Knyga „Lietuviais esame mes gimę“ - tai intriguojančių istorijų rinkinys apie pasaulinio garso asmenybes ir jų sąsajas su Lietuva. Politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas knygoje nagrinėja netikėtus ryšius, sąmokslo teorijas ir pateikia gausybę įdomių faktų. Tai knyga, kuri verčia susimąstyti apie lietuvių įtaką pasauliui ir apie tai, ką reiškia būti lietuviu.
Knygos autorius ir atsiradimo istorija
Česlovas Iškauskas - Lietuvos žurnalistas ir politikos apžvalgininkas, gimęs 1950 m. Prienų rajone. Nors pats niekada neketino rašyti knygos, ilgametis žurnalistinis darbas ir sukauptas archyvas paskatino jį sufokusuoti viską vienoje vietoje. Anot autoriaus, mintis apie knygą gimė dar prieš karantiną, kai buvęs Kauno leidyklos „Obuolys" vadovas Paulius Virbickas pasiūlė išleisti pasakojimą apie lietuvius (nors nebūtinai vien apie lietuvius), kurie arba kurių protėviai buvo kilę iš Lietuvos žemių, kaip nors susiję su Lietuva arba bent tų garsenybių veikla lietė mūsų kraštą.
Knygos temos ir pagrindinės idėjos
Knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su Lietuvos istorija, kultūra ir tapatybe. Knygos pavadinimas paimtas iš Jurgio Zauerveino eilėraščio „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu.
Pagrindinės knygos temos:
Lietuvių kilmės žmonės pasaulyje: Knygoje pasakojama apie įvairias asmenybes, kurios yra lietuvių kilmės arba susijusios su Lietuva. Tai ne tik braškių ar pomidorų skynėjai, statybininkai, fabrikų ir kavinių darbuotojai ar perspektyvūs biurų kerkai, bet ir pasaulinio garso asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką įvairiose srityse.
Sąmokslo teorijos: Knygoje paliečiamos ir sąmokslo teorijos, susijusios su Lietuvos istorija ir garsiais žmonėmis. Pavyzdžiui, remiantis portugalų istoriko Manuelio da Silvos Rosos tyrimu, įrodoma, kad garsus Amerikos atradėjas keliautojas Kristupas Kolumbas turi lietuviškų šaknų: jis yra Jogailos sūnaus Vladislovo III, neva žuvusio mūšyje su turkais, bet iš tiesų pasislėpusio Madeiros saloje, sūnus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie lietuvių tapatybę: istorinis ir kultūrinis kontekstas.
Vilniaus įkūrimas: Knygoje pateikiama versija, kad Vilnių įkūrė Julijus Cezaris. Šią versiją autorius išgirdo žinomoje Virginijaus Savukyno TV laidoje „Istorijos detektyvai“.
Prienų krašto žymūs žmonės: Knygoje nepamiršti ir Prienų krašto žymūs žmonės. Apie kai kuriuos jų rašyta laikraštyje „Gyvenimas“.
Jurgis Zauerveinas ir jo indėlis į lietuvybę
Knygoje nemažai dėmesio skiriama Jurgiui Zauerveinui - publicistui, poetui ir Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui. Zauerveinas gimė Vokietijoje, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Mažojoje Lietuvoje, kur susižavėjo lietuvių kalba ir kultūra. Jis parašė eilėraštį „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. Zauerveinas aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame sąjūdyje, rašė straipsnius ir eilėraščius, skatinančius lietuvių tautinę savimonę.
Zauerveino kūryba ir veikla
Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein), gimęs 1831 m. Vokietijoje ir miręs 1904 m. Norvegijoje, buvo publicistas, poetas ir Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kurį Lietuvoje išgarsino jo eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, parašytas 1879 m. ir paskelbtas laikraštyje „Lietuviška ceitunga". Šis eilėraštis pagrįstai laikomas Mažosios Lietuvos himnu. 1908 m. kompozitorius Stasys Šimkus toms eilėms sukūrė melodiją. Buvo netgi siūloma šį kūrinį paskelbti Lietuvos himnu, tačiau juo tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė". Sutrumpintas Zauerveino eilėraščio variantas plačiai paplito Lietuvoje ir dabar neretai yra dainuojamas, o žodis „lietuvninkai“ palaipsniui buvo pakeistas į „lietuviai".
Jonas Basanavičius itin domėjosi Jurgio Zauerveino kūryba ir netgi parengė šio poligloto, publicisto ir poeto raštus. Zauerveinas mokėjo per keturiasdešimt kalbų. Būdamas 1874 metais Švedijoje, jis gana greitai išmoko šios šalies kalbą. Iš Švedijos užsukęs į Suomiją, tuoj pat išmoko suomiškai ir net parašė keletą eilėraščių šios tautos kalba. Du mėnesius praleidęs Alžyre, jis išmoko kabylų kalbą ir išvertė Naująjį Testamentą. Biblijų vertimai į įvairias kalbas leido jam pragyventi.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių identitetą
Zauerveino mokytojavimas kunigaikščio Hermano Wiedo šeimoje buvo paženklintas dramatiška lemtimi. Jis pradėjo mokyti kunigaikštytę Elžbietą, o užsiėmimų tematika buvo labai plati: kalbos, matematika, netgi fizika. Zauerveinui tuokart buvo dvidešimt šešeri, Elžbieta - dvylika metų jaunesnė, bet tarp mokytojo ir mokinės įsiplieskė meilės jausmas. Zauerveinui ta nutrūkusi meilė kainavo „nervų ligą", netgi nedidelį pamišimą. Po skausmingo jaunatviško meilės romano jis taip ir liko nevedęs. Buvusi jo mokinė Elžbieta, ištekėjusi už Rumunijos kunigaikščio Karolio, netrukus tapo karaliene. Prisiminę romantiškus jausmus, jiedu dar ilgai susirašinėjo, o Zauerveinas net du kartus lankėsi pas Rumunijos karalių.
Daug keliavęs po pasaulį, Zauerveinas apie ketvirtį amžiaus gyveno Klaipėdoje ir čia susižavėjo lietuvių kalba. Jis artimai bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais ir parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Autorius tikėjosi išvysti bent vieną savo poezijos knygą, ir 1881 metais buvo išspausdintas nedidelis, tik 74 eilėraščių rinkinėlis. Zauerveiną sukrėtė Kražių skerdynės. Sužinojęs, jog rusų valdžia iš vietos gyventojų nori atimti bažnyčią ir ją sugriauti, jis parašė laišką Danijos karaliui Kristijonui IX-ajam ir net pačiam carui, kuriame išdėstė savo argumentus.
Savo metu Zauerveinas buvo tikra Mažosios Lietuvos žvaigždė. Jis kelis kartus dalyvavo rinkimuose į Prūsų karalystės seimą, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Ypač skaudžiai jis pergyveno dėl jam nepavykusių rinkimų 1898 metais. Ši nesėkmė tapo didele asmenine tragedija, jis liguistai įsižeidė ir ilgam laikui atsiribojo nuo Mažosios Lietuvos, atsisakė netgi lietuviško savo slapyvardžio Girėnas. Zauerveinas ne tik mokėjo lietuviškai kalbėti bei kurti, bet ir dievino lietuvių kalbą.
Zauerveino įtaka tautiniam atgimimui
J. Zauerveino laikysena ir idėjos formavo Jono Šliūpo, Martyno Jankaus, Vydūno ir kitų pirmųjų lietuvių tautinio atgimimo epochos šauklių pasaulėžiūrą. Jo įtakoje 1879 m. J. Zauerveinas bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“, o Jono Basanavičiaus paskelbtoms dainoms parašė ir išspausdino vokiškus komentarus. 1882 m. jis parengė ir išleido „Lietuvių kalbos chrestomatiją“, kurioje nemažai ir Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių. Tais pat metais J. Zauerveinas iškėlė idėją įkurti lietuvišką mokslo organizaciją; tai ir buvo padaryta kiek vėliau, 1885 m. įsteigus „Birutės draugystę“.
J. Zauerveinas suprato ne tik kalbos, bet ir etninės kultūros vertę. Jo žodžiais, išsaugoti senoviniai papročiai - kiekvienos kultūringos Europos tautos pasididžiavimas. Savo dienoraštyje jausmingai aprašė tai, ką buvo pasiūlęs Lazdynų apylinkės kaimo žmonėms - ogi pasirėdyti senoviniais rūbais.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių tapatybę
Knyga apie pilietybės išsaugojimą
Knygoje „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ teisės mokslų daktarė Regina Gytė Narušienė rašo apie pilietybės reikšmę, svarbą, sudėtį, trūkumus ir galimybes ją įteisinant. Autorė įsitikinusi, kad pilietybės klausimo sprendimo nebegalima atidėlioti, nes prarasime dar daugiau lietuvių tautos. Knyga vertinga ne tik teisininkės įžvalgomis, analize, pasiūlymais, bet ir dokumentų priedais.
Kas šiandien reiškia būti lietuviu?
„Lietuviais esame mes gimę“, kažkada rašė XIX a. poetas, publicistas bei visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Būtent ši frazė atspindi, kad tautybę įgauname vos gimę. Būti lietuviu reiškia gerbti, puoselėti, bei skleisti savo gimtąją kalbą, garsiai ir drąsiai šnekėti apie tautos istoriją, ginti savąsias žemes, puoselėti tradicijas ne tik čia, Lietuvoje, bet ir svetur. Kiekvienas turėtų susimąstyti, ką būtent jam reiškia būti lietuviu. Lietuvis turi puoselėti gimtinės paveikslą ir jo neužmiršti. Gamta yra vienas iš aspektų dėl kurio žmogus ilgisi Tėvynės.
„Aušra“ ir tautinio sąmoningumo skatinimas
„Aušra“ paprastai laikoma kultūrinio pobūdžio leidiniu, nes joje dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį, originalumą ir šventą lietuvių pareigą tą kalbą puoselėti. Bet „Aušroje“ lietuviai taip pat buvo skatinti prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę. Taip buvo ugdomas vienas svarbiausių valstybingumo elementų - tauta. Aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją - kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją.
Pagrindinės „Aušros“ idėjos
- Lietuvių kalba yra neginčijama vertybė, garbė ir tautos istorija.
- Šriftas yra neatskiriama lietuvių kalbos dalis.
- Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis.
- Lietuviai yra tokie pat žmonės kaip ir kitų tautų atstovai, turintys teisę į savo kalbą, papročius, kultūrą.
- Mokyklose vaikai turi teisę mokytis lietuviškai.
- „Aušra“ apibrėžė etnografinę Lietuvos teritoriją kaip vientisą tautos erdvę, o ne kaip atskiras gubernijas.
- Kova su asimiliavimu - lenkinimu, rusinimu.
- „Aušra“ naujai pažvelgia ir į Mažosios Lietuvos, kaip sudėtinės Lietuvos dalies, svarbą.
Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“
Neoficialus Mažosios Lietuvos himnas ir rimčiausiais, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, pretendentas į Lietuvos himną. Taip, tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“, sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ išleista Peterburge, 1912 metais.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais.
Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo.
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #knyga