Bona Sforca, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, dažnai prisimenama dėl savo įtakos Lietuvos istorijai. Nors kai kuriems ji yra pikta anyta, Bonos palikimas Lietuvoje yra daug didesnis.
Bonos Sforcos gimimas ir šeima
Bona Sforca gimė Vidževane, Lombardijos regione, Šiaurės Italijoje. Šiame mieste vis dar stovi Sforcų giminės pilis, primenanti galingą ir turtingą šeimą. Bonos tėvas buvo Milano kunigaikštis Džanas Galeacas Sforca, o motina - Neapolio karaliaus Alfonso II dukra Izabelė Aragonietė.
Bonos tėvas mirė, kai jai nebuvo nė metų. Motina su vaikais išsikraustė į Barį. Bonos šeimos gyvenimas buvo sunkus: dvi seserys mirė kūdikystėje, o 1510 m. sunkiai susirgo ir pati Bona. Jos motina meldėsi ir kvietė geriausius gydytojus, kad ji pasveiktų. Po pasveikimo Bona su motina apsilankė vienuolyne ir paaukojo jam daug pinigų. 1512 m. Bonos brolis Frančeskas mirė po nelaimingo atsitikimo medžioklės metu. Po šios tragedijos motina visą dėmesį skyrė Bonai.
Išsilavinimas ir santuoka
Bona gavo Renesanso epochos išsilavinimą, studijavo antikos autorių ir švietėjų darbus, filosofiją ir teologiją. Ji taip pat mokėsi valstybės valdymo, istorijos, teisės, geografijos, ispanų, lotynų ir senovės graikų kalbų, menų ir kitų dalykų. Jos mokytojai buvo garsūs Renesanso švietėjai, tokie kaip Krizostomas Kolona, kuris įskiepijo jai meilę poezijai. Bona buvo judri, mėgo jodinėti ir medžioti.
Motina rūpinosi ne tik Bonos išsilavinimu, bet ir žentu. Po ilgų paieškų Bona ištekėjo už Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo. Santuoka įvyko 1518 m. Žygimantas buvo 27 metais vyresnis už Boną, tačiau tokios santuokos tarp karališkojo kraujo asmenų nebuvo neįprastos.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Karalienės vaidmuo ir įtaka
Bona Sforca aktyviai dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės gyvenime. Ji buvo ambicinga ir siekė dalyvauti svarbiausiuose valstybės gyvenimo procesuose. Bona skleidė Renesanso kultūros naujoves, skatino ekonomikos reformas ir miestų plėtrą.
Bona prisidėjo prie Jogailaičių dinastijos tąsos, pagimdė Žygimantui šešis vaikus. Ji rūpinosi miestų plėtra, siuntė gabius bajoraičius mokytis į užsienį. Į Lietuvą atvyko italų architektai ir menininkai, kurie paskatino Renesanso procesus. Bona fundavo Vytauto antkapį Vilniaus katedroje ir rūpinosi Valdovų rūmų rekonstravimu.
Santykiai su marčiomis
Bona Sforca nemėgo savo marčių. Jos sūnus Žygimantas Augustas buvo vedęs tris kartus, bet nė su viena žmona nesusilaukė vaikų. Bona kaltino Barborą Radvilaitę dėl sūnaus nesėkmių. Dabar daugelis tyrinėtojų mano, kad Barbora mirė nuo ligos, o ne buvo nunuodyta Bonos.
Bonos Sforcos gyvenimo pabaiga
Dėl nesutarimų su sūnumi Bona nusprendė išvykti į Italiją. Ji išsivežė daug turto, bet tėvyne džiaugėsi neilgai. Po metų Bona mirė, kaip manoma, nunuodyta savo sekretoriaus Džovanio Lorenco Papakodos, kuris buvo Habsburgų agentas.
Bonos Sforcos palikimas
Bona Sforca paliko ryškų pėdsaką Lenkijos ir Lietuvos istorijoje. Ji buvo veikli, ambicinga ir siekė stiprinti valstybės galybę. Bona skleidė Renesanso kultūrą, skatino ekonomikos reformas ir rūpinosi miestų plėtra. Nors ji buvo prieštaringa asmenybė, Bonos Sforcos įtaka Lietuvos istorijai yra neginčijama.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Bona Sforca ir Birštonas
Bona Sforca lankėsi Birštone. Naujausių tyrimų duomenimis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas 1544 m. vasarį ir 1561 m. sausio 15 d. Birštono valdose medžiojo, su karališkąja šeima lankėsi 1562 m. vasarą. 1549 m. Birštono šeimininke tapo Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė, kuri Birštone lankėsi, tikėtina, apie 1546-1547 m. XVI a. dvaro valdose buvo arabų ristūnų žirgų žirgynas, čia augintas net 71 žirgas.
Radvilų giminės ryšiai su Jogailaičiais
Karalius Žygimantas Senasis buvo įsimylėjęs Mazovijos kunigaikštienę Oną, kilusią iš Radvilų giminės. Ji buvo artimiausia Barboros teta. Iš pradžių ji buvo ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio, bet tapo našle, kai Žygimantas Senasis, mirus broliams, įžengė į sostą. Jis buvo įsimylėjęs Oną ir net svarstė ją vesti, tačiau spaudžiamas Šventosios Romos imperatoriaus susituokė su Boną Sforca.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys