Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kad grįžtų į būklę prieš nėštumą. Šis laikotarpis, vadinamas pogimdyminiu, trunka apie 6-8 savaites. Per šį laiką vyksta daugelio organų ir sistemų involiucija (grįžtamieji pokyčiai). Tačiau kartais šis procesas gali būti sudėtingas dėl įvairių komplikacijų. Straipsnyje aptariamos dažniausios komplikacijos po gimdymo, jų priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir profilaktika.
Priešlaikinis vandenų nutekėjimas
Priešlaikinis vandenų nutekėjimas - tai vandenų nutekėjimas iki 37 nėštumo savaitės. Jei vandenys nuteka vėliau ir jei streptokoko B tyrimo rezultatai neigiami, į ligoninę skubėti nebūtina. Tačiau, jei taip nutiko iki 37 savaitės, prasideda priešlaikinis gimdymas ir atsiranda didelė komplikacijų rizika. Priklausomai nuo nėštumo savaičių, kartais gimdymą bandoma stabdyti, kol subrandinami vaisiaus plaučiai. Tolimesnę eigą sprendžia gydytojų konsiliumas.
Preeklampsija ir eklampsija
Preeklampsija ir eklampsija - tai tik nėščiosioms būdingos ligos, kai nėštumo metu padidėja kraujospūdis ir išsivysto nėščiųjų hipertenzija, kurią būtina gydyti. Progresuojant ligai dėl padidėjusio kraujagyslių spazmo pažeidžiami įvairūs moters organai. Anksčiausi pažeidimai išryškėja inkstuose, kai šlapime atsiranda baltymo. Tuomet ir diagnozuojama preeklampsija.
Esant preeklapsijai gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, skausmas krūtinės srityje ir pan. Jeigu nesuvaldome situacijos, toliau didėja kraujospūdis, organų pažeidimai, atsiranda pažeidimai smegenyse, ištinka traukulių priepuolis, kuris vadinamas eklampsija.
Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija kelia grėsmę ne tik būsimai mamai, bet ir kūdikiui. Pažeidžiama placenta, atsiranda tokie požymiai kaip nepakankamas vaisiaus augimas, jo būklės blogėjimas, vaisiaus vandenų kiekio mažėjimas, vaisiaus širdutės ritmo pokyčiai ir pan. Pati preeklampsija netrukdo gimdyti natūraliai, ypač jei tai yra lengva forma.
Taip pat skaitykite: Motinystės psichikos ligų simptomai
Netinkama kūdikio poza
Kūdikio padėčių gimdoje yra įvairiausių. Bet viena dažniausių netinkamų pozų - sėdmenų pirmeiga. Jei tai nustatoma pirmoje nėštumo pusėje - nerimauti nereikia, nes vaisius dar šimtą kartų pasisuks ir apsisuks kol ateis terminas gimdyti. Jei tokią vaisiaus padėtį gydytojas mato 37-tą nėštumo savaitę, rekomenduojamas išorinis vaikučio apgręžimas.
Per pilvo sieną bandoma apsukti vaikelį į taisyklingą pozą. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, būtinas pakankamas vaisiaus vandenų kiekis, normalus gimdos tonusas, gera mamos ir vaisiaus būklė, svarbu kad gimdoje nebūtų auglių ir kt. Nuo 30 iki 70 proc. pavyksta apgręžti. Būna atvejų, kai moterys natūraliai gimdo ir sėdmenų pirmeiga. Renkantis natūralų gimdymą, prieš tai reikėtų įvertinti šiuos faktorius: kelintas tai gimdymas, koks vaisiaus svoris, ar gimdymas prasidėjo savaime, ar jis progresuoja sklandžiai, ar moteris nori natūraliai gimdyti.
Placentos pirmeiga
Placentos pirmeiga - tai būklė, kai placenta yra žemai, dengia gimdos kaklelio žiotis. Placentos pirmeigos diagnozė patvirtinama artėjant gimdymui ir jei tuomet ji yra žemai, dengia gimdos kaklelio žiotis, gimdymas natūraliais takais yra negalimas, nes yra didelė grėsmė nukraujavimui.
Streptokokas B
Artėjant nėštumui į pabaigą, kiekviena nėščioji 35-36-tą nėštumo savaitę yra tiriama dėl B grupės streptokoko. B grupės streptokokas yra natūrali moters žarnyno mikrofloros bakterija, tik daliai moterų ji aptinkama makštyje, tarpvietėje. Atsiranda tikimybė, kad gimdymo metu, susiklosčius tinkamoms sąlygoms, šis streptokokas pateks ir į vaisiaus organizmą bei sukels rimtų infekcijų naujagimiui. Bet, paskyrus antibiotikų profilaktiką gimdymo metu, galimų komplikacijų rizika gerokai sumažėja. Antibiotikai gimdymo metu leidžiami kas keturias valandas, todėl gerai, jei būtų spėtos suleisti bent dvi dozės. Gydyti streptokoko B nėštumo metu nereikia. Tai yra natūrali mikrofloros dalis, tik aptikome kitoje vietoje nei turėtų būti, dėl to reikalinga profilaktika gimdymo metu, bet ne gydymas nėštumo metu.
