Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas naminių gyvūnų apsivaisinimo procesas, pradedant nuo lytinio subrendimo, lytinio ciklo ypatumų skirtingoms gyvūnų rūšims, apvaisinimo mechanizmų ir baigiant nėštumo trukme bei atsivedimo ypatumais.
Lytinis Subrendimas ir Tinkamas Poravimo Amžius
Žemės ūkio gyvuliai apsivaisina tam tikru amžiaus laikotarpiu lytinio ciklo (rujos) metu. Svarbu pažymėti, kad fiziologinė branda ateina vėliau nei lytinė, todėl poruoti fiziologiškai nesubrendusių gyvūlių nerekomenduotina.
Lytinis Ciklas: Esminis Apsivaisinimo Elementas
Lytinis ciklas yra sudėtingas organizmo pokyčių procesas, kurio metu kiaušidėse subręsta pajėgi apsivaisinti moteriškoji ląstelė - kiaušinėlis bei patelės organizme paruošiamos sąlygos vyriškųjų ląstelių - spermatozoidų judėjimui, išgyvenimui ir kiaušinėlio apvaisinimui. Lytinio ciklo metu ryškios jaudinimo, slopinimo ir pusiasvyros stadijos.
Jaudinimo Stadija: Priešrujis, Ruja, Folikulų Brendimas ir Ovuliacija
Jaudinimo stadijos metu pasikeičia patelės elgsena, lytinėje sistemoje vyksta būdingi morfofiziologiniai ir veiklos pokyčiai: draika (priešrujis), ruja, folikulų brendimas kiaušidėse ir ovuliacija. Patelės gerai apsivaisina, kai jos kergiamos ar sėklinamos esant visam rujos požymių kompleksui ir atsižvelgiant į gyvulių rūšies lytinio ciklo ypatumus. Jeigu jaudinimo stadijos metu nebūna ryškių požymių, apsivaisinimo galimybė maža.
Lytinio Ciklo Ypatumai Skirtingoms Gyvūnų Rūšims
Skirtingų rūšių gyvūnams lytinis ciklas pasižymi savitais ypatumais, kurie svarbūs sėkmingam apvaisinimui.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Kumelės Lytinis Ciklas
Kumelės lytinis ciklas sezoniškas, kartojasi kas 20 - 28 dienas. Lytinis ciklas pasitaiko anksti pavasarį, pakartotinas būna trumpesnis, bei ryškesnis. Apie birželio mėnesį lytinis ciklas gęsta. Jeigu kumelė neapsivaisino - ciklas pasikartoja rugpjūčio, spalio mėnesiais. Draikos ir rujos požymiai tęsiasi 7 - 12 dienų. Kumelė tuo metu dėl refleksinio stabdymo blogai dirba, nepaklusni, nerami, dažnai šlapinasi, iš lytinio plyšio išsiskiria tirštokos neskaidrios, o vėliau skystos drumstokos gleivės. Rujos kulminacijos metu kumelė veržiasi prie eržilo, žvengia, karpo ausimis, ritmiškai susitraukinėja lytinės lūpos, prisiartinus eržilui priima kergimo pozą, leidžiasi kergiama. Tai geriausias kergimo laikas. Šie požymiai kartais išryškėja 3 - 5 dieną nuo draikos požymių pradžios. Jeigu po 1 - 2 parų kergta kumelė dar prisileidžia eržilą, kergiama pakartotinai. Po atvedimo praėjus 6 - 14 dienų, kumelėms atsiranda kumeliavimosi ruja. Šios rujos būdingas požymis - lengvas kumeliuko viduriavimas ir kiti paminėti rujos požymiai. Tuo metu kumelė gerai apsivaisina, tačiau dėl žymios organizmo apkrovos (nėštumo, kumeliavimosi, laktacijos) vaisius dažnai rezorbuojamas, todėl kumelę patartina kergti praėjus maždaug 1 mėn.
Karvės Lytinis Ciklas
Karvės lytinis ciklas trunka 19 - 22 dienas ir kartojasi ištisus metus. Draika ir ruja tęsiasi 1 - 3 dienas. Draikos metu pabrinksta lytinės lūpos, parausta jų gleivinė, iš pradžių iš makšties išsiskiria lipnios tąsios skaidrios gleivės. Rujos įkarštis tęsiasi 15 - 56 h - gleivės skystos, siūlo pavidalo, jų nedaug, rausvos spalvos, į rujos pabaigą arba po rujos pabaigos - neretai kitą dieną pastebimos gleivinės kraujosruvos. Tuo laiku karvė nerami, neėda, labai sumažėja pieno, mykia, stengiasi šokinėti ant kitų gyvulių, o kai ant jos šoka kitos karvės - stovi. Palpuojant ranka lytines lūpas, karvė nesipriešina, išlenkia nugarą, kilnoja vertikaliai uodegą, stovi. Tai optimalus sėklinimo ar kergimo laikas. Tvartiniu laikotarpiu rujos požymiai dažnai nepastebimi arba jie trumpi. Rujos požymiai išriškėja išleidus karvę pasivaikščioti arba per tiesiąją žarną atlikus lytinių organų masažą. Masažo metu suaktyvėja gimdos susitraukimai, išryškėja makšties prieangio gleivinės paraudimas, išsiskiria gimdos kaklelio gleivės. Tokiu atveju karvė sėklinama baigiantis rujai arba jai pasibaigus. Karvės ovuliacija vyksta 8 - 15 h nuo rujos požymių pabaigos. Jeigu ruja pastebėta iš ryto, apsėklinti reikia iki vakaro, o jeigu karvės ir telyčios rujos požymiai tęsiasi ir vėliau, - pakartotinai sėklinama kitą dieną.
Kiaulės Lytinis Ciklas
Kiaulės lytinis ciklas vyksta visais metų laikais, jo trukmė 19 - 21 dienos. Jaunai kiaulei draika tęsiasi 1 - 2 dienas, senai 2 - 5 dienas. Tuo laiku pasikeičia kiaulės elgsena - ji nerami, verčia lovius ir pasitaikiūsias kliūtis, padidėja prieraišumas prižiūrėtojui, pradeda ūžti, pabrinksta ir parausta vulva, iš jos pastebimos negausios gleivės. Rujos įkarštyje (tęsiasi 1 - 2 dienas) kiaulė karpo ausimis, paspaudus nugarą nesipriešina, stovi, varoma nejuda, skečia užpakalines kojas. Kergiama ar sėklinama rujos įkarštyje ar po 10 - 14 h. nuo stovėjimo reflekso pabaigos. Ovuliacija ivyksta po 20 - 30 h nuo rujos pradžios ir tęsiasi 30 - 48 h. Šuo metu išsiskiria 12 - 20 kiašinėlių. Po paršavimosi kiaulė rujoja kartais 3 - 5 dieną, dažniau po 15 - 20 dienų arba 2 - 3 dienos po nujunkymo.
Avies Lytinis Ciklas
Avies lytinis ciklas sezoninis, trunka 14 - 20 dienų. Rujoti avis pradeda nuo rugpjūčio mėnesio. Draika ir ruja būna vienu metu ir trunka vidutiniškai 12 - 60 h. Tuo laiku parausta ir pabrinkasta išoriniai lytiniai organai, pastebimos negausios gleivėtos ištakos. Rujos įkarštyje avelė nerami, bliauna, veržiasi prie avino ir būriais jį seka. Ovuliacija įvyksta rujos pabaigoje ir tęsiasi 30 - 70 h. Optimalus kergimo laikas rujos įkarštyje. Lytinis ciklas gali prasidėti po ėriavimosi praėjus 15 dienų.
Ožkos Lytinis Ciklas
Ožkos rujos požymiai panašūs į avies, tik daug ryškesni. Ožka nerami, garsiai ir pratisai mekena, ruja tęsiasi apie 35 h.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Kalės Lytinis Ciklas
Kalės lytinis ciklas sezoniškas - monociklinis. Rujoja kalė dažniausiai anksti pavasarį ir rudenį. Draika ir ruja tęsiasi 8 - 14 parų. Jos pradžioje pakinta elgsena, tarnybinė kalė netenka darbingumo, nevykdo komandų, pabrinksta išoriniai lytiniai organai, išteka rausvos išskyros, su specifiniu kvapu, viliojančiu šunis (patinus), nerami, pabėga iš namų, tačiau dar nesileidžia kergiama. Ruja išryškėja 4 - 12 dieną nuo draikos pradžios, tuo laiku prie kalės veržiasi šunys - patinai arba ji pati bėga pas juos, leidžiasi kergiama. Tinkamiausias kergimo laikas 5 - 12 dieną nuo draikos pradžios, pakartojamas po 1 - 2 dienų, jeigu kalė leidžiasi kergiama. Ovuliacija sutampa su rujos periodu. Kalės kiaušidėse subręsta daug folikulų, kurie ovuluoja ne vienu laiku - per keliatą dienų, todėl laisvai laikoma kalė gali apsivaisinti kelių šunų sperma.
Katės Lytinis Ciklas
Katė yra monociklinis gyvūnas. Rujoja vasario - birželio mėnesiais. Rujos metu katė nerami eina iš namų, voliojasi, kniaukia pratisu būdingu balsu. Katės ovuliacija refleksinė, įvyksta tik po kopuliacijos praėjus 8 - 10 h.
Triušės Lytinis Ciklas
Triušė - policiklinis gyvūnas. Neturi lytiniam ciklui būdingos pusiausvyros stadijos. Triušės kiaušidėse nuolat būna subrendusių folikulų ir bet kuruo metu, išskyrus triušingumo laikotarpį, prisileidžia patiną. po kopuliacijos praėjus 8 - 10 h.
Apvaisinimas: Spermatozoido ir Kiaušinėlio Susijungimas
Apvaisinimu vadinamas dviejų lytinių ląstelių - spermatozoido ir kiaušinėlio - asimiliacinio pobūdžio susijungimas. Kiaušinėlis paprastai apvaisinamas kiaušintakyje, į kurį spermatozoidai patenka per 4 - 5 h. po sėklinimo arba kergimo. Kad kiaušinėlis apsivaisintų, reikia daugybės spermatozoidų (1 000 000 - 10 000 000). Apvaisinimo metu daug spermatozoidų žūva ir išskiria baltymus skaidantį fermentą. Šis fermentas ištirpina kiaušinėlio apvalkalą ir paruošia jį apvaisinimui. Taigi kiaušinėlio paruošimo procesas yra fermentinis. Spermatozoidų patekimas į kiaušinėlį yra specifinis, nes gali patekti tik tos pačios rūšies gyvulio spermatozoidai. Jie gali pereiti per bet kurią kiaušinėlio skaidriojo dangalo vietą. Apvaisinimas įvyksta viršutiniame kiaušintakių trečdalyje. Susijungus kiaušinėliui su spermatozoidu susidaro zigota. Iš zigotos išauga naujas organizmas, turintis abiejų tėvų savybių ir galintis daugintis skilimo būdu.
