Senėjanti visuomenė Lietuvoje kelia vis didesnį poreikį kokybiškoms socialinės globos paslaugoms. Šiame straipsnyje nagrinėjami Kuosinės socialinės globos namų nuostatai, finansavimo galimybės, iškylančios problemos ir globos namų steigimo bumas Lietuvoje.
Kuosinės Socialinės Globos Namų Nuostatai
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T3-3(1.6 E) patvirtino Kuosinės socialinės globos namų nuostatus. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkį.
Bendrosios nuostatos
Kuosinės socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą, išlaidų sąmatą ir sąskaitas bankuose. Įstaigos teisinė forma - biudžetinė įstaiga, buveinės adresas - Didžiosios Kuosinės g. 20, Didžiosios Kuosinės k., Vilniaus r. Globos namai yra stacionari socialinių paslaugų įstaiga, teikianti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą. Įstaigos savininkė - Vilniaus rajono savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės meras ir taryba. Globos namų veiklos laikotarpis neribotas, o veikloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir nuostatais.
Paskirtis, veiklos sritys ir rūšys
Pagrindinė paskirtis - užtikrinti socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, kuriems dėl Alzheimerio, Parkinsono ligos ar senatvinės demencijos būtina nuolatinė specialistų priežiūra.
Veiklos sritys apima institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims ir sveikatos priežiūros veiklą.
Taip pat skaitykite: Komfortiški drabužiai vaikams
Veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.):
- Stacionarinė pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų asmenų globos veikla.
- Kita stacionarinė globos veikla.
- Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla.
- Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliaisiais asmenimis veikla.
- Kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu, socialinio darbo veikla.
- Kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla.
- Kitų maitinimo paslaugų teikimas.
- Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas.
- Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas.
- Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla.
Tikslai ir funkcijos
Užtikrinti socialinę globą, tenkinančią gyventojų įvairiapusiškus poreikius ir jų geriausius interesus. Tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno gyventojo reikmes, užtikrinti pasirinkimo teisę, sudaryti galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais ir bendruomene. Atsižvelgiant į gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, skatinti ir padėti integruotis į bendruomenę. Užtikrinti saugią ir sveiką, žmogaus orumą atitinkančią socialinę globą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra.
Funkcijos apima:
- Atstovavimą gyventojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, ginant jų teises.
- Gyvenamojo ploto suteikimą, aprūpinimą reikalingu inventoriumi.
- Socialinės globos paslaugų teikimą pagal individualius socialinės globos planus.
- Racionalios, specialios ir dietinės mitybos organizavimą ir teikimą.
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą, aprūpinimą medikamentais.
- Gyventojų aprūpinimą proteziniais, ortopediniais gaminiais, klausos aparatais, akiniais, neįgaliųjų vežimėliais ir kitomis techninės pagalbos priemonėmis.
- Sanitarinio, higieninio ir prieš epideminio režimo užtikrinimą.
- Saugią, gerai sutvarkytą, gyventojų specialiesiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką.
- Kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą.
- Kultūrines, sporto paslaugas, religinių paslaugų teikimą.
- Gyventojų apskaitą, asmens bylas, socialinių paslaugų dokumentaciją.
- Bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis Lietuvos Respublikos ir tarptautinėmis organizacijomis.
- Patikėjimo teise valdymą, naudojimą Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą, disponavimą juo.
- Organizacinę, ūkinę ir finansinę globos namų veiklą.
- Savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų efektyvų panaudojimą pagal paskirtį, materialinių vertybių apskaitą.
- Finansinės apskaitos vedimą ir statistinių ataskaitų rengimą.
Teisės ir pareigos
Globos namai turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, teikti pasiūlymus, vykdyti socialinius ir kitus projektus, jungtis į asociacijas, gauti paramą, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių socialinės srities institucijomis ir fondais, pirkti ir valdyti veiklai reikalingą turtą, dalyvauti klausimų, susijusių su veikla, bei biudžeto projekto rengimo svarstymuose.
Pareigos apima socialinių paslaugų teikimą ir programų vykdymą, sutartų įsipareigojimų vykdymą, skirtų asignavimų naudojimą pagal paskirtį, finansinės, buhalterinės, statistinės ir dalykinės informacijos teikimą valstybės institucijoms, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, finansinės veiklos apskaitos tvarkymą, informacijos apie paslaugų gavėjus konfidencialumą.
