Lina Urnikytė - humanitarinių mokslų daktarė, vertėja iš olandų kalbos, dėstytoja ir dainininkė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Šis straipsnis skirtas apžvelgti jos gyvenimo kelią, pradedant studijomis ir baigiant dabartine veikla.
Studijos ir karjeros pradžia
Lina Urnikytė visada norėjo veikti „kažką su literatūra“. Baigusi Utenos A. Šapokos gimnaziją, ji pasirinko lietuvių filologijos ir užsienio (nyderlandų) kalbos studijų programą Vilniaus universitete.
Kelionės ir Nyderlandų pažinimas
Studijų metais Lina su bendrakurse pirmą kartą aplankė Žemuosius kraštus, Flandriją, pietinę Belgijos dalį, dalyvaudama Gento vasaros kalbos kursuose. Kelionė autobusu truko 32 valandas, nes autobusas rinko emigrantus Lietuvoje ir Lenkijoje. Po ilgos kelionės 2 val. nakties jos išlipo Briuselyje, stoties rajone, ir pateko į Raudonųjų žibintų kvartalą.
Prasidėjus karantinui, Linai atsivėrė visas pasaulis - ji gavo pasiūlymą dėstyti nyderlandų kalbą nuotoliniu būdu žmonėms, norintiems atvykti į Nyderlandus gyventi, dirbti ar mokytis. Tai praturtinanti patirtis, leidžianti išvysti Nyderlandus iš įvairių perspektyvų.
Mokslinė veikla ir literatūros tyrinėjimai
Pagrindinis Linos darbas yra XIX a. pab.-XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūra. Dar studijuodama Vilniaus universitete, ji galvojo, kad čia nebėra ko tirti. Tačiau tarpukario epochą tik dabar pradedame pažinti visapusiškai, įsivaizduoti rupią, įvairiapusę tos epochos kasdienybę. Atėjo laikas ir tiems tyrimams, kurie pristatytų dėl įvairių priežasčių į pirmą planą nepatekusių kūrėjų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: "Kūdikio albumas": apžvalga lietuvių kalba
Vertėjos darbas ir požiūris į jį
Lina teigia: „Vertėjo darbas dvigubas: esi nematomas, bet tuo pačiu metu slepiesi kiekviename teksto žodyje.“ Geras redaktorius atstoja du pusėtinus vertėjus ir gali reikšmingai pagerinti tekstą. Jiems mokama per mažai, dar išlikusi kai kurių leidyklų praktika jų apskritai nenurodyti.
Versdama Lina stengiasi pažinti savo autoriaus pasaulį. Esu smalsus žmogus - man įdomu sužinoti naujų dalykų, o kiekviena knyga yra ir galimybė patekti į kūrėjo pasaulį. Su Mariumi Ivaškevičiumi Lina išvertė sudėtingą, avangardinę garsaus belgų menininko Jano Fabres pjesę „Nakties rašytojas“. Tačiau nepamirškime - įvertintas asmuo, o ne pjesė „Nakties rašytojas“. Visos literatūros rūšys pasižymi sava specifika. Kiekvieną kartą stengiuosi sąžiningai perteikti originalo tekstą su visomis jo ypatybėmis. Žinoma, svarbu atsižvelgti į skaitytoją.
Viskas, kas susiję su paties versta knyga, žinoma, yra svarbu. Taip pat ir viršelis, nors paprastai čia esu tiesiog stebėtoja - knygos dizaino sritis jau nepriklauso mano kompetencijoms. Beje, verstinės knygos likimą lietuvių rinkoje lemia ne tiek patrauklus viršelis, kiek jos įvesdinimas į mūsų kultūrą, pristatymas skaitytojui, papasakojimas apie autorių, tą kontekstą, iš kurio kūrinys ateina.
Rekomendacijos skaitytojams
Lina džiaugiasi kiekviena išversta į lietuvių kalbą olandiška ar flamandiška knyga. Po 1990 m. iš nyderlandų kalbos verstų knygų skaičius jau seniai perkopė 50-uką, beveik visoms skaitytojų grupėms yra ko pasiūlyti. Ji rekomenduoja:
- Vaikams: Annie M. G. Schmidt knygos: „Otutė“, „Viplala“, „Viplala sugrįžta“ „Minusė“ (vertė Antanas Gailius). Taip pat Paulo van Loono serija „Siaubų autobusas“ (vertė A. Gailius).
- Kultūrologija ir istorija: Johano Huizingos darbai: „Viduramžių ruduo“, „Homo ludens“, „Rytdienos šešėliuose“, „Sužalotas pasaulis“ (vertė Antanas Gailius).
