Įvadas
Modestas Pitrėnas - iškilus Lietuvos dirigentas, kurio talentas ir atsidavimas muzikai pelnė jam pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime M. Pitrėno biografiją, jo karjeros kelią, pasiekimus ir, žinoma, jo šeimą, kuri jam yra didžiausia vertybė.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinės Pradžios
Modestas Pitrėnas gimė 1974 m. Muzikinį kelią pradėjo anksti, kai tėvai, tarpusavyje pasitarę, nuvedė jį į LRT vaikų chorą. Šis žingsnis tapo lemtingu, tačiau tėvai niekada neverčią jo pasirinkti muziko kelio. Baigęs devynias klases, M. Pitrėnas pats priėmė sprendimą tęsti mokslus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, gavęs tėvų palaiminimą.
Mokslai ir Tobulinimasis
M. Pitrėnas Lietuvos muzikos akademiją baigė du kartus: 1997 m. - chorinį dirigavimą prof. Liongino Abariaus klasėje, o 2003 m. - simfoninį bei operinį dirigavimą prof. Juozo Domarko klasėje. 2002-2004 m. toje pačioje mokslo įstaigoje tęsė meno aspirantūros studijas.
1995-1996 m. dirigentas tobulinosi Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje „Mozarteum“ profesorių W. Hagen-Groll ir K. Kamper klasėse, kur įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu.
Pirmieji Pasiekimai
Dar studijų metais M. Pitrėnas dalyvavo ir pelnė apdovanojimus dirigentų konkursuose:
Taip pat skaitykite: LRT žurnalistas Prezidentūroje
- Pirmąją premiją nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse (1991).
- Specialų dirigento prizą Tarptautiniame chorų konkurse Debrecene (1992, Vengrija).
- Antrąją premiją ir prizą už geriausią šiuolaikinės muzikos interpretaciją Tarptautiniame J. Naujalio dirigentų konkurse (1994).
- Antrąją vietą ir specialius prizus už geriausias latvių kompozitorių interpretacijas Tarptautiniame dirigentų konkurse „Rīga '97“ (Latvija).
Ryškiausias M. Pitrėno laimėjimas - I premija ir Aukso medalis VII-me tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija). Tai pirmas Aukso medalis, paskirtas Lietuvos dirigentui tokiame prestižiniame konkurse.
Karjeros Kelias
Darbas su Chorais ir Orkestrais
1990-aisiais, būdamas 16 metų, M. Pitrėnas įkūrė chorą „Psalmos“, kuriam vadovavo iki 2000-ųjų. Su šiuo choru dirigentas atliko beveik visų epochų Europos chorinę muziką - nuo Renesanso iki šiuolaikinės, parengė daugelį stambių koncertinių programų Lietuvoje ir už jos ribų.
Modestas Pitrėnas kaip simfoninis dirigentas parengė nemažai koncertų su Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Mažosios Lietuvos, Lietuvos muzikos akademijos simfoniniais, Lietuvos ir Šiaulių kameriniais orkestrais. Jungtinėmis Klaipėdos ir Vilniaus muzikų pajėgomis, M. Pitrėnui diriguojant, įgyvendinti stambūs projektai - atlikta E. Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ bei G. Verdi „Requiem“.
Bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu Simfoniniu Orkestru (LNSO)
Pastaraisiais metais dirigento veikloje ypatingą vietą užima bendradarbiavimas su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 2004 m. jis buvo orkestro vyriausiojo dirigento asistentas. Su LNSO jis parengė puikiai kritikų įvertintas programas - solidžius Witoldo Lutosławskio, Ludwigo van Beethoveno, Roberto Schumanno, Gustavo Mahlero ir Claude‘o Debussy simfoninius opusus, daugybę sekmadieninių programų visai šeimai.
