėliai, krekeriai, ryžiai, bananai, obuolių tyrė. Rytą suvalgyti dribsnių košės (nesikeliant iš lovos).
- Gerkite pakankamai skysčių: Dehidratacija gali sustiprinti pykinimą, todėl svarbu gerti daug vandens, žolelių arbatos ar negazuoto mineralinio vandens. Per dieną reikėtų išgerti mažiausiai 1,5-2,8 l.
- Vartokite imbierą: Imbieras gali padėti sumažinti pykinimą. Galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius ar vartoti imbiero kapsules. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
- Atsisakykite aštrių kvapų: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
Kiti patarimai
- Ilsėkitės pakankamai: Nuovargis gali sustiprinti pykinimą, todėl svarbu gerai išsimiegoti ir ilsėtis dienos metu.
- Venkite streso: Stresas gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą. Raskite būdų atsipalaiduoti, pavyzdžiui, klausykitės raminančios muzikos, medituokite ar užsiimkite joga.
- Atsikelkite iš lovos lėtai: Staigus judėjimas gali sukelti pykinimą. Prieš atsikeliant iš lovos, suvalgykite kelis sausus krekerius ar džiūvėsėlius. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Dėvėkite akupresūrinius riešo raiščius: Šie raiščiai spaudžia tam tikrus taškus ant riešo, kurie gali padėti sumažinti pykinimą. Nešiokite riešo raištį - yra įvairių riešo raiščių, skirtų apsaugoti nuo pykinimo, kuriuos galite išbandyti. Šie raiščiai veikia spaudžiant tam tikrus taškus, kurie gali palengvinti pykinimą.
- Vėdinimas: Svarbu vėdinti patalpas, nes blogas oras gali sustiprinti pykinimą.
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stenkitės nekilnoti sunkių daiktų.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pykinimas yra labai stiprus, trukdo normaliai funkcionuoti, lydi vėmimas daugiau nei 3-4 kartus per dieną, krenta svoris, jaučiate dehidratacijos požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali paskirti vaistų nuo pykinimo, kurie yra saugūs nėštumo metu.
Kitos nėštumo problemos ir jų sprendimo būdai
Nėštumas gali būti susijęs su įvairiais kitais nemalonumais. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų ir patarimų, kaip jas įveikti:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Nugaros skausmas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne . Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
- Kojų tinimas: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
- Hemorojus: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
- Dantenų kraujavimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
- Odos problemos: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
- Paruošiamieji sąrėmiai: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
- Dažnas šlapinimasis: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
- Vidurių užkietėjimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
- Strijos: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
- Makšties išskyros: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
- Odos jautrumas: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Krūtų jautrumas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
- Nuovargis: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
- Padidėjęs apetitas: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
- Nuotaikų kaita: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.