Nėštumo testai yra svarbi priemonė moterims, norinčioms sužinoti apie savo būklę. Tačiau kartais testų rezultatai gali būti klaidinantys. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, kodėl nėštumo testas gali būti neigiamas, nors moteris yra nėščia, arba teigiamas, kai nėštumo nėra. Taip pat panagrinėsime nevaisingumo problemą, pagalbinio apvaisinimo galimybes ir su tuo susijusius mitus bei baimes.
Nevaisingumas: Šiuolaikinė Epidemija?
Nevaisingumas - tai reprodukcinės sistemos liga, kuomet nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Manoma, kad nuo nevaisingumo kenčia 8-12 proc. žmonių visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija suskaičiavo, kad su nevaisingumu susiduria 60-80 milijonų porų. Nevaisingumo statistika rodo, kad tiek moterų, tiek vyrų nevaisingumas turi tendenciją svyruoti. Mažiau išsivysčiusiose šalyse nevaisingų porų yra daugiau, manoma, kad tai susiję su persirgtomis infekcinėmis ligomis bei nepakankama sveikatos priežiūra.
Dažniausiai pasitaikančios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių patologija, endometriozė, infekcinės ligos. Maždaug 30 proc. porų nustatomas nevaisingumas dėl vyro priežasties. Vyrų nevaisingumą gali sąlygoti hormoniniai sutrikimai, ejakuliacijos disfunkcija, varikocelė. Įtakos vaisingumui turi ir lytinių takų infekcija bei genetiniai veiksniai.
Kada Svarstyti Apie Pagalbinį Apvaisinimą?
85 proc. vaisingų moterų pastoja per vienerius metus, dar 7 proc. per antrus metus. Taigi siekiant susilaukti vaikų ir nepavykus po vienerių metų galima pradėti svarstyti apie vizitą pas nevaisingumo specialistą. Kadangi vyro vaisingumo tyrimas atliekamas pakankamai greitai, pirmiausia galima tirti partnerį ir jau po valandos atmesti ar patvirtinti, ar nevaisingumas yra dėl vyro priežasties.
Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: nevaisingumo priežasties, embrionų kokybės, gimdos gleivinės pasiruošimo ir daugelio kitų. Tačiau lemiamu veiksniu išlieka moters amžius, po 35 metų galimybė susilaukti palikuonių mažėja.
Taip pat skaitykite: Nepavykęs nėštumo nutraukimas vaistais
Nėštumo Testų Patikimumas: Kada Galima Pasitikėti Rezultatais?
Ar kada pagalvojote, kiek patikimi nėštumo testai? Visų pirma patikrinkite, ar nėštumo testo galiojimo laikas nepasibaigęs. Jei nėštumo testą laikėte drėgnoje ar šiltoje vietoje (pavyzdžiui, vonios kambaryje), jis gali būti sugadintas. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
Net jei brūkšnelis neryškus (būtent tai ir vadinama „nėštumo testo vaiduokliu“), yra labai didelė tikimybė, kad pastojote. Įprastai tam, kad buitinis nėštumo testas būtų teigiamas, kūnas turi pagaminti didelį nėštumo hormono kiekį. Kad įsitikintumėte, padarykite dar vieną testą po dviejų ar trijų dienų. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.
Jeigu nepasitikite nėštumo testų rezultatais, vertėtų atlikti kraujo tyrimus, jų dėka nėštumas nustatomas itin tiksliai. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Kuo anksčiau atliksite testą, tuo didesnė tikimybė, kad gausite klaidingą neigiamą rezultatą.
Klaidingai Neigiami Rezultatai
Klaidingą neigiamą atsakymą testas paprastai parodo, jei atliekamas per anksti. Implantacija paprastai vyksta praėjus maždaug 9 dienoms po ovuliacijos, o mėnesinės prasideda po apytiksliai 14 dienų. Kai kurie testai gali padėti nustatyti nėštumą likus 6 dienoms iki numatomos pirmosios mėnesinių dienos.
Klaidingai Teigiami Rezultatai
Klaidingą teigiamą atsakymą testas gali parodyti, jei jo galiojimo laikas pasibaigęs, taip pat jei atsakymo laukiate ilgiau nei rekomenduoja instrukcija.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Ar Testo Kaina Turi Įtakos Tikslumui?
