Mobingas socialinės globos namuose: prevencija, atpažinimas ir veiksmai

Mobingas - opi problema, aktuali įvairiose darbo aplinkose, įskaitant ir socialinės globos namus. Šiame straipsnyje aptariama mobingo samprata, jo formos, priežastys ir pasekmės, taip pat prevencinės priemonės ir veiksmai, kurių reikėtų imtis susidūrus su mobingu socialinės globos namuose.

Kas yra mobingas?

Mobingas - tai jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu, ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją. Toks elgesys pažeidžia darbuotojo fizinę, socialinę ar psichologinę gerovę, mažina jo produktyvumą bei pasitenkinimą darbu. Mobingą gali taikyti tiek vienas asmuo, turintis kolektyvo pritarimą ar galios svertų, tiek darbuotojų grupė.

Mokslininkai mobingą apibrėžia kaip ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį. Tai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas.

Mobingo formos

Psichologinis smurtas, taip pat ir mobingas, pasireiškia įvairiomis formomis:

• Įžeidinėjimai
• Patyčios
• Žodinis agresyvus elgesys
• Užgauliojimai
• Priekabiavimas
• Grasinimai
• Nekonstruktyvi, žeminanti kritika
• Pasiekimų menkinimas
• Persekiojimas
• Socialinis izoliavimas (nušalinimas nuo socialinių procesų darbovietėje)
• Ydingi darbiniai nurodymai

Žala aukai daroma tiesioginėmis (žodinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas, menkinantys atsiliepimai) arba netiesioginėmis (socialinis izoliavimas) priemonėmis.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose

Pagal subjektus, mobingas skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį:

• Horizontalusis mobingas - kai juo užsiima tą patį arba lygios vertės darbą atliekantys kolegos.
• Vertikalusis mobingas - gali būti dvejopas:
  • Vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą, bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis.
  • Darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą.

Mobingo priežastys ir veiksniai

Smurtą ir mobingą socialinės globos namuose gali išprovokuoti įvairūs veiksniai:

• Psichologiniai veiksniai: nedarnūs tarpusavio santykiai, bendravimo įgūdžių stoka, savikontrolės stoka, stresas, nuolatinis nuovargis, neįvardinti ir ilgainiui neišsprendžiami konfliktai, didelis darbo krūvis, nuovargis, teisingumo jausmo nebuvimas.
• Ekonominiai veiksniai: žemas pajamų lygis, skurdas ir socialinių garantijų stoka, ribotos savirealizacijos galimybės, atlyginimas neatitinkantis darbuotojų lūkesčių.
• Socialiniai veiksniai: socialinė paslaugų gavėjų nelygybė (diskriminacija dėl amžiaus, sveikatos sutrikimai ir kt.), atskirtis, priklausomybės, stereotipai visuomenėje, agresija siekiant išsaugoti savo orumą, nedarnūs santykiai kolektyve.
• Profesinis perdegimas.

Mobingo pasekmės

Mobingas turi neigiamų pasekmių tiek individui, tiek organizacijai.

Pasekmės asmeniui:

• Mažėja motyvacija ir gebėjimas dirbti
• Mažėja pasitenkinimas darbu
• Žala fizinei ir psichinei sveikatai
• Menksta savivertė ir pasitikėjimas savimi
• Psichologinės problemos gali privesti prie savižudybės
• Kenčia asmeninis gyvenimas

Pasekmės organizacijai:

• Kenčia darbuotojų psichinė sveikata, mažėja darbingumas
• Didėja pravaikštos
• Mažėja darbo efektyvumas
• Blogėja organizacijos reputacija
• Atsiranda nesuvaldytų psichosocialinės rizikos faktorių
• Nėra palankios darbuotojui kultūros

Prevencinės priemonės

Siekiant užkirsti kelią mobingui socialinės globos namuose, būtina įgyvendinti prevencines priemones:

• Psichosocialinės aplinkos gerinimas: triukšmo, intrigų, apkalbų vengimas, draudimas skleisti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją.
• Reagavimas nedelsiant į bet kokios formos smurtą.
• Globos namų darbuotojų informavimas ir komunikavimas apie įvykusį smurto atvejį.
• Dalykinės ir darbinės darbo atmosferos užtikrinimas, gerų tarpusavio santykių skatinimas, darbuotojų ir gyventojų bei kitų suinteresuotų asmenų tarpusavio pagarba.
• Vertybių puoselėjimas: tolerancija, taktiškumas, orumas, bendruomeniškumas, mandagumas, paslaugumas, rūpinimasis kitais, tarpusavio pasitikėjimas, solidarumas, lygiateisiškumas.
• Darnių bendravimo įgūdžių, savikontrolės, pykčio, streso valdymo ugdymas.
• Pagalbos teikimas sprendžiant kasdienes problemas.
• Paslaugų gavėjų užimtumo skatinimas.
• Globos namų darbuotojų švietimas: veikla, skirta smurto rizikai mažinti, apimanti visų darbuotojų švietimą, informavimą ir kt. priemones.
• Vadovavimasis ir laikymasis Globos namų etikos kodeksuose, tvarkos taisyklėse bei pareigybės aprašymuose numatytomis elgesio normomis.
• Emociškai saugios aplinkos sukūrimas.
• Darbuotojų kompetencijų didinimas.
• Organizacijos kultūros, pagrįstos pagarba, atidumu ir atvirumu, ugdymas.
• Atvira ir abipusė komunikacija su gyventojais.
• Kalbėjimas su gyventojais apie elgesį galimo smurto metu.
• Gyventojų supažindinimas su elgesio taisyklėmis, jų aptarimas.
• Vengimas apgyvendinti gyventojus, kurie nuolat konfliktuoja tarpusavyje, yra agresyviai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, viename kambaryje.
• Individualus darbas su gyventojais, linkusiais į agresyvų elgesį.
• Gyventojų švietimas, ugdant finansinį atsparumą, supažindinimas su jų teisėmis turto disponavimo klausimais.
• Darbuotojų švietimas finansinio smurto prevencijos klausimais, siekiant, kad jie gebėtų atpažinti finansinio smurto elgesį ir imtųsi visų priemonių jam pašalinti.
• Darbe vadovautis patvirtinta Globos namų gyventojų asmeninių pinigų ir kitų materialinių vertybių saugojimo, naudojimo ir apskaitos tvarka.
• Paslaugų gavėjo asmens higienos procedūrų pastovus atlikimas (maudymasis ne rečiau kas 7 dienas, rytinio ir vakarinio tualeto atlikimas, odos raukšlių priežiūra ir pan.).
• Pilnas aprūpinimas asmens higienos priemonėmis (kremai, sauskelnės ir pan.) ir kompensacine technika (vaikštynė, funkcinė lova ir kt.).
• Teisingas ir savalaikis gydytojo paskyrimų vykdymas.
• Esant reikalui, kūno padėties keitimas, sodinimas į neįgaliojo vežimėlį, vežimas į lauką.

Ką daryti, jei patiriate mobingą?

Jei patiriate psichologinį smurtą darbe, svarbu:

Taip pat skaitykite: Iššūkiai Vilijampolės globos namuose

1. Vesti dienoraštį: Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Tai gali padėti teikiant skundą ir bandant įrodyti mobingo atvejį.
2. Įvertinti situaciją: Patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu jį tinkamai identifikuoti ir suprasti, jog tai nevyksta dėl jūsų prasto darbo, nepakankamų pastangų ar kitų neobjektyvių priežasčių, kurias jums bando įteigti kolegos.
3. Elgtis profesionaliai: Vienas iš būdų sustabdyti priekabiautojus savo jėgomis yra, išlaikant profesionalų toną, pasakyti, kad toks jų elgesys ar komentaras buvo nepriimtinas.
4. Kreiptis pagalbos: Mobingas, priešingai nei vieno žmogaus vykdomi išpuoliai, yra sudėtingesnis, didelę kolektyvo dalį apimantis procesas, todėl jį suvaldyti daug sunkiau. Jei spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų, galite kreiptis į komandos vadovą ar kitą aukštesnę poziciją įmonėje užimantį asmenį. Jei ir vadovas yra vienas iš jus engiančių žmonių, pagalvokite, kam atsiskaityti turi jis.
5. Kreiptis į padėti galinčias institucijas: Darbo inspekciją, individualius darbo ginčus ar tarnybinius ginčus nagrinėjančias institucijas dėl žalos atlyginimo. Jei smurtavo vadovas, darbuotojas turi teisę kreiptis į vadovą priėmusį asmenį arba darbdavio steigėją dėl vadovo elgesio vertinimo.

Vadovo atsakomybė

Vadovo pareiga - tinkamai reaguoti į situaciją, užtikrinti saugią aplinką darbuotojams ir taikyti atitinkamas priemones. Vadovas turi žinoti penkis svarbius dalykus:

1. Kiekviena įmonė privalo turėti patvirtintą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką. Darbuotojas, patyręs ar pastebėjęs smurtą ar priekabiavimą, pagal nustatytą tvarką su pranešimu turi kreiptis į atsakingą asmenį.
2. Vadovo pareiga užtikrinti, kad tvarka būtų ne tik patvirtinta, bet ir realiai veiktų.
3. Pateikus pranešimą dėl smurto ar priekabiavimo, turi būti paskirtas atsakingas asmuo ar komisija, kuri atliks tyrimą, surinks visą reikalingą informaciją, įskaitant liudininkų parodymus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat užtikrinta, kad tyrimas vyktų skaidriai, nešališkai ir operatyviai.
4. Kol bus atliekamas tyrimas, vadovas ar kitas įgaliotas asmuo gali suteikti pagalbą galimai nuo smurto ar priekabiavimo nukentėjusiam darbuotojui: psichologinę pagalbą, laikiną ar nuolatinį darbo sąlygų keitimą, kasmetinių atostogų suteikimą ir pan.
5. Jei tyrimas patvirtina smurto ar priekabiavimo atvejį, vadovas turi taikyti drausmines ir kitas poveikio priemones smurtavusiam ar priekabiavusiam darbuotojui, atsižvelgdamas į situacijos rimtumą.

Vadovas turi užtikrinti smurto ir priekabiavimo prevenciją aiškiai informuodamas darbuotojus apie smurto ir priekabiavimo netoleravimą tiek organizacijoje patvirtintais dokumentais, tiek ir mokymais, kuriuos privaloma organizuoti periodiškai.

Vadovo aktyvus įsitraukimas ir atsakingas požiūris padeda siekiant užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbo vietoje bei užtikrinant saugią darbo aplinką visiems darbuotojams.

Smurto prevencijos tvarkos aprašas

Salako socialinės globos namų vykdomų fizinio, psichologinio smurto prieš gyventojus ir finansinio piktnaudžiavimo jų atžvilgiu prevencijos procedūrų tvarkos aprašo tikslas - užkirsti kelią gyventojų nepriežiūrai, fiziniam ir psichologiniam smurtui bei finansiniam piktnaudžiavimui gyventojų atžvilgiu.

Prevencinių priemonių tikslas - sukurti saugią ir palankią aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi gerbiami, priimti ir saugūs.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinės globos sistema

Šiuo tvarkos aprašu siekiama ginti įstaigos gyventojus nuo smurto įstaigos aplinkoje, operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Fizinis ir psichologinis smurtas yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.

Tvarkoje vartojamos sąvokos:

• Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtu laikoma: visa, kas daro asmeniui psichologinę, fizinę, dvasinę/emocinę žalą ir sukelia kančią; grasinimai; bandymai apriboti asmens laisvę; nepriežiūra.
• Fizinis smurtas - neteisėtas, tyčinis, prieš žmogaus valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias: asmens mušimas ranka ar įvairiais daiktais; stumdymas; purtymas; žnaibymas; fizinio suvaržymo priemonių taikymas.
• Psichologinis smurtas - pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių galinčių pakenkti fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei: žodinis agresyvus elgesys; vertimas jaustis kaltu; tyčiojimasis; grasinimas; gąsdinimas; atstūmimas; kalbėjimas pakeltu tonu; kalbėjimas asmens orumą žeminančiu tonu; privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti.
• Finansinis smurtas arba kitoks materialinis išnaudojimas - disponavimas turtu be įgaliojimų, įtikinėjimas arba vertimas dovanoti pinigus, pinigų arba daiktų pasisavinimas, neteisėtas gyventojų finansinių lėšų panaudojimas.
• Patyčios - tai psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, siekiant įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą kitam asmeniui.

Globos namuose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta: gyventojų prieš gyventojus; darbuotojų prieš gyventojus; gyventojų prieš darbuotojus; darbuotojų prieš kitus darbuotojus.

Globos namuose susitarta dėl elgesio normų: gyventojų elgesio normos įtvirtintos Globos namų gyventojų etikos kodekse, darbuotojų elgesio normos įtvirtintos Globos namų darbuotojo etikos kodekse, profesinės etikos kodeksais, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašymuose.

Visais įtariamų ir realių patyčių, nepriežiūros ar smurto atvejais, kiekvienas darbuotojas nedelsiant reaguoja atlikdamas šiuos procedūrinius veiksmus:

• Reagavimas: asmens panaudojusio smurtą sustabdymas, atskyrimas. Pirmosios pagalbos suteikimas (jeigu reikia). Esant būtinybei, kreipiasi pagalbos į kitas institucijas (policija, greitoji pagalba ir kt.). Raštu fiksuoja įvykusio smurto požymius ir aplinkybes.
• Informavimas: informuojamas tiesioginis vadovas, informuojama administracija, informuojami šeimos nariai.
• Sprendimas: skiriamas atsakingas asmuo, skiriama komisija, smurto atvejo ištyrimas, pagalbos priemonių numatymas, drausminių priemonių numatymas, prevencijos priemonių numatymas.
• Grįžtamasis ryšys: pagalbos smurto aukai teikimas, pagalbos smurtautojui teikimas, prevencinių priemonių globos namuose taikymas.

Situacija socialinės globos įstaigose

Reikia atkreipti dėmesį, kad anoniminiai skundai dėl galimų pažeidimų socialinės globos įstaigose yra tiriami. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė gavo anoniminį skundą dėl Senjorų socialinės globos namų direktorės galimai vykdomų pažeidimų. Taip pat, 2021 metais 15min rašė apie patikrinimus vienoje iš sostinės socialinės globos įstaigų, kurios metu dešimtmetį jai vadovavęs vadovas buvo nušalintas, o vėliau ir atšauktas iš pareigų.

tags: #mobingas #socialines #globos #namai