Sėklinimas: Dirbtinis Apvaisinimas
Spermos suleidimas į patelės lytinius organus specialiais įrankiais vadinamas sėklinimu. Dabar gyvulių patelės sėklinamos visame pasaulyje. Mūsų naminių gyvulių patelių ovuliacija įvyksta be lytinio akto. Žinant, kiek laiko spermatozoidai ir kiaušinėlis išsilaiko patelės lytinuose organuose, patelę galima sėklinti tokiu laiku, kai yra didžiausia galimybė susitikti kiaušinėliui su spermatozoidu. Gimdinio tipo gyvulių, kaip kiaulių, kumelių, spermatozoidai laikosi gimdos kūne ir gimdos raguose, o makštinio tipo gyvulių - karvių, avių, ožkų - gimdos kaklelyje. Karvių, avių ir ožkų lytinuose takuose jie išgyvena 36 - 48 h, kiaulių ir kumelių 24 - 48h. Spermatozoidų išgyvenimo trukmė priklauso nuo gyvulio įmitimo, laikymo sąlygų, spermatozoidų gyvybingumo ir reproduktorių amžiaus bei fiziologinės būklės. Sėklinant galima vesti griežtesnę reproduktorių atranką, užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms ir labai sumažinti reproduktorių skaičių.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
Nėštumas: Gemalo ir Vaisiaus Vystymasis Patelės Organizme
Gemalo ir vaisiaus vystymosi patelės organizme periodas vadinamas nėštumu (karvių - veršingumu, kiaulių - paršingumu, kumelių - kumelingumu ir tt.). Įvairių gyvulių nėštumas trunka nevienodai. Visos sąlygos, skatinančios patelės medžiagų apykaitą trumpina nėštumo laiką, todėl jaunų patelių nėštumas yra trumpersnis už vyresnių. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo kiaušinio apvaisinimo iki prieauglio atsivedimo dienos. Nėštumo pradžia laikoma paskutinė kergimo diena. Laukiamas prieauglio atsivedimo laikas yra orientacinis, priklauso nuo gyvulio veislės, prieauglio lyties, šėrimo, laikymo ir individualių gyvulio ypatybių. Vedančių vyriškos lyties prieauglį - ilgesnis, moteriškos lyties - trumpesnis.
Nėštumo Požymiai Skirtingoms Gyvūnų Rūšims
Skirtingų gyvūnų rūšių nėštumo požymiai skiriasi.
Kumelės Nėštumo Požymiai
Kumelei, likus kelioms dienoms iki atvedimo, spenių galuose pasirodo šviesaus, klampaus sekreto lašai, pabrinksta tešmuo, jis tampa jautrus lietimui. Prieš keletą valandų iki atsivedimo kumelei įkrinta šonai, atsipalaiduoja dubens raiščiai, pabrinksta vulva, kumelė šalinasi partnerių, šeimininko, ji nerami, pradeda trypti kojomis.
Karvės Nėštumo Požymiai
Karvei prieš 1 - 2 savaites iki atsivedimo pradeda atsipalaiduoti dubens raiščiai, gimdos kaklelio kanalo tirštas gleivių kamštis skystėja ir išeina skaidrių siūlų pavidalu. Paskutinėmis dienomis didėja, brinksta tešmuo, likus 24 - 12 h iki atvedimo išbrinksta speniai, išmelžiamos krekenos, karvė pradeda trypti užpakalinėmis kojomis, spardytis, dažnai defekuojasi ir šlapinasi, judina uodegą. Gimdos kaklelio kanalo atidarymo ir atvedimo, takų išsiplėtimo stadijos pradžioje vedeklė uodegą kelia aukštyn.
Avies ir Ožkos Nėštumo Požymiai
Aviai ir ožkai prieš 2 - 1 dienas iki atsivedimo smarkiai padidėja ir pabrinksta išoriniai lytiniai organai, tešmuo. Tešmenyje atsiranda krekenų. Iš vulvos išsiskiria tąsios skaidrios gleivės.
Kiaulės Nėštumo Požymiai
Kiaulė maždaug 10 - 8 dienos iki paršiavimosi pasidaro aktyvesnė, verčia pakratus, ruošia lizdą, didėja jos tešmuo, smarkiai nukara pilvas, pabrinksta išoriniai lytiniai organai. Paskutinę parą parausta, pabrinksta tešmuo, speniai ir vulva. Tešmuo tampa karštas. Prieš 8 - 6 h. iki atsivedimo tešmenyje randama krekenų.
Atsivedimas: Sudėtingas Procesas
Sudėtingame vaisiaus atsivedimo procese aktyviausiai dalyvauja gimdos lygieji raumenys ir pilvo sienelės bei diafragmos raumenų grupės. Periodiškai besikartojantys gimdos lygiųjų raumenų susitraukimai vadinami sąrėmiais, o pilvo sienos raumenų ir diafragmos ritmiški susitraukimai - stangomis. Sąrėmių ir stangų metu vedeklė jaučia skausmą, nerimsta, pakinta jos elgsena. Normalaus atsivedimo metu skausmai žalos vedeklės organizmui nepadaro. Sąrėmių ir stangų veikla sinchronizuota, tai leidžia vaisių iš gimdos per gimdos kaklelio kanalą, makštį ir vulvą išvesti išorėn.