Pasak specialistų, kaina įtakos tikslumui neturi. Jei per eurą kainuojantis testas rodo, kad esate nėščia, galite džiaugtis. Tačiau svarbu žinoti, kad brangesni testai gali būti jautresni, todėl jie aptinka mažesnį hCG lygį ir rodo teigiamą rezultatą anksčiau nei pigesni testai.
Brangesnių nėštumo testų gamintojai kartais pateikia lentelę, kurioje nurodoma tikslumo tikimybė testuojantis 6 d. iki numatomų mėnesinių ir vėliau. Galite pastebėti, kad kuo anksčiau testas atliekamas, tuo mažesnis jo tikslumas. Pavyzdžiui, ankstyvojo nėštumo nustatymo testų tikslumas - didesnis nei 99 proc., jei testą atliekate numatomą mėnesinių dieną ar 2-3 dienas iki jos. 96 proc. tikslumas žadamas testą atliekant 4 d. anksčiau ir tik 79 proc.
Kuo mažesnį hCG kiekį testas fiksuoja, tuo jis jautresnis, t. y. anksčiau identifikuos nėštumą. Deja, šią informaciją (ypač ant pakuotės) pateikia ne visi gamintojai: neretai tenka atsidaryti ir nėštumo testų gamintojų interneto svetaines ir perskaityti informacinį lapelį. Paprastai nėštumo testų jautrumas - 10-25 mIU/ml. Mažesnis skaičius reiškia, kad testas yra jautresnis.
Pagalbinis Apvaisinimas: Viltis Nevaisingoms Poroms
Pagalbinis apvaisinimas - ilgas ir sudėtingas kelias, kuris dažnai pareikalauja daug emocinės ištvermės. Po kontroliuojamos kiaušidžių punkcijos gavus kiaušialąstes seka tolimesni etapai: apvaisinimas, embrionų auginimas, perkėlimas į gimdą, nėštumo testas ir t.t. Kiekvienu atveju gali būti ir netikėtumų ir nusivylimų: nevyko apsivaisinimas, nesivystė embrionai, moteris nepastojo ar įvyko persileidimas. Deja, daliai moterų nepavyksta pastoti ir po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Džiugu, kad tobulėjant technologijoms, įrangai, laboratorijos priemonėms ši dalis vis mažesnė. Išbandžius viską dar lieka donorystės programa, kuria pasinaudoja vis daugiau porų.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Ar Pagalbinio Apvaisinimo Nėštumas Dažniau Baigiasi Persileidimu?
Apie 20 proc. visų nėštumų po pagalbinio apvaisinimo baigiasi persileidimu. Šis dažnis yra panašus ir spontaniškai pastojusių moterų grupėje. Mokslininkai, kurdami naujas technologijas, prisideda prie persileidimų po pagalbinio apvaisinimo mažinimo.
Šiuo metu, siekiant išvengti pakartotinių persileidimų, embrionai auginami specialioje terpėje, praturtintoje augimo faktoriais, kurie užtikrina teigiamą organizmo imuninį atsaką implantuojantis embrionui. Renkantis apvaisinimo būdą siekiant sumažinti persileidimų dažnį, rekomenduojama atlikti fiziologiškai atrinktų spermatozoidų injekciją. Manoma, kad dalis persileidimų yra genetinės kilmės, o papildoma objektyvi geriausių spermatozoidų atranka padeda atrinkti spermatozoidus, kurių DNR yra brandi ir neturi pažaidų. Tai nulemia embriono vystymąsi ir mažina persileidimų riziką.
Kitos Rizikos, Pastojus Pagalbinio Apvaisinimo Būdu
Pagalbinio apvaisinimo technologijų naudojimas yra susijęs su priešlaikiniu gimdymu ir mažu naujagimių svoriu. Šios rizikos sąlygotos ir daugiavaisio nėštumo: 23 proc. vaikų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo, yra iš dvynių ar trynių, tuo tarpu spontaniškai pastojusių moterų grupėje tokių vaikų gimsta apie 2 proc.
