Kūdikio motorinės raidos vertinimas: svarba, etapai ir rekomendacijos

Įvadas

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau yra tam tikri raidos etapai, kuriuos stebint galima laiku pastebėti galimus nukrypimus. Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku. Nuo pat vaisiaus užsimezgimo mamos įsčiose, jo raidą stebi tiek laukiantys tėveliai, tiek gydytojai. Tas pats vyksta ir su jau gimusiu kūdikiu bei paaugusiu vaiku. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikio motorinės raidos vertinimo svarbą, etapus ir rekomendacijas, padėsiančias tėvams ir specialistams užtikrinti optimalią vaiko raidą.

Vaiko raidos stebėjimo svarba

Kiekvienai mamai ir tėčiui jų vaikai yra patys gražiausi ir sumaniausi. Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą. Vėliau papildomai atsiranda darželio, mokyklos auklėtojai, mokytojai, kurie stebi bei vertina augančio vaiko raidą. Įprastai, nuo pat gimimo, mažylio sveikatą bei raidą stebi šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras. Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Tai laikotarpis, kada mažylio smegenys vystosi intensyviausiai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.

Kada kreiptis dėl vaiko raidos įvertinimo?

Į šį klausimą patys tėvai atsakymo greičiausiai neras. Tam reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertins, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis. Vadovaudamiesi tuo, gydytojai užpildys vaiko raidos vertinimo lapą ir pateiks tėvams atsakymus bei tolimesnes rekomendacijas. Jei vaikas atlieka jo amžiaus tarpsnį atitinkančias užduotis, gydytojai tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas ir informuoja kada atvykti kitam raidos vertinimui. Tačiau jei vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.

Gavote gydytojo siuntimą, užsiregistravote kompleksiniam vaiko raidos įvertinimui, atlikote visus reikiamus testus, gavote dokumentus su medicininėmis diagnozėmis bei rekomendacijomis. O ką daryti toliau?

Motorinės raidos vertinimo metodai

Vaiko raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. DISC testas taikomas vaikams iki 5 metų amžiaus. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.

Taip pat skaitykite: Vaikų raidos reabilitacija

Vaiko raidos vertinimo etapai

Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių.

Tikrinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Visos šios sritys negali būti tiriamos atskirai viena nuo kitos, ypač ankstyvojo amžiaus vaikams.

Tėvų vaidmuo vertinant vaiko raidą

Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus. Todėl labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą. Taip pat, atliekant vaiko raidos tikrinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.

Kokias užduotis reikia vaikui atlikti vertinant raidą?

paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, įvykusius namuose, ugdymo įstaigoje ir t. žaisti funkcinius žaidimus - žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį (važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę ir t.

Ankstyvoji reabilitacija

Ankstyvajai reabilitacijai vaikai priimami su šeimos, vaikų ligų gydytojo, vaikų neurologo ar vaikų chirurgo siuntimu. Svarbu pasidomėti ar įstaigoje į kurią kreipiatės dėl vaiko ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, šios paslaugos yra nemokamos - jas apmoka Teritorinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Taip pat skaitykite: Gidas apie vaiko raidą

Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?

Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.

Svarbu keisti padėtis

Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros.

Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.

Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų

Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.

Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.

Taip pat skaitykite: Diagnostika ir pagalba vaikams

Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę.

Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.

Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.

Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.

tags: #motorines #raidos #kudikiu #vertinimas