Maestro 2009 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo su Violeta Urmana, surengė koncertų su kitais garsiais atlikėjais - tai dainininkai M. Salminenas, J. Ryhänenas, A. Antonenko, V. Noreika, E. Montvidas, E. Silins, A. Angeris, V. Prudnikovas, S. Stonytė, E. Scherbachenko, I. Kalna, A.K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende ir A. Nigro, smuikininkai T. Grindenko, B. Skride, P. Bermanas, V. Čepinskis, violončelininkai D. Geringas ir A. Kniazevas, pianistai M.
Taip pat skaitykite: Apie Modestą Barkauską
Darbas Teatruose
Nuo 2000 m. M. Pitrėnas diriguoja G. Bizet operos „Karmen“ bei K. Weillio „Trijų grašių operos“ spektaklius Klaipėdos muzikiniame teatre. 2006 m. pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m.
Nuo 2009 m. pradėjęs eiti Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas šiame teatre M. Pitrėnas pastatė J. Massenet „Wertherį“ ir G. Puccini „Triptiką“, rengia G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, diriguoja R. Wagnerio „Skrajojantį olandą“, G. Verdi „Aidą“, P. Čaikovskio „Pikų damą“, G. Puccini „Turandot“. 2010 m. pavasarį Varšuvos Didžiajame teatre M. Pitrėnas vadovavo baleto vakaro „Let’s dance Bach“ premjerai. 2010 m. gruodį maestro debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose.
Darbas su Jaunimu ir Pedagoginė Veikla
Jau daugelį metų dirigentas kviečiamas dirbti su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais, 2004 dirigavo Silezijos Filharmonijos (Filharmonia Sląska), Sudetų filharmonijos (Filharmonia Sudecka) bei Bydgoščiaus filharmonijos (Filharmonia Pomorska) orkestrams. 2000-2004 metais M. Pitrėnas dėstė Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo jos auklėtinių chorui; išleido liturginį bendruomenės „Giesmyną“.
Kauno Miesto Simfoninis Orkestras
2006 m. sausį jis buvo paskirtas Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, su šiuo kolektyvu rengia koncertines programas. 2006 pakviestas rengti Richardo Strausso operos „Salomė“ ir Rachelės Portman operos vaikams „Mažasis princas“ premjeras Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, diriguoja baletus „Raudonoji Žizel“ ir „Graikas Zorba“, Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“ ir Richardo Wagnerio „Valkiriją“, o 2008 m.
Reikšmingi Projektai ir Pasiekimai
- Baltijos kelio 35-mečiui skirtas ir tiesiogiai per televiziją transliuotas koncertas „650 kilometrų laisvės“, kai vadovavo tarptautinei chorų, ansamblio „Lietuva“, Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantų komandai.
Šeima - Svarbiausia Vertybė
Dirigentas Modestas Pitrėnas įsitikinęs, kad šalia didžiųjų pasaulio scenų, gražiausių simfonijų, neįkainojamo meno ir disciplinos, jo širdis visada arčiausiai jo šeimos, kurioje jis gali grįžti į savo mėgstamiausią būseną - stebėtojo būseną.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Santuoka su Ieva Prudnikovaite-Pitrėne
Modestas Pitrėnas yra vedęs operos solistę Ievą Prudnikovaitę-Pitrėnę, kilusią iš garsios muzikų šeimos. Ieva yra solisto Vladimiro Prudnikovo ir koncertmeisterės Nijolės Ralytės dukra. Keturių garsių muzikų šeima - solistas Vladimiras Prudnikovas, jo žmona koncertmeisterė Nijolė Ralytė, jų dukra solistė Ieva Prudnikovaitė ir jos vyras dirigentas Modestas Pitrėnas - žmonės, jau nuo ankstyvos vaikystės žinoję, kuriuo gyvenimo keliu pasuks.
Ieva Prudnikovaitė yra sukūrusi ne vieną vaidmenį „Aalto“ muzikiniame teatre Esene, Vokietijoje, ir dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Vilniaus miesto operoje, Latvijos nacionalinėje operoje, Vienos liaudies operoje, Braunschweigo operos teatre, Theater an der Wien. 2009 m. už Karmen vaidmenį G. Bizet operoje „Karmen“ I. Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Metų operos solistė. 2010 m. pelnė „Metų solistės“ vardą.