Siekiant mažinti daugiavaisio nėštumo riziką visame pasaulyje skatinama į gimdą perkelti vieną vienintelį embrioną. Lietuvoje pagal galiojantį įstatymą į gimdą galima perkelti ne daugiau trijų embrionų, tačiau vengiant daugiavaisio nėštumo ir ištobulėjus embrionų atrankos priemonėms, tokių perkėlimų yra pavieniai. Šiuo metu dažniausiai į gimdą perkeliami du geriausi embrionai, ko gero ateityje neišvengiamai daugės ir vieno embriono perkėlimų.
Ar Būsimo Kūdikio Imunitetui Svarbu, Ar Jis Buvo Pradėtas Natūraliai Ar Pagalbinio Apvaisinimo Būdu?
Pirmajam vaikui gimusiam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje liepos mėn. sueis 41-eri metai. Beje tai moteris, kuri jau pati augina savo atžalas. Šiuo metu po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje yra gimę 7 milijonai vaikų. Europoje priklausomai nuo šalies 2-6 proc. visų gimusių vaikų yra po pagalbinio apvaisinimo.
Nenuostabu, kad buvo ir yra renkami duomenys apie vaikų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo, sveikatą. Nustatyta, kad vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, dažniau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Manoma, kad tai susiję ne tik su pagalbinio apvaisinimo technologijomis, bet ir su tėvų, kuriems nustatytas nevaisingumas, sveikata.
Mitai Apie Pagalbinį Apvaisinimą
Mitų apie pagalbinį apvaisinimą vis mažiau. Nuostata „kaip dievas duos“ pasitaiko vis rečiau, pacientai linkę pasikliauti mokslo pasiekimais.
Ateities Pagalbinis Apvaisinimas: Ko Galima Tikėtis?
Tiek specialistai, tiek pagalbinių apvaisinimo technologijų ir priemonių kūrėjai deda daug pastangų, siekdami pagerinti nėštumų ir gimdymų dažnį po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Sukūrus greitą embrionų šaldymo metodą dvigubai pagerėjo rezultatai po atšildytų embrionų perkėlimų ir šiuo metu dažnai yra tokie pat ar net geresni nei atlikus embriono perkėlimą „šviežio“ ciklo metu. Siekiant imituoti kuo natūralesnę aplinką, embrionai pradėti auginti sumažinto deguonies dujų inkubatoriuje taip kaip yra organizme pastojus spontaniškai. Išrastas nuolatinio stebėjimo inkubatorius leidžia stebėti embrionus monitoriuje, todėl embrionai nepatiria papildomo streso dėl aplinkos pasikeitimo . Taip pat šis įrenginys įgalino „išskaičiuoti“ embrioną, turintį didžiausią galimybę implantuotis gimdoje.
Visa tai leido pagerinti pastojimų dažnį po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tačiau tenka pripažinti kad šiuo metu galimybių ribos yra beveik pasiektos ir jos geriausiu atveju balansuoja ties 50 proc., t.y., po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastoja apie pusė visų moterų. Tam, kad įvyktų ženklus šuolis reikia „revoliucinių“ atradimų.
Galbūt ateityje, suradus naujų nevaisingumo gydymo metodų, pagalbinio apvaisinimo iš vis bus atsisakyta. Šiuo keliu po truputį einama: kuriami spermatozoidų „greitintuvai“, kurie esant spermatozoidų judrumo sutrikimams, vienai iš vyrų nevaisingumo priežasčių, įgalina transportuoti spermatozoidus prie kiaušialąstės kad įvyktų spontaninis apvaisinimas. Daug žadanti atrodo ir kamieninių ląstelių terapija, kuomet sušvirkštus kamieninių ląstelių į kiaušidę arba sėklidę, atkuriamas vaisingumas. Tiesa kol kas tokie bandymai atlikti tik su steriliomis pelėmis. Iš somatinės ląstelės jau pavyko sukurti spermatozoidą. Taigi, galbūt ateityje perprogramavus kūno ląsteles į lytines, visi norintys galės susilaukti genetinių palikuonių. Tuomet pagalbinio apvaisinimo technologijų bus galima atsisakyti, tačiau prireiks naujų priemonių ląstelių perprogramavimui.