Kūdikio širdies plakimo sulėtėjimas
Gimdymo metu gydytojai stebi sąrėmius, motinos būklę ir vaisiaus širdies veiklą, kitaip tariant vaisiaus būklę gimdymo metu. Tam tikri vaiko širdies veiklos sulėtėjimai bei pagreitėjimai yra normalu. Bet jei tas sumažėjimas yra itin didelis ir užtrunka ilgai, gydytojai vertina, kodėl taip atsitiko ir imasi atitinkamų priemonių: paprašoma moters pakeisti kūno pozą, kartais pastatoma skysčių lašinė ir pan. Jei matoma, kad tonai retėja ir vaisiaus būklė blogėja, sprendžiama, kaip kuo skubiau užbaigti gimdymą. Jei tai yra jau antras gimdymo laikotarpis, galvutė jau beveik užgimusi, galima taikyti vakuumo ekstraktorių ar akušerines reples, jei gimdymas dar neina į pabaigą tai yra pirmojo gimdymo laikotarpio metu ar net antro pradžioje, atliekamas skubus Cezario pjūvis.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie pašalpas
Sustojo gimdymo veikla
Gimdymo progresas vertinamas pagal gimdos kaklelį - per valandą jis turėtų atsiverti apie porą centimetrų. Jei medikai pastebi, kad 2-4 valandas nėra jokio progreso, skiriami vaistai, kurie padeda sustiprinti sąrėmius ir leidžia gimdos kakleliui pilnai atsiverti. Tačiau jei gimdymas nevyksta net ir su vaistais, dažniausiai jis baigiamas Cezario pjūvio operacijos būdu.
Dubens kaulų jungčių išsiskyrimas
Trečiuoju nėštumo trimestru dėl vykstančių hormoninių pokyčių moters organizme padidėja raiščių tamprumas ir gali prasiskirti dubens kaulų jungtys. Tai fiziologinis moters organizmo prisitaikymas gimdymui. Tačiau kartais padidėjusio raiščių tamprumo rezervai viršijami ir plyšta gaktinės sąvaržos (symphysis pubis), o kartais ir kryžkaulio klubakaulio (articulatio sacroiliaca) jungties raiščiai, pasireiškiantys pogimdyminiu skausmu.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Gaktinės sąvaržos raiščių plyšimas ir jos išsiskyrimas skirstoma į ūminį ir lėtinį. Ūminis išsiskyrimas ištinka gimdymo metu. Praėjus kelioms valandoms po gimdymo, atsiranda pirmųjų simptomų - gaktos srities skausmas ir negalėjimas vaikščioti. Ūminis gaktinės sąvaržos išsiskyrimas skirstomas pagal rentgeninį tarpą tarp abiejų gaktikaulių:
- I° - iki 1,5cm;
- II° - iki 2,5cm;
- III° - daugiau kaip 2,5cm.
Kai yra III° gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, pažeidžiami ir užpakalinės dubens žiedo dalies raiščiai, dažniausiai vienos arba net abiejų pusių kryžkaulio-klubakaulio jungtis.
Laiku nediagnozuotas arba netinkamai gydytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas tampa lėtinis ir pasireiškia skausmu vaikštant, negalėjimu ilgai stovėti, rentgenogramoje matomu normaliu arba šiek tiek paplatėjusiu netolygiu gaktinės sąvaržos tarpu su gaktikaulių subchondrine skleroze ir kaulinėmis išaugomis. Kartais gimdant gaktinės sąvaržos jungtis neišsiskiria, o lūžta gaktikaulio šakos.
Taip pat skaitykite: Vaikų ligos ir išmokos
Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai yra labai reti ir skirstomi į vienpusius bei abipusius. Jie gali būti izoliuoti, bet dažniausiai būna kartu su gaktinės sąvaržos išsiskyrimu.
Dėl padidėjusio estrogenų, progesterono bei relaksino kiekio kraujyje padidėja dubens raiščių tamprumas. Gimdant gaktinės sąvaržos tarpas gali paplatėti 3-7 milimetrais tik dėl padidėjusio raiščių tamprumo. Dažniausiai šis fiziologinis gaktinės sąvaržos paplatėjimas po gimdymo savaime išnyksta. Tačiau kartais, kai viršijamos leistino tamprumo ribos, raiščiai plyšta ir dubens jungtys ilgam išsiskiria.
Po gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gimdant gali likti lėtinis skausmas, o po kryžkaulio klubakaulio jungties išsiskyrimo - lėtinis kryžkaulio srities skausmas. Manoma, kad šio skausmo priežastis - lėtinis dubens jungčių nestabilumas.
Ligos simptomai ir požymiai
Kai gimdant plyšta gaktinė sąvarža, dažnai girdimas pokštelėjimas, po kurio moteris pajunta skausmą. Po gimdymo moteris negali atsistoti, jai labai sunku pasilenkti. Norint visiškai ištiesti kojas, skauda priekinį ar užpakalį šlaunų paviršių. Pradėjusioms vaikščioti tokioms moterims būdinga krypuojanti eisena (Trendelenburgo simptomas). Palpuojant nustatomas ryškus gaktos srities skausmingumas, skauda skečiant kojas. Kai yra didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, galima užčiuopti tarpą tarp gaktikaulių. Nustatoma skausminga dubens kaulų apkrova. Išsiskyrusiai kryžkaulio klubakaulio jungčiai būdinga strėnų srities skausmas, kuris labai sustiprėja vaikščiojant, skausminga palpuojant kryžkaulio sritis bei dubens šoninė apkrova.
Ligos diagnostika
Gaktinės sąvaržos išsiskyrimą nesunku diagnozuoti kliniškai: pagal moters nusiskundimus (lokalus sąvaržos srities skausmas, ypač sustiprėjantis vaikščiojant), anamnezę (buvęs gimdymas), apčiuopos duomenis (skausminga gaktinės sąvaržos srities palpacija, sunkesniais atvejais čiuopiamas tarpas tarp abiejų pusių gaktikaulių). Vidinė gaktinės sąvaržos siena gali būti čiuopiama per makštį. Diagnozė patvirtinama paprasta apžvalgine dubens rentgenograma, kurioje matyti išsiplėtęs gaktinės sąvaržos arba kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpas. Normalus gaktinės sąvaržos tarpas yra ne didesnis kaip 7mm, o po sąvaržos išsiskyrimo gali padidėti iki 20mm ir daugiau. Abejotinais atvejais papildomos informacijos teikia kompiuterinė tomografija.
Diferencinė diagnostika
Laiku nediagnozuotus ar netinkamai gydytus gaktinės sąvaržos atvejus, kai lieka lėtinis skausmas, būtina diferencijuoti nuo uždegiminių gaktinės sąvaržos ir dubens kaulų ligų, degeneracinių gaktinės sąvaržos pokyčių.
Ligos gydymas
Dubens jungčių išsiskyrimas paprastai gydomas konservatyviai. Pacientei skiriama analgetikų ir gulimas režimas, rekomenduojama gulėti ant vieno ar kito šono, bet kuo mažiau ant nugaros. Lovos režimas taikomas tol, kol visiškai išnyksta gaktinės sąvaržos skausmas, bet ne mažiau kaip vieną savaitę, kai yra I° išsiskyrimas, ir 2-3 savaites, kai yra II-III° išsiskyrimas. Vaikščioti rekomenduojama pradėti su dviem ramentais ir juos naudoti tol, kol visiškai nustos skaudėti einant. Kai yra II-III° pažeidimas, pradėjus vaikščioti, rekomenduojama nešioti specialų dubens diržą, kuris spaudžia dubens šlaunikaulių didžiųjų gumburų sritį. Pacientė dar 2-3 mėnesius turi vengti plačiai skėsti kojas.
Retai taikomas operacinis gydymas. Pagrindinės indikacijos chirurginiam gydymui yra nepakankama repozicija, likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas, nemažėjantys klinikiniai simptomai. Konservatyvus gydymas neefektyvus, kai yra lėtinis skausmas ir ypač kai likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas.
Profilaktika
Gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų priežastys gali būti: dvynukų gimdymas, replių naudojimas, petinė pirmeiga, ankstesnė dubens trauma, vyresnė pirmakartė gimdyvė, greitas ar grubus gimdymas naudojant stiprią išorinę jėgą, taip pat didelis šlaunų išskėtimas gimdant bei epidurinė anestezija. Tinkamas šių veiksnių įvertinimas bei savalaikė, tikslinga cezario pjūvio operacija leidžia sumažinti gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų dažnį.
Kiti pogimdyviniai pokyčiai ir komplikacijos
Gimdos pakitimai
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite hemorojų. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai
Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas
Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.
Lytiniai santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių.
Gimdos uždegimas (endometritas)
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Kaip sumažinti komplikacijų riziką?
Nėštumo metu moteris turi pasikonsultuoti su gydytoju, kokiomis ligomis ji sirgo. Taip pat svarbu sužinoti, ar moteris neturi kokių nors paveldimų ligų, polinkio į tromboemboliją, išsiplėtusių venų. Būtina laikytis gydytojo nurodymų. Jeigu yra kraujospūdžio pakilimai arba baltymas šlapime, infekcijos, būtina jas išgydyti. Reiktų atkreipti dėmesį į tonziles, anginą, chroniškus bronchitus, įvairius kosėjimus.
Svarbu vengti rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir netinkama mityba. Rūkymas sukelia daug kraujagyslių pakitimų naujagimiui. Motinai jis gali sukelti tromboemboliją, kraujagyslių spazmus, placentos nepakankamumą. Alkoholio besaikis vartojimas taip pat gali sukelti daug problemų gimdymo metu. Nėščiosios neretai vartoja labai daug druskos, geria gazuotus ar net energetinius gėrimus. Viso to reikia griežtai vengti, nes nuo to blogai tiek motinai, tiek vaisiui.
tags: #ligos #laikotarpis #po #gimdymo