Nuo pat pirmųjų dienų, kai mažylis tik pasyviai stebi jį supantį pasaulį, jis pamažu tampa aktyviu dalyviu, norinčiu tyrinėti ir pažinti. Šis straipsnis skirtas aptarti svarbiausius kūdikio raidos aspektus per pirmąsias dvi savaites, padedant tėvams geriau suprasti savo naujagimį ir atliepti jo poreikius.
Adaptacija prie naujos aplinkos
Antąją savaitę mažylis vis labiau prisitaiko prie pakitusių jo gyvenimo aplinkybių. Mamytė ir kūdikis dar tik atsigauna po sunkaus darbo - gimdymo. Tad šiuo metu labai svarbu, kad mamytė teisingai ir laiku atlieptų į būtiniausius kūdikio poreikius.
Maitinimas ir jo svarba
Tam pasitarnauti puikiausiai gali dažnas vaikelio glaudimas prie krūties ir suteikimas galimybės žįsti tada, kai jis tik to nori ir tiek, kiek nori. Maitinimas krūtimi tavo mažyliui yra ne tik būdas pasisotinti - tai visas jo pasaulis, prasidedantis pamaloninančiu kvapu, raminančiu ir atpažįstamu jos širdies ritmu, švelniais prisilietimais ir gražiu mamos balso čiurlenimu.
Žinoma, maitinimo krūtimi pradžia neretai lydima įvairių sunkumų, bet tikrai verta kiek pakentėti ir netrukus viskas susitvarkys. Motinos pienas yra itin greitai virškinamas, o naujagimio skrandžio talpa maža, tad siekiant, kad kūdikis gautų pakankamą maisto medžiagų, skysčių ir kalorijų kiekį, jį žindyti reikės tikrai dažnai.
Naujagimio žadinimas yra itin svarbus, jeigu mažylis yra žindomas. Siekiant išvengti pavojingos būklės, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Tad naujagimis gali išmiegoti visą naktį visai ne dėl to, kad neturi poreikio valgyti, o dėl hipoglikemijos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie 5 mėnesių ir 3 savaičių kūdikio raidą
Higiena ir odos priežiūra
Perrenginėdami savo mažylį - būtinai leiskite jam bent kelias minutes paplikinėti. Dėmesingai parinkite sauskelnes. Jos turi būti minkštos, švelnios, pagamintos iš kvėpuojančių medžiagų. O ir keisti jas būtina taip dažnai, kaip tik to reikalauja aplinkybės - juk mažylio odelė dar tokia gležna.
Kūdikio pojūčiai ir suvokimas
Regėjimas dviejų savaičių sulaukusio kūdikio toliau vystosi. Jis jau bene iki smulkmenų gali apžiūrėti mamytės veidą ir tėvelio, bet tik tuomet, jei mes būsime ganėtinai arti. O jei dar tiksliau - tokio amžiaus kūdikis žvilgnį sufokusuoja ir mus ar kitus supančius objektus gerai matyti gali 20-30 cenimetrų atstumu.
Naujagimiai geriausiai akytėmis seka masyvius daiktus, todėl kalbindami vaikutį jam rodykite didelį žaislą, nes smulkių detalių jis nemato. Kartais mažylis gali sugauti mūsų žvilgsnį ir įdėmiai mus stebėti, bet tokios akimirkos dar ganėtinai trumpos.
Mamytės veido naujagimiai nemato aiškiai, tik jo kontūrus. O nuo trijų mėnesių mažylis jau ima matyti žmogaus nosį, akis. Naujagimis geriau mato žalią, raudoną ir mėlyną spalvas. Žaislą judinkite lėtai netoli kūdikio veiduko ir stebėkite, kaip mažylis jį seka akytėmis. Į kontrastą (juodą-baltą spalvas) kūdikis taip pat labiau sureaguos.
Mažąsias akeles galima ir reikia stiprinti. Kaip? Ogi leidžiant apžiūrėti įvairius daiktus iš arti, pavyzdžiui. Kad ir maitinimo krūtimi metu pabandykite lėtai palinguoti galva iš vieno šono į kitą ir pamatysite, jog jūsų kūdikis stebi jus.
Taip pat skaitykite: Raida 9 mėnesių ir 3 savaičių
Judviejų mažylis - puikus klausytojas. Jis atpažįsta artimųjų balsus ir išgirdęs, kad jį kalbinate, šypsena parodo savo džiaugsmą. Kaip tik todėl reikėtų kuo daugiau kalbėtis su mažyliu.
Momenėlis - svarbus rodiklis
Momenėlis yra minkšta naujagimio kaukolės dalis, oda padengtas įdubimas ties kūdikio viršugalviu, greta kurio susikerta kaukolės plokštelės. Apsilankymų pas gydytoja metu kaskart bus patikrinamas ir kūdikio momenėlis, kadangi jį liečiant galima gauti informacijos apie naujagimio sveikatos būklę. Pavyzdžiui, įdubęs momenėlis yra dehidratacijos požymis, t.y. momenėlio įdubinas rodo skysčių trūkumą.
Momenėlio srityje nėra kaulinio audinio, todėl kūdikio galva lengvai pažeidžiama, tad saugokite jį nuo bet kokių smūgių: nepalikite kūdikio vieno ant vystymo stalo, ant lovos, sofos ir kt.
Dažnos problemos ir sprendimai
Pilvuko diegliai
Paprastai pilvuko diegliai prasideda apie 2-ąją kūdikio gyvenimo savaitę ir gali tęstis iki 3-6 mėnesių.
Nosies užgulimas ir sloga
Nosies užgulimas ir sloga yra viena dažniausių kūdikių „ligų“. Kadangi sloga įprastai yra kitų ligų ar alergijų simptomas, ji turėtų išnykti gydant „pagrindinį“ susirgimą. Kūdikio nosies valymui pasitarnaus fiziologinis nosies purškalas arba lašai - jie suskystina gleives, padeda iš nosies lengviau pašalinti turinį. Į kiekvieną šnervę reikėtų įlašinti po porą lašų fiziologinio tirpalo. Palaukus kelias minutes apverskite kūdikį ant pilvo: gleivės turėtų pradėti tekėti. Išvalyti kūdikio nosytę ir palengvinti kvėpavimą bei galimybę efektyviai žįsti, žinoma, būtina, tačiau svarbu tą daryti su saiku. Kūdikio nosį reikėtų valyti iki 3-4 kartų per parą.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Egzema
Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. Egzema - tai lėtinis neinfekcinis odos uždegimas. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, kuris įprastai vargina kūdikius ir vaikus. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus. Įprastai oda tuose plotuose yra labai sausa, šiurkšti, ją niežti.
Refliuksas
Refliuksas įprastai išsivysto skrandžio turiniui sugrįžtant į stemplę. Kūdikiai, kuriems pasireiškia refliuksas, atpila mamos pieną arba mišinį, o tyliojo refliukso atveju pienas arba mišinys taip ir lieka stemplėje, išorėje jo nematyti. Jei įtariate, kad kūdikį gali kamuoti tylusis refliuksas, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai yra taikomos tos pačios priemonės, kaip ir „paprasto“ refliukso atveju: kūdikį maitinti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, po maitinimo atrūginti ir kt. Retkarčiais prireikia medikamentinio gydymo - gali būti skiriama vaistų, sumažinančių skrandžio rūgštingumą.
Plaukų slinkimas po gimdymo
Nėštumo metu daugelis moterų džiaugiasi dėl hormonų pokyčių sutvirtėjusiais, storesniais, žvilgančiais ir mažiau slenkančiais plaukais. Po gimdymo praėjus maždaug 3 mėnesiams hormonų koncentracija normalizuojasi ir plaukai vėl ima slinkti, išslenka per nėštumą neprarasti plaukai. Paspartėjusį plaukų slinkimą vertinkite ramiai, tačiau raskite laiko juos palepinti.
Miego ypatumai
Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų miegą galima suskirstyti lėtojo ir greitojo arba paradoksinio miego fazėmis. Lėtojo miego fazėje žmogus po truputį įminga, rimsta, sumažėja raumenų įtampa, sąmoningumas, pereinama į greitojo arba paradoksinio miego fazę. Jos metu žmogus miega kietai, pakyla jo kūno temperatūra, kūnas sustingęs (nors nevalingų judesių būna), o smegenys labai aktyvios, žmogus sapnuoja.
Kūdikių miegą taip pat galima suskirstyti fazėmis. Jos yra trumpesnės, nei suaugusiųjų, įprastai vaikučių iki 3 mėnesių amžiaus miego ciklas trunka maždaug 40-45 min., vieno ciklo metu pasikeičia abi miego fazės. Naktį pabudimai retėja arba vaikelis lengvai vėl įminga, o štai dieną, kuomet aplink daug dirgiklių, kūdikiui vėl užmigti sunku. Būtų šaunu, jeigu vieno dienos pogulio metu kūdikis išmiegotų ~2 val., t.y. 2 ciklus. Žinodami, kad vienas užmigusio kūdikio miego ciklas baigsis po 40-45 min., galite tuo metu prie mažylio prieiti, jį paglostyti, pakutenti padukus, delniukus.
Baltasis triukšmas
Moksliškai baltasis triukšmas yra apibrėžiamas kaip atsitiktinis signalas, kurio energetinis spektras yra pastovus visiems dažniams, t.y. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš. Pastebėta, kad baltasis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę.
Mamoms po gimdymo
Vienok, mamytė ir kūdikis dar tik tik atsigauna po saunkaus atlikto darbo - gimdymo.
Neverta tikėtis, kad vos pagimdžiusi ir vėl įtilpsite į senuosius džinsus, tačiau svoris po truputį normalizuosis. Po gimdymo praėjus 2-3 mėnesiams dauguma moterų dar turi pilvuką, primenantį 5-6 nėštumo mėnesį buvusį nėščiosios pilvuką. Jaudintis nereikėtų. Tiesa, dauguma krūtimi maitinusių mamų pastebi, kad paskutinieji keli kilogramai nukrenta tik baigus maitinti.
FaktasTėvystė gali būti sunkus išbandymas ir tėčiui: vienos apklausos duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai tėvų atsakė, kad pirmuosius keturis mėnesius jautėsi nekaip.
Augimo šuoliai
Tai trumpi laiko tarpsniai, kuomet kūdikio ūgis, svoris ar galvos apimtis paauga didesniu tempu nei įprastai. Pagrindinis augimo šuolio požymis yra stipriai padidėjęs vaiko alkis, pakitęs miego ritmas ir irzlumas.
Motorinė raida
Raidos vadovėliuose labai aiškiai parašyta, kada kokį veiksmą kūdikis turėtų daryti. Nors ir yra gana didelis laiko tarpas, per kurį kūdikis turėtų įgauti tam tikrų įgūