Auginant mažus vaikus, tokie žodžiai kaip "kakutis" ir "sysiukas" tampa kasdienės kalbos dalimi. Naujagimio tuštinimosi ir šlapinimosi dažnumas bei išmatų spalva yra svarbūs rodikliai, atspindintys jo sveikatą ir virškinimo sistemos veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra naujagimio išmatų spalvos norma, ką reikėtų žinoti tėvams ir kada kreiptis į gydytoją.
Pirmosios išmatos: mekonijus
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis "prisivalgė" būdamas mamos pilvelyje. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.
Pereinamosios išmatos
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą.
Motinos pieno išmatos
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis - garstyčių spalvos, košelės konsistencijos. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Dirbtinio maitinimo įtaka išmatoms
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Tuštinimosi dažnumas
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo.
Kada nerimauti dėl tuštinimosi
- Jei visą dieną nesulaukiate "kakučio": gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat "kabo" prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba.
- Tamsios, juodos išmatos: sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadinamos „melena“).
- Raudonos žele pavidalo išmatos: gali rodyti kraujavimą žarnyne.
- Šviesios, beveik baltos išmatos: spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
- Viduriavimas: aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara.
Fiziologinis kataras
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Ką daryti, jei kūdikis tuštinasi retai?
Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Gleivės išmatose
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Kraujas išmatose
Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
Pradedant primaitinimą
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
Viduriavimas: ką svarbu žinoti
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
Kūdikių viduriavimo priežastys
Viduriavimas kūdikiams gali kilti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Kartais jis gali būti trumpalaikis ir susijęs su paprastais virškinimo pokyčiais, tačiau kitais atvejais viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
- Infekcijos: Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
- Mitybos pokyčiai: Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų.
- Antibiotikų vartojimas: Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą.
- Alergijos ir netolerancijos: Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas. Be to, kai kurie vaikai gali netoleruoti laktozės.
Kada kreiptis į gydytoją dėl viduriavimo?
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
- Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs.
- Jei išmatose matomas kraujas: Tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
- Jei viduriavimas užsitęsia: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
- Jei vaikas karščiuoja: Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją.
- Jei vaikas vemia: Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
- Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas: Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Kaip padėti kūdikiui namuose, kai jis viduriuoja?
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių.
- Mitybos pakeitimai viduriavimo metu: Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
- Tinkama higiena: Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirginimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirginimo ir iššutimų. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.
Pirmasis šlapinimasis
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų).
Ką svarbu prisiminti
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
tags: #naujagimio #ismatu #spalva