Taip pat skaitykite: Metodiniai patarimai laisvalaikiui globos namuose
Veiklos organizavimas ir valdymas
Globos namams vadovauja direktorius, kurį konkurso būdu skiria ir atleidžia Vilniaus rajono savivaldybės meras. Direktoriaus teises ir pareigas nustato nuostatai ir pareigybės aprašymas. Veikla organizuojama pagal direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą. Direktorius nustato struktūrą, darbuotojų pareigybių skaičių ir sąrašą, darbo apmokėjimo sistemą, tvirtina vidaus darbo tvarkos taisykles, pareigybių aprašymus, priima ir atleidžia darbuotojus, skatina juos, sudaro sąlygas kelti kvalifikaciją ir atestuotis, fiksuoja darbo pažeidimus, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas. Direktorius užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, nustato tarnybinius atlyginimus (koeficientus), priemokas ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas, organizuoja ir koordinuoja darbą, leidžia įsakymus, atstovauja globos namams visose institucijose, pasirašo sutartis, organizuoja dokumentų saugojimą ir tvarkymą, yra biudžeto asignavimų valdytojas, užtikrina lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, organizuoja viešuosius pirkimus, teikia ataskaitas, viešai skelbia informaciją apie veiklą, rengia ir įgyvendina įvairius projektus, sudaro sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Finansavimo Galimybės ir Iškylančios Problemos
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad senatvėje žmonės įprastai susiduria su finansinėmis problemomis, nes pensijų sistema Lietuvoje yra kukli. Net jei pensijos leidžia patenkinti įprastus poreikius, globos poreikį patenkinti yra sunku, nes tai brangi paslauga. Ekonomistas teigia, kad Lietuvoje senjorams patekti į globos namus ir užtikrinti kokybiškas paslaugas reikalingas didesnis valstybės finansavimas. Pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pritaria šiai nuomonei.
Savivaldybių finansavimo trūkumas
R. Lazutkos teigimu, senelių globos namams reikia didesnio finansavimo, kad būtų išlaikytos tinkamos sąlygos ir mokami atlyginimai darbuotojams. V. Bagdonas teigia, kad pagrindinė problema yra globos namų finansavimas. Vidutinė gyvenimo globos namuose kaina siekia apie 1300 eurų per mėnesį, tačiau tokios sumos nepakanka, kad būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos ir sumokėti atlyginimai. Šalies regionuose darbuotojų ieškoma net po pusę metų dėl nepatrauklių sąlygų ir mažo atlyginimo.
V. Bagdonas teigia, kad globos paslaugų prieinamumas savivaldybėse yra skirtingas. Vienose savivaldybėse eilių nėra, o kitose jos formuojasi. Savivaldybėms pritrūkus lėšų, globos įstaigoms tenka laukti, nes vėluoja atsiskaitymai. Privačios globos namų įstaigos neturi didelio finansinio rezervo, todėl vėluojantys atsiskaitymai gali tapti kritine situacija.
Globos namų steigimo bumas
R. Lazutka teigia, kad Lietuvoje globos paslaugoms skiriamas tik 1% BVP, kai kitose šalyse skiriama 2-3%. Lietuvoje visuomenė sensta, todėl globos namų finansavimas turėtų didėti. V. Bagdonas teigia, kad verslas globos namų finansavimo problemos neišspręs, todėl reikalingas centrinės valdžios ir ministerijos įsitraukimas. Teisinė bazė, pagal kurią reguliuojamas globos namų finansavimas, yra pasenusi ir kardinalių pakeitimų nebuvo jau ilgus metus. V. Bagdonas mano, kad dabar yra lūžio taškas ir, jaučiant globos namų steigimo bumą, problemas reikės spręsti ir sistemą peržiūrėti.
Taip pat skaitykite: Šeimos atostogos Alytuje
V. Bagdonas teigia, kad globos namų steigimo bumas jaučiamas jau penkerius metus dėl padidėjusios paklausos. Licencijoje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
Minimalūs reikalavimai stacionarioms socialinės globos įstaigoms
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 15 nustato minimalius reikalavimus stacionarioms socialinės globos įstaigoms.
- Vadovavimas ir veiklos organizavimas: Globos įstaiga savo veiklą organizuoja, vadovaudamasi steigėjo patvirtintais globos įstaigos nuostatais. Kiekvienai globos įstaigai ir jos struktūriniams padaliniams turi būti suformuluoti konkretūs tikslai ir uždaviniai. Už globos įstaigos darbą atsako globos įstaigos vadovas, pavesdamas užduotis kiekvienai struktūrai. Personalas ir įstaigos gyventojai turi būti supažindinti su įstaigos darbo tikslais, taisyklėmis, darbo metodais, savo teisėmis ir pareigomis.
