Volfgangas Amadėjus Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart) - vienas iš žymiausių klasicizmo stiliaus kompozitorių. Jo gyvenimas, nors ir neilgas, apipintas legendomis, o muzika stebina įvairiapusiškumu ir genialumu.
Šeima ir Vaikystė
Volfgangas Amadėjus Mocartas gimė 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge, Austrijoje, Leopoldo ir Anos Marijos Pertl Mocartų šeimoje. Kitą dieną po gimimo jis buvo pakrikštytas Johano Chrizostomo Volfgango Teofilio vardu (Johann Chrysostom Wolfgang Theophilus). Šiais laikais naudojamas lotyniškas šio vardo variantas Amadeus, reiškiantis "mylimasis Dievo".
Mocarto tėvas Leopoldas Mocartas buvo žymus smuikininkas, kompozitorius ir pedagogas, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Jis pats mokė vaikus muzikos, o jo knyga "Versuch einer gründlichen Violinschule" (Esė apie grojimo smuiku pagrindus), išleista tais pačiais metais, kaip gimė Mocartas, tapo svarbiu to meto muzikos vadovėliu.
Mocarto muzikiniai gabumai atsiskleidė labai anksti. Stebėdamas, kaip tėvas moko muzikos jo vyresniąją seserį Mariją Aną, Volfgangas jau būdamas trejų metų ėmė savarankiškai įvaldyti instrumentus, įsimindamas ir atkartodamas pjesių dalis. Būdamas penkerių, jis jau kūrė savo muziką, o šešerių kartu su tėvu ir seserimi išvyko į pirmąsias gastroles po Europą.
Leopoldas Mocartas norėjo, kad jo vaikai gyventų geriau nei jis pats, todėl ėmėsi iniciatyvos pristatyti šešiamečio sūnaus ir talentingos dukters muzikinius gabumus visam pasauliui. Koncertai buvo varginantys, kartais tęsdavosi po 4-5 valandas.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kelionės ir Jaunystė
Paauglystę ir jaunystę Mocartas praleido kelionėse po Europą, koncertuodamas ir susipažindamas su žymiausiais to meto kompozitoriais ir muzikantais. Šios kelionės turėjo didelės įtakos jo muzikiniam stiliui ir kūrybai.
1762 m. šeima koncertavo Vienoje, o 1763 m. - Paryžiuje, kur buvo išleisti pirmieji Mocarto kūriniai. 1764 m. jie išvyko į Londoną, kur Volfgangui pamokas davė Johanas Kristijanas Bachas, Johano Sebastiano Bacho sūnus.
1769-1777 m. Mocartas tarnavo Zalcburgo rūmų orkestre kaip koncertmeisteris, o 1769 m. pabaigoje išvyko į Italiją, kur susipažino su italų opera ir kompozitoriais. Kelionė truko ilgiau nei metus (nuo 1769 m. gruodžio iki 1771 m. kovo). Būdamas Italijoje, Mocartas išgirdo kompozitoriaus L. Alegri "Miserere" ir iš atminties užrašė jo natas.
1777 m. Mocartas motinos lydimas išvyko į Paryžių, ieškodamas darbo, tačiau nesėkmingai. 1779 m. jis grįžo į Zalcburgą ir tapo rūmų vargonininku, tačiau dėl nesutarimų su darbdaviu 1781 m. paliko šias pareigas.
Gyvenimas Vienoje
1781 m. Mocartas apsigyveno Vienoje, kur praleido likusį savo gyvenimą. Čia jis kūrė muziką, mokė privačiai ir koncertavo. 1782 m. rugpjūčio 4 d. vedė Konstancą Veber (Constanze Weber).
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Gyvendamas Vienoje, Mocartas įstojo į masonų ložę, gyveno ekstravagantiškai, išleisdavo visus uždirbtus pinigus. Tuo metu jo metinės pajamos buvo daug didesnės nei kitų to laikmečio kompozitorių, tačiau piniginiuose reikaluose jis buvo nepraktiškas. Šeima išsinuomodavo didžiulius apartamentus, pirkdavo prabangius baldus, samdydavosi tarnus, leido sūnus į brangią mokyklą.
1787 m. Mocartas tapo imperatoriaus rūmų kompozitoriumi. 1790 m. Vienoje susitiko su J. Haidnu.
Paskutiniai Metai ir Mirtis
Paskutiniais gyvenimo metais Mocartą slėgė finansiniai rūpesčiai, jis sirgo ir jautė silpnumą. Nepaisant to, jis sukūrė keletą žymiausių savo kūrinių, įskaitant operas "Tito gailestingumas" ir "Užburtoji fleita".
1791 m. rudenį Mocartas susirgo, o gruodžio 5 d. mirė. Paskutinis jo kūrinys - Requiem, kurio jis nespėjo baigti. Mocartas buvo palaidotas neturtingiesiems skirtame bendrame kape, kurio tiksli vieta nežinoma. Simbolinis V. A. Mocarto kapas yra Centrinėse miesto kapinėse Vienoje.
Manoma, kad jis mirė apsinuodijęs gyvsidabriu arba nuo trichineliozės.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Kūryba
Per palyginti trumpą gyvenimą Mocartas sukūrė apie 620 kūrinių. Jis puikiai kūrė įvairiausius žanrus ir formas: simfonijas ir koncertus, operas ir mišias, kvartetus ir sonatas. Jo kūryba stebina įvairiapusiškumu ir genialumu.
Mocarto kūrybai įtakos turėjo Zalcburge skambėjusi muzika, Johano Kristijano Bacho, italų operos kūrėjų, Jozefo Haidno kūriniai. Gyvendamas Vienoje, Mocartas sukūrė savitą ir nepakartojamą kompozicijos stilių. Jis kūrė lengvai ir greitai, dažniausiai be eskizų ir juodraščių. Mocarto kūriniai pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija.
Žymiausi kūriniai:
- Operos: "Figaro vedybos", "Don Žuanas", "Užburtoji fleita"
- Simfonijos: Nr. 35 „Hafnerio“, Nr. 36 „Linco“, Nr. 37 „Prahos“, Nr. 39, Nr. 40 ir Nr. 41 „Jupiterio“
- Koncertai: Fortepijonui, smuikui, valtornai ir kitiems instrumentams
- Chorinė muzika: 18 mišių, Requiem d-moll K 626 (1791) ir kt.
- Kamerinė muzika: Styginių kvartetai, sonatos fortepijonui ir smuikui
Mocarto kūriniai numeruojami pagal vadinamąjį Köchel-Verzeichnis - Kechelio sąrašą, sudarytą 1862 m. Liudviko Kechelio (Ludwig Alois Friedrich Ferdinand von Köchel, 1800-1877). Šio katalogo numeriais iki šiol žymimi W. A. Mozarto kūriniai leidiniuose ir koncertų programose (lietuviškai rašoma santrumpa K ir numeris).
Muzikos Poveikis
Mocarto muzika daro teigiamą poveikį žmogaus smegenų veiklai, ypač erdvinio mąstymo įgūdžiams. Šis fenomenas, vadinamas "Mocarto efektu", buvo plačiai tiriamas ir aptariamas.