Įvadas
Naujagimio raida - tai stebuklingas ir greitas procesas, kurio metu mažylis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir įgyja svarbių įgūdžių. Šiame straipsnyje aptarsime naujagimio raidą pagal savaites, apžvelgsime pagrindinius raidos etapus nuo gimimo iki vienerių metų, atkreipsime dėmesį į svarbiausius aspektus ir pateiksime patarimų tėveliams.
Pirmosios savaitės: prisitaikymas ir žindymas
Pirmąją savaitę po gimdymo naujagimio organizmas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per šią savaitę kūdikis gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis, nes mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi. Vėliau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko, turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Paprastai naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį. Žindymą reikėtų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis.
Dėl pačių įvairiausių priežasčių mamoms neišeina arba jos nuskrendžia kūdikio žindyti. Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu, reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant. Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį. Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Naujagimio išvaizda ir fiziologinė gelta
Susilaukusios (ypač pirmojo) mažylio mamos nustemba - jis tikrai neprimena rausvo pūstažandžio iš sauskelnių reklamos! Mažyliai gimsta padengti balkšvu sluoksniu, vadinamuoju varškiniu dangalu (lot. Vernix caseosa). Jis padeda naujagimiui slysti gimdymo takais bei apsaugo odą būnant gimdoje.
Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus.
Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo, pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu. Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta. Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t.y. 1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t.y.
Motinos savijauta po gimdymo
Normalu, kad iškart po gimdymo moters fizinė savijauta dar nėra itin gera.
- Skausmingi gimdos susitraukimai. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi (jie ypač suintensyvėja žindymo metu).
- Kraujingos išskyros. Po gimdymo tekančios išskyros yra vadinamos lochijomis. Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių.
- Gijimas po tarpvietės plyšimo/kirpimo. Gimdant natūraliais takais retai pavyksta išvengti bent nedidelių plyšimų ar epiziotomijos (tarpvietės kirpimo). Gijimo labai svarbu tinkamai rūpintis higiena, apsiprausti po kiekvieno pasišlapinimo (šlapinimosi metu galima ant tarpvietės pilti drungną vandenį iš buteliuko ar stiklinės, kad šlapimas negraužtų žaizdos) bei pasituštinimo. Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios (t.y.
- Gijimas po cezario pjūvio operacijos.
- „Tuščias“ pojūtis pilve. Iškart po gimdymo moterys neretai jaučia keistą „tuštumos“ pojūtį, čiuopia subliuškusį pilvuką, įvardija, kad vidaus organai, atrodytų, „kybo ore“.
- Skausmingas žindymas, nugraužti speneliai ir kiti žindymo sunkumai. Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso.
- Motinystės melancholija ir pogimdyminė depresija. Net iki 80% moterų pirmosiomis dienomis po gimdymo patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues). Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti. Nors slogi nuotaika po gimdymo yra būdinga daugeliui, tačiau „tikroji“ pogimdyminė depresija pasitaiko gerokai rečiau - manoma, kad su ja susiduria 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Svarbu žinoti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams. Patiems tėčiams suvokti, kad jie susirgo depresija, yra sudėtinga, dažniausiai šią būklę diagnozuoja kažkas kitas - šeimos narys ar gydytojas, pastebėję simptomus.
Tėvystės pripažinimas
Visais „nekomplikuotais“ atvejais, pavyzdžiui, tuomet kada vaiko susilaukia nesusituokusi pora, kuriai nekyla klausimų dėl vaiko tėvystės, pakanka kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
1 mėnuo: prisitaikymas prie naujų sąlygų
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus.
Pirmąjį mėnesį tėveliams gali kilti iššūkių dėl pilvo skausmų, tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir jo vystymosi tempas yra savitas.
2 mėnuo: socialiniai ir emociniai gebėjimai
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
Antrojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius:
- Gulėdamas ant pilvo pakelti galvą mažiausiai 45 laipsnių kampu.