Vaikai
Pora augina dvi dukras - Veroniką ir Magdaleną. M. Pitrėnas teigia, kad vaikams svarbiausia būti laimingiems ir užaugti be nereikalingų lūkesčių ir štampų. Svarbiausia, kad vaikai būtų laimingi, svarbiausia, kad užaugtų be nereikalingų lūkesčių ir štampų, akmenų po kaklu, kuriuos jie turėtų traiškyti psichologų kabinetuose.
M. Pitrėnas jaučia labai didelį poreikį ir malonumą būti su vaikais. Būtinasis poreikis būti su vaikais sutampa su pareiga. Grįžęs iš kelionių, savaime suprantama, stengiasi būti kiek galima arčiau Ievos ir vaikų. Tas bendravimas tada galbūt nėra šimtaprocentinis, nes esi pavargęs ir žvilgsnis jau nefiksuojantis po skrydžių, bet vis tiek buvimas kartu su vaikais harmonizuoja, gydo. Pasiilgsti šių šiltų padarėlių, pasigendi jų kvapo ir prisilietimo.
Šeimos Tradicijos
Apie šeimos tradicijas I. Prudnikovaitė sako: "Pagrindinė ir neginčijama mūsų šeimos tradicija - kokybiškas laiko leidimas su vaikais. Rasti laiko sau pagal visus psichoemocinius dėsnius ir madą tarsi ir privalomas dalykas, bet šiuo metu mums neaktualus. Su Modestu juokaujame, kad atsigriebsime išėję į užtarnautą poilsį - plaukiosime kruiziniais laivais ir jaukiose prieplaukų užeigose gersime šampaną."
Tėvo Dienos Minėjimas
M. Pitrėnas teigia, kad Tėvo diena Lietuvoje minima kukliau nei Motinos diena. Anot jo, Tėvo institutas pas mus - labai aptrintas reliktas. Fasadinis patriarchatas slepia daug vyriškų visuomenės bėdų, kai moteris tiesiog priversta tapti „galvos kaklu“, imančiu šeimines, pilietines, kultūrines ir valstybines iniciatyvas kaip misiją. Todėl ir ta Tėvo diena tokia pablukusi, sunkiai tradicijomis dogmatizuojama. Galiausiai mūsų šeima - tai visuomenės ląstelė, kuri sunkiai įrėminama tradicijų.
Ryšys su Tėvu
M. Pitrėno tėtis nebuvo muzikas, bet jo karjera intensyviai domėjosi, lankydavosi kone visuose jo diriguojamuose koncertuose. Tėtis kažkokiu būdu pirmas pastebėdavo spaudos straipsnius apie jį, koncertų reklamas ir tuoj pat jam skambindavo. Pagirdavo arba susirūpindavo, nelygu rašinio turinys. Nuolat jautė jo smalsų žvilgsnį ir susidomėjimą.
M. Pitrėno tėtis yra meniškos sielos, ko gero, iš jo paveldėjęs polinkius į humanitarinius žanrus, menus. Sužinojęs onkologinę diagnozę tėtis, rodės, nepalūžo, puolė kovoti mus ramindamas, užtikrindamas, kad netrukus ir vėl važiuosime, darysime… Visą pastarąjį laiką stengėsi skirti jam, mums.
Jis nesikišo į jo šeimą, už tai esu jam dėkingas. Bet kalbant delikačiomis temomis jausdavau jo poziciją ir nuotaikas, taupius patarimus. Žavėjosi anūkėmis ir Ieva. Rodės, pasididžiavimas mumis jį laikė „vandens paviršiuje“, kai prasmės jo gyvenime sumažėdavo.
M. Pitrėnas su šeima nemažai laiko praleidžia Šveicarijoje, kur ir jį, ir žmoną nuvedė karjeros keliai.