Atsivedimo Stadijos
Paruošiamojoje atsivedimui stadijoje sąrėmiai prasideda kiaušintakyje, gimdos ragų viršūnėse ir plinta peristaltinėmis žiedinėmis banbomis gimdos kūno ir kaklelio link. Sąrėmių metu gimdos raumenys susitraukia ir pasislenka arčiau vienas kito - dėl to gimdos sienelė sustorėja. Paruošiamieji sąrėmiai iš pradžių būna trumpi, pauzės ilgos. Vėliau sąrėmių trukmė ilgėja, pauzės trumpėja. Veikiant sąrėmiams, vaisius su gemalo dangalais ir skysčiais stumiasi gimdos kaklelio linkme ir reflektoriškai atpalaiduoja gimdos kaklelio raumenis, pradeda atsidaryti gimdos kaklelio kanalas. Stiprėjant sąrėmiams, į pravirą gimdos kaklelio kanalą patenka vaisiaus pūslė, kuri padeda atidaryti ir išplėsti gimdos kaklelio kanalą. Visiškai atsidarius ir išsiplėtus gimdos kakleliui, makščiai, vaisius užima atitinkama startinę padėtį išvedimui, plyšta gemalinės pūslės, makštyje pasirodo vaisiaus dalys. Vaisiaus atvedimo stadijoje sąrėmiai ilgėja, stiprėja, prasideda stangos. Vaisiaus vedimo stadijoje vedeklė instinktyviai gulasi, nes gulint atsipalaiduoja strėnų, dubens sities raiščiai ir raumenys, susidaro mažesnis pasipriešinimas vaisiaus išvedimui. Vaisius vedamas palaipsniui per gimdos kaklelio kanalą, makštį ir vulvą. Nuovalų atsidalijimo stadijoje po vaisiaus išvedimo sąrėmiai ir stangos neilgam atslūgsta, vedeklė nurimsta. Veliau prasideda silpnesni pakartotiniai sarėmiai, kurie padeda atsipalaiduoti placentai (dangalams, nuovaloms) nuo gimdos sienelės. Gimdos sienelėje dėl raumenų retrakcijos spaudžiamos kraujagyslės, sumažėja kraujo apytaka dangalų kraujagyslėse, iš gimdos kriptų atsilaisvina placentos gaureliai. Placenta pradeda atsidalyti nuo gimdos rago viršūnės ir todėl išvedama išversta. Placentos atsidalijimo laikas priklauso nuo gyvulio rūšies, placentos tipo ir kitų sąlygų. Normaliai po placentos atsiskyrimo ir pasišalinimo kraujavimo nebūna, išskyrus mėsėdžius ir triušius, kuriems būna nedidelis kraujavimas.
Placentos Atsidalijimo Laikas Skirtingoms Gyvūnų Rūšims
- Karvė: Iki 12 h. 20 min. - 3h.
- Kumelė: 30 min, retai 1 - 2 dienos 5 - 30 min Kartu su vaisiumi ar 30 min.
- Kiaulė: 2 - 3 h. 2 - 6h. Nuo 15 min. iki 3h.
- Avis ir ožka: 29 - 96 h. 7 - 25 min.
- Katė ir kalė: 2 - 3 h. 10 min. - 12h.
- Triušė: 2 - 33 dienos 15 - 30 min.