- Veidas ir pagrindo linija apytiksliai atitinka 5 cm atstumą.
3 mėnuo: pažįstamų atpažinimas ir galvos kontrolė
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį.
4 mėnuo: vartymasis ir juokas
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Tačiau kartais tėvai palieka kūdikį pagulėti ant pilvuko ir šis pirmą kartą gyvenime apsiverčia ant nugaros.
Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Žaislus šio amžiaus kūdikis ima visa plaštaka.
5 mėnuo: aplinkos pažinimas ir šliaužimo pradžia
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. padaro „lėktuvėlį“.
Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris. Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyręs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais. Prilaikomas už pažastų, remiasi kojomis, jas kilnoja aukštyn.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
6 mėnuo: griebimo refleksas ir pasaulio pažinimas
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Kai guldysite į lovytę, gali protestuoti, nes stebėti pasaulį sėdint arba ant mamos rankų jam daug įdomiau, negu gulint.
7 mėnuo: šliaužiojimas ir reakcija į atvaizdą veidrodyje
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Neretai jis siekia ranka atvaizdo veidrodyje ir nori jį paglostyti. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks.
8 mėnuo: savarankiškumas ir prisirišimas prie mamos
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai.
Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje. Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais. Geriausia, jei viename puslapyje būna vienas piešinys.
9 mėnuo: ropojimas ir paliepimų vykdymas
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
10 mėnuo: savarankiškas sėdėjimas ir priežasties-pasekmės supratimas
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies.
Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
11 mėnuo: pirmieji žingsniai ir savarankiškas valgymas
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia.
12 mėnuo: pirmasis gimtadienis ir kalbos raida
Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia?
Per pirmuosius dvejus vaiko vystymosi metus susiformuoja ekspresyvi kalba. Vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę. Vėliau kūdikio kalboje atsiranda pavieniai žodžiai, virstantys sakiniais.
Augimo šuoliai ir pasiekimų savaitės
Augimo šuoliai ir pasiekimų savaitės gali pasireikšti panašiai, tačiau jie skiriasi tuo, kad augimo šuolių metu naujagimis (vėliau kūdikis) žymiai paauga fiziškai, o pasiekimų savaičių metu vyksta labai spartus protinis vystymasis. Dažnai pirmųjų augimo šuolių metu tėvai nebesupranta, kas vyksta su jų naujagimiu - šis, staiga tampa irzlus, verkia, nori būti glėbyje, dažnai žinda, pasikeičia miegas. Tai pasireiškia dažniausiai 7-10 , 14-21 parų amžiaus naujagimiams, vėliau - 1-2, 3, 6 ir 9 mėnesiais. Dėl padidėjusio apetito naujagimis dažniau nori žįsti (taip užsisako pieno). Dažnai, būtent staiga prasidėjus augimo šuoliui, naujagimiui beveik visą parą reikalaujant žįsti, mama (ir artimieji) sunerimsta, kad galbūt pradėjo trūkti pieno. Pasikonsultavus su kaimynėm ar forumuose tėtis skubiai siunčiamas į parduotuvę pirkti mišinio. Visgi, augimo šuolių metu normalu, kad naujagimis valgo, rodos, 24 val. per parą. Augimo šuolio metu stenkitės kuo daugiau miegoti, kol mažylis miega ir nepamiršti gerti daugiau vandens.
Jūsų kūdikis vystosi neįtikėtinai greitai, o tai, akivaizdu, nėra labai lengvas darbas. Dar ką tik gyvenęs šiltoje, pastovioje aplinkoje staiga jis turi pradėti suvokti bei prisitaikyti prie tokio neįtikėtino ir besikeičiančio pasaulio. Būtent pasiekimų savaičių metu (kurios remiantis X. Plooij ir H.
- 5-ta savaitė. Kūdikio suvokimas apie supantį pasaulį kinta, pradedant jausti vis daugiau stimulų iš aplinkos. Kūdikis gali pradėti blogiau miegoti (kaip ir kiekvienų pasiekimų savaičių metu), greičiau pavargti vakarais.