- Personalas: Globos įstaigų darbuotojų skaičius planuojamas remiantis etatų normatyvais. Darbuotojai privalo turėti reikiamą išsimokslinimą, kvalifikaciją ar licenciją pavestiems uždaviniams atlikti. Kiekvienam darbuotojui turi būti parengta pareiginė instrukcija. Globos įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas nuolat tobulinti darbuotojų profesinį bei kvalifikacinį pasirengimą.
- Teikiamų paslaugų kokybė: Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogui kiek galima palankesnes sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos socialinio darbo, psichologinės, kultūrinės, sporto, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo, religinės ir kitos paslaugos. Atskirų tipų globos įstaigose (pagal teikiamų paslaugų specifiką) turi gyventi asmenys, kurių poreikis paslaugoms atitinka tos įstaigos tipą.
- Priėmimo tvarka: Asmuo (jo globėjas), pageidaujantis apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje, raštu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės globos ir rūpybos skyrių. Savivaldybės darbuotojai įvertina asmens socialinius poreikius. Būtina pateikti reikiamus dokumentus: asmens tapatybės dokumentą, neįgalumą įrodantį pažymėjimą, medicinos dokumentų išrašą. Esant sprendimui apgyvendinti globos įstaigoje, komisija savo išvadas bei dokumentus perduoda steigėjui arba apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų skyriui, kuris asmeniui išduoda nukreipimą apsigyventi globos įstaigoje.
- Išvykimo tvarka: Asmuo gali išvykti iš globos įstaigos, kai jo poreikius gali patenkinti šeima ar artimieji, arba kai asmuo pageidauja gyventi savarankiškai. Išvykstant visam laikui, sutartis tarp asmens, jo tėvų (globėjo) ar kitų suinteresuotų asmenų ir globos įstaigos administracijos nutraukiama pagal raštišką prašymą. Jei asmuo neveiksnus, reikalingas savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus sutikimas.
Ilgalaikės Socialinės Globos Finansavimas: Kompensacijos Tvarka
Šiame skyriuje išsamiai aptariama ilgalaikės socialinės globos pinigų kompensacijos tvarka Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir aktualiomis nuostatomis.
Socialinės globos samprata ir rūšys
Socialinė globa - tai paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti asmens (šeimos) savarankiškumą ir integraciją į visuomenę, suteikiant jam (jai) reikiamą pagalbą ir priežiūrą. Socialinė globa gali būti įvairaus pobūdžio, atsižvelgiant į asmens poreikius ir situaciją.
Trumpalaikė socialinė globa apima kompleksinę, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių laikinai negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Ilgalaikės socialinės globos finansavimas ir mokėjimo tvarka
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., - ir į asmens turtą.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
Savivaldybių vaidmuo ir atsakomybė
Savivaldybės meras planuoja ir organizuoja socialines paslaugas savivaldybės teritorijos gyventojams, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Savivaldybės taryba patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarkos aprašą, išsamiai nustatantį mokėjimo už šias paslaugas dydžius, atleidimo nuo mokėjimo ar mokėjimo sumažinimo už šias paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimo ir kitas sąlygas.
Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Aprašu ir savivaldybės tarybos patvirtintu savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarkos aprašu.
Asmens (šeimos) ir savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo, kito teisėto asmens atstovo ir savivaldybės administracijos sutartimi.
Dokumentai reikalingi socialinėms paslaugoms gauti
- laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui nurodant pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją.
- užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Pagalbos pinigai: skyrimo sąlygos ir naudojimo kontrolė
Pagalbos pinigai skiriami Socialinių paslaugų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
Vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriamų pagalbos pinigų suma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje, šeimynoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų, budinčio globotojo, nuolatinio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje su globos centru įsipareigojamų vienu metu prižiūrėti vaikų skaičių ir amžių.
Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinės priežiūros paslaugoms, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės administracija. Nustačiusi, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybės administracija turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą. Nutraukus pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), savivaldybės administracija turi šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinės priežiūros paslaugas.
Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą ypatumai
Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Mokėjimo už dienos socialinę globą ypatumai
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį, neviršijantį 15 procentų asmens pajamų. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 27 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui, pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gaunančiam pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą pirmojo lygio slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, o asmeniui, gaunančiam trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai asmeniui teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą institucijoje, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą ypatumai
Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą laikino atokvėpio paslaugą dydis asmeniui neturi viršyti 40 procentų pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos pirmojo lygio slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, dydžio, o, jeigu laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui mokama trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Finansinių galimybių vertinimas
Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.
Praktiniai Aspektai: Kaip Pasirūpinti Artimųjų Senatve
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Kreipimasis į savivaldybę
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Socialinės globos poreikio nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
#
tags: #laisvalaikio #finansavimas #socialines #globos #namai