Pogimdyvinis Laikotarpis: Organizmo Atsistatymas
Tai vedeklės organizmo ir lytinių organų atsistatymo laikotarpis į buvusią iki nėštumo būklę. Šuo laikotarpiu visame organizme keičiasi medžiagų apykaita, gimda traukiasi, mažėja jos apimtis, gimdos sienelės raumenų skaidulos degeneruojasi ir rezorbuojasi, atrofuojasi kraujagyslės. Gimda valosi išskirdama lochijas, kurias sudaro vaisiaus skysčių, dangalų likučiai, užsilikęs kraujas po virkštelės trūkimo bei gimdos gleivinės epitelio ir liaukų atsiskyrusios dalys. Iš pradžių jos būna raudonos, rudos spalvos, gleivėtos, vėliau šviesėja, gausiai jų išteka gulinčiai vedekliai.
Patologinis Atsivedimas: Priežastys ir Pasekmės
Dėl patelės arba vaisiaus ypatybių, gali būti sunkus ir patologinis atvedimas.
Silpni Sąrėmiai ir Stangos
Silpni sąrėmiai ir stangos - kai trumpi ir nepakankamai stiprūs gimdos raumenų, pilvo preso susitraukimai, atsivedimo eiga vangi. Dažniausiai jie pasitaiko kiaulėms, karvėms, ožkoms, rečiau kitiems gyvuliams. Sąrėmių ir stangų silpnumas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis būna atsivedimo pradžioje dėl bendro organizmo išsekimo, kai stambus vaisius, dangalų vandenė, senas gyvulys, gimdos raumenų degeneracija bei inervacijos sutrikimai. Antrinis silpnumas atsiranda, kai užsitęsia atsivedimas, išsenka gimdos, pilvo sienelės energija, vaisiaus kūno dalys išsidėsto netaisyklingai, siauras išvedimo takas.
Stiprūs Sąrėmiai ir Stangos
Stiprūs sąrėmiai ir stangos - per nelyg ilgi ir stiprūs gimdos raumenų ir pilvo preso susitraukimai su trumpomis pertraukomis pasitaiko dažnai kumelėms, karvėms, retai - avims ir ožkoms. Atsiranda, kai užsisuka gimda, kai vaisiaus kūno dalys išsidėsto netaisyklingai, kai vaisius išsigimęs, kai refleksiškai plinta dirgikliai iš žarnyno. Atsivedanti vedeklė blaškosi, griežia dantimis, dėjuoja, spardosi, gulasi ir keliasi.
Gimdos Kaklelio Susiaurėjimas
Gimdos kaklelio susiaurėjimas - gimdos kaklelio kanalas neatsidaro dėl buvusio plyšimo randų, sukalkėjimo, llėtinio uždegimo. Stangos stiprios, tačiau nei vaisiaus dangalai, nei vaisius nepasirodo. Tiriant gimdos kaklelį makšties …
Dirbtinis Apsėklinimas Šunims: Šiuolaikinės Technologijos
Jakovo veterinarijos centre teikiamos dirbtinio apvaisinimo paslaugos, naudojant atvėsintą arba užšaldytą spermą. Tai itin aktualu veisėjams ar kitiems žmonėms, planuojantiems turėti daugiau šuniukų. Šiuolaikinių technologijų dėka šis procesas yra kur kas paprastesnis - sutaupoma ir laiko, ir pinigų, kadangi sėklos turinys atsisiunčiamas vos per kelias dienas ar netgi greičiau. Ilgainiui patino sperma prastėja, todėl svarbu nedelsti ir kuo greičiau ją užšaldyti, kad ši neprarastų savo geriausių savybių. Prieš apvaisinant kalytę, įvertinkite jos klinikinę situaciją: amžių, sveikatos būklę. Suradus norimą patiną, susitarkite su jo šeimininkais dėl kainos ir pardavimo sąlygų, o viskuo kitu pasirūpinsime mes. Pirmiausiai parašykite mūsų klinikai el. laišką: jame nurodykite savo vardą ir pavardę ir telefono numeri kontaktinius duomenis, spermą siunčiančios veterinarijos klinikos ir donoro šeimininkų telefono numerius. Gydytojas susisieks su Jumis, o vėliau ir su spermos siuntėju. 7-8 rujos dieną reikia pasidaryti progesterono testą, toliau numatomas vizitas kitam laikui. Jeigu problema nėra skubi, planuokite vizitą pas veterinarą ir užsiregistruokite iš anksto. Turėkite su savimi reikiamus dokumentus: gyvūno pasą, skiepų knygelę, išrašus iš kitų klinikų, rentgeno nuotraukas, tyrimų rezultatus ir pan. Atvykite saugiai ir stenkitės nevėluoti. Jauskitės drąsiai - klauskite visų rūpimų klausimų, prieš vizitą nuraminkite gyvūną. Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!