- 8-ta savaitė. Mažylis pradeda atskirti save nuo aplinkinio pasaulio. Atranda, jog turi rankutes, ir gali jas pajudinti, taip pat sugeba trumpam sutelkti dėmesį į objektus. Tai - didelis pasistūmėjimas kūdikio raidoje. Taip pat gali suprastėti apetitas, mažylis nors ir alkanas, būna per daug irzlus žįsti.
- 12-ta savaitė. Kūdikis pradeda šiek tiek labiau kontroliuoti savo galūnes, judesiai tampa vis tikslesni. Dažnai šiuo tarpsniu „kenčia” plaukai, ausys - reikia pešti, liesti. Taip pat mažylis pradeda suvokti rutininius veiksmus ir įvykius.
- 19-ta savaitė. Kūdikis atranda veiksmų seką (pvz. paėmęs įsideda žaisliuką į burnytę). Dabar pakankamai svarbūs tampa ritualai ar dienos rutina. Dažnai šios pasiekimų savaitės sutampa su „4 mėn. miego regresija” - kūdikis pradeda dažniau pabusti, miega neramiai. Iki maždaug 3-4 mėnesių kūdikiai neturėdavo subrendusiai nervų sistemai įprasto cirkadinio miego ritmo. Nuo 4 mėn. miegas kinta, tampa vis panašesnis į suaugusiųjų, iki apytikriai 6 mėn išsivysto cirkadinis ritmas. Svarbu prisitaikyti prie kintančio miego ritmo ir neleisti mažyliui pervargti.
- 26-ta savaitė. Mažylis pradeda suvokti atstumus tarp objektų ir savęs, atranda priežastis ir pasėkmes. Dabar, kai kūdikis suvokia atstumus tarp savęs ir žmonių, daiktų, suvokia ir tai, kad mamai ar tėčiui išėjus iš kambario ar pasitraukus toliau - jų nėra. Tad šių savaičių išskirtinė savybė - tai įpatingas prieraišumas ir dėmesio poreikis.
- 37-ta savaitė.
- 46-ta savaitė.
- 55-ta savaitė. Tai - įžengimas į vaikystę. Paprastai dabar vaikas pradeda suvokti, kad vienam tikslui gali būti keli būdai pasiekti. Kaip ir kiekvienų pasiekimų savaičių metu mažylis tampa įpatingai prieraišus, suprastėja miegas, atsiranda irzlumas ir apetito stoka. Dažnai keliantis naktį mamas neretai pradeda varginti žindymas, pradedama manyti, kad jau laikas nujunkyti, o nutraukus žindymą vaikas geriau miegos.
- 65-ta savaitė. Mažylis pradeda apsvarstyti pasėkmes dėl savarankiškai priimamų sprendimų. Vėl gali sutrikti miegas, vaikelis tapti prieraišus, bijoti svetimų žmonių. Taip pat prašytis daugiau dėmesio, nebežaisti vienas.
- 75-ta savaitė.
Žinoma, šios savaitės - tik apytikriai numatytos, kiekvienas mažylis yra individualus, tad ir laikas gali skirtis. Taip pat vienos savaitės prabėga nepastebimai, kitos - pakakamai sunkiai tiek tėveliams, tiek vaikui.
Priežiūra naujagimių skyriuje
Tėvų buvimas naujagimių skyriuje nuo pat gimimo yra gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. Kai stebite ir matote savo mažylį bendraujantį, imate labiau pasitikėti savimi kaip tėvais ir esate geriau pasirengę padėti jam augti. Jūs greitai pažinsite savo mažylį geriau nei bet kuris kitas žmogus. Meilė ir priežiūra, kurią gali suteikti tik tėvai/globėjai, lydės Jūsų vaiką visą gyvenimą.
#
tags: #naujagimio #vystymasis #savaitemis