Naujagimio Galvytės Apimtis: Normos, Stebėjimas ir Kada Kreiptis į Gydytoją

Kūdikio raida - tai nuolatinis procesas, kupinas džiaugsmo ir nerimo tėvams. Vienas iš svarbių rodiklių, atspindinčių kūdikio augimą ir vystymąsi, yra galvytės apimtis. Nors anksčiau šis parametras buvo itin akcentuojamas, dabar jam skiriama mažiau dėmesio. Tačiau svarbu žinoti, kokia galvytės apimtis laikoma norma, kaip ji kinta pirmaisiais gyvenimo metais ir kada reikėtų sunerimti. Šiame straipsnyje aptarsime visus šiuos aspektus, remiantis neurologės dr. konsultacijomis ir naujausiais tyrimais.

Galvytės apimties svarba kūdikio raidoje

Kūdikio galvos apimtis yra greitai kintantis parametras pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, nes galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. Tyrimai rodo, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Per pirmuosius tris mėnesius naujagimio smegenys paauga ~64%.

Smegenų augimo ypatumai

Smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės, atsakingos už aplinkos signalų apdorojimą ir stambiąją motoriką. Hipokampas, kita smegenų dalis, auga kur kas lėčiau.

Galvytės apimties matavimas ir normos

Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm, o 1 mėnesio kūdikio - apie 37 cm. Toliau, iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėnesį (pirmais 3 mėnesiais neretai po 2 cm, o 4-6 mėnesiais - mažiau). Vyresnio nei 6 mėnesių 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. suaugusiojo galvos apimties.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad berniukų galvos apimtis gali būti šiek tiek didesnė nei mergaičių, tačiau skirtumas nėra didelis. Gydytojas gali palyginti kūdikio galvos apimtį su vidurkiu, pateikiamu diagramose. Jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Kada reikėtų sunerimti dėl galvytės apimties?

Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu. Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus galvos formos pokyčius. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Todėl būtina vaikui duoti vitamino D nuo pirmojo mėnesio.

Kūdikio galvos laikymas: raida ir svarba

Vienas svarbiausių etapų savarankiškumo link - kūdikio gebėjimas laikyti galvą. Motorikos (arba judesių) įgūdžiai įgyjami nuo galvos kojų link.

Galvos laikymo raidos etapai

  • Naujagimis: Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus. Gulėdamas ant nugaros, jau mažiausiai 10 sekundžių išlaiko galvą per vidurį.
  • 2 mėnesių kūdikis: Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
  • 3 mėnesių kūdikis: Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
  • 4 mėnesių kūdikis: Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje.
  • 5 mėnesių kūdikis: Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną.

Iki 4 mėnesių turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiais yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis.

Kaip padėti kūdikiui sustiprinti kaklo raumenis?

  • Guldymas ant pilvuko. Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis. Kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų, pradžioje vos kelias sekundes, bet palaipsniui ilginti laiką.
  • Skatinkite kūdikį siekti pakabintų žaisliukų. Guldykite kūdikį ant nugaros, o virš jo pakabinkite žaislus, įdomius ar garsus skleidžiančius daiktus.
  • Praktikuokite mini atsilenkimus. Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
  • Nešiokite kūdikį stačiomis. Prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis.
  • Teisingas nešiojimas. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei 3 mėnesių kūdikiui vis dar sunku laikyti galvytę, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ir kt. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Gydytojas gali paskirti mankštų, masažų.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Momenėliai: ką svarbu žinoti tėvams

Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti.

Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.

Galvos formos pokyčiai ir jų prevencija

Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia.

Patarimai, kaip išvengti galvytės nugulėjimo

  • Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
  • Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. migdykite jį ant įvairių šonų.
  • Naudokite specialias pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
  • Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse.
  • Atkreipkite dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis.

Sukrėsto vaiko sindromas: pavojus ir prevencija

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus.

Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

tags: #naujagimio #galvytes #apimtis