Lesinimo Įtaka Apvaisinimui
Kad gyvuliai normaliai augtų, vystytųsi ir būtų produktyvūs, reikalingas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurį jie turi gauti su lesalais. Geriausiai tinka kombinuotieji lesalai, kurių sudėtyje yra visos reikalingos maisto medžiagos. Produktyvumui turi reikšmės moksliškai pagrįstas normuotas lesinimas, atsižvelgiant į jų genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Lesinimas įtakoja vislumą, pagerina kiaušinių inkubacines savybes ir efektyviai panaudoti lesalus. Lesaluose turi būti aminorūgštys ir vitaminai. Lesinimas priklauso nuo laikymo sąlygas ir jų lesinimo.
Vitaminų ir Mineralų Įtaka
Kiaušinio kokybę įtakoja taip pat ir vitaminai. Lesinimas įtakoja kiaušinių išeigą. Kiaušinio masė priklauso nuo vištos svorio, produktyvumo ir taip pat nuo lesalų maistingumo. Lesalų sudėtis iš dalies gali įtakoti kiaušinio dydį. Lesalų kiekybinis ir kokybinis parametras pakeitimas turi būti daromas atsargiai ir įsitikinus, kad tai nepadarys neigiamo poveikio kiaušinių produkcijai. Norint padidinti kiaušinio dydį, yra linolinė rūgštis, baltymai ir būtinosios aminorūgštys. Sumažinus lesaluose minėtų medžiagų koncentraciją arba pakeitus lesalų struktūrą, sumažės ir kiaušinio dydis. Svarbiausia aminorūgštis veikianti kiaušinio svorį yra metioninas. Auginimo laikotarpyje yra kitas būdas kontroliuoti kiaušinio svorį. Tai yra labai geras balansas tarp pastovios kiaušinių produkcijos ir kiaušinio svorio kontrolės. Vištoms senstant kiaušiniai didėja. Vištos amžiuje jis pasiekia 68 g.
Laikymo Sąlygos
Laikymo patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama, sienos ir lubos turi būti lygios, be plyšių, kad negalėtų apsigyventi ekto parazitai. Grindys gali būti betoninės, plūkto molio ar kitokios. Kraikas keičiamas tik pasibaigus produktyvumo periodui. Esant reikalui, kraikas permaišomas, perkasamas, kad nesusidarytų drėgna pluta. Labai svarbu yra temperatūros režimas. Optimali temperatūra paukštidėje yra 18 - 22 °C. Jeigu patalpoje temperatūra aukštesnė, kiaušiniai būna smulkūs, su prastu lukštu, o jeigu žemesnė - vištos sulesa daugiau lesalų ir mažiau padeda kiaušinius. Nukritus temperatūrai žemiau 0 °C, vištos gali nustoti dėti kiaušinius. Pagal europos standartus amoniako leidžiama 20 ppm, CO2 - 3,000 ppm, CO - 10 ppm. Laikant suaugusias vištas jų produktyvumui labai didelės įtakos turi apšvietos režimas. Labai intensyvus apšvietimas vištoms nereikalingas. Kad vištos būtų produktyvios, pirmomis augimo savaitėmis pakanka 10 - 20 liuksų. Vištoms pradėjus dėti, apšvietimas padidinamas iki 30 liuksų. Didelis tankis, gali sukelti kanibalizmą. Vištų ir gaidžių santykis turi būti 10 : 1. Vištų pulko vidutinis svoris. Vištų kiaušiniai turėtų sverti 52 - 65 g.
tags: #naminiu #gyvunu #apvaisinimas