- Trileriai: Novos Lee Maier trileris „Gimdyvės padėjėja“ (vertė Aušra Gudavičiūtė).
- Šiuolaikinė literatūra: Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas „Grand Hotel Europa“ (vertė Jolita Urnikytė) arba Hermano Kocho romanai („Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ar „Griovys“; vertė Aušra Gudavičiūtė).
Dainininkės karjera
Lina Urnikytė, kaip estrados dainininkė, žinoma vyresnės kartos klausytojams. Jos dainas „Mėlynakė rasa“, „Gera būti žmogumi“, „Sugrįžtanti gulbė“ ir daugelį kitų puikiai prisimena.
Taip pat skaitykite: L. Ramanauskienės veikla ir pasiekimai
Šiandien, įkopusi į aštuntą dešimtį, nesėdi sudėjusi rankų. Moteris dirba vadybininke vienoje Vilniaus transporto įmonėje, 25 metus dainuoja Eglės Juozapaitienės vadovaujamame moterų vokaliniame ansamblyje „Eglė“. Ją taip pat galima išvysti televizijos muzikinėse laidose ir koncertuose. Įvairių Lietuvos miestų publika dažnai girdi populiarius estrados kūrinius, kuriuos atlieka L.Urnikytė ir jos jaunystės laikų bičiulė Rachael Buzrukova, kuri į mūsų šalį atvyksta iš Izraelio.
Karantino įtaka
„Aš visada užsiėmusi. Net pastaraisiais metais vis lėkiau, skubėjau, turėjau daugybę reikalų, daug dirbau. Nepaisant to, kad turiu daugiau nei 50 metų darbo stažą. Kai prasidėjo karantinas, atrodė keista, kad teko sustoti, neiti į darbą, o nuotoliniu būdu dirbti iš namų, buvo atidėtos ir repeticijos, ir koncertai“, - kalbėjo L.Urnikytė. Tačiau labai greitai moteris pajuto, kad jai smagu būti namie, kur gali mėgautis ramybe, lėtu gyvenimo tempu ir daugiau laiko skirti sau. Ji džiaugėsi, kad pagaliau turi pakankamai laiko pasigaminti sudėtingesnių ir skanesnių patiekalų, internetu stebėti garsių pasaulio atlikėjų koncertus, operas, spektaklius, skaityti knygas. Dainininkė dažnai prisimena laikus, kai ji buvo vadinama estrados žvaigžde, o į jos koncertus bilietai būdavo išgraibstomi akimirksniu. Neretai jų būdavo įmanoma gauti tik per pažintis. „Laikai buvo puikūs, tačiau jiems begalinio ilgesio nejaučiu. Manau, kad viskam yra savas metas. Dabartinio savo gyvenimo keisti nenorėčiau“, - tikino L.Urnikytė.
Karjeros vingiai
Iš Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kilusi atlikėja užaugo 8 vaikų šeimoje. L.Urnikytė muzikos mokėsi tuometėje Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos mokykloje (dabar Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija), kur baigė chorinio dirigavimo specialybę. Dar besimokančios merginos balsą įvertino bene garsiausia to meto estrados primadona šviesaus atminimo Nelė Paltinienė. Dainininkė pakvietė L.Urnikytę pritarti jos koncertuose.
Baigusi mokslus jauna atlikėja gavo paskyrimą į Telšių kultūros namus, vėliau ji buvo pakviesta dirbti į Šiaulių statybos trestą klubo vadove. Mergina taip pat dainuodavo šio miesto naktiniame klube. 1974 metais tuometis ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovas Teisutis Saldauskas L.Urnikytę pakvietė į šį kolektyvą. Tuo metu jame dainavo ir žinoma atlikėja Birutė Petrikytė, kuri netrukus išėjo į ansamblį „Nerija“. L.Urnikytė šiame ansamblyje dainavo beveik trejus metus. Ji daug koncertuodavo ne tik Lietuvoje, bet ir tuometėje Sovietų Sąjungoje. Iš šio kolektyvo dainininkė išėjo į Vilniaus namų statybos kombinato estrados kolektyvą. „Į šį kombinatą išėjau dirbti, kad gaučiau butą.
Šv. Kazimiero ordino veikla
Lina Urnikytė aktyviai dalyvauja Šv. Kazimiero ordino veikloje, kartu su kitais nariais puoselėdama karalaičio, Lietuvos, jaunimo bei kariuomenės globėjo Šv. Kazimiero atminimą ir skleisdama žinias iš ilgaamžės Lietuvos istorijos.
Taip pat skaitykite: Linos Rastokaitės kūryba
tags: #lina #urnikyte #gimimo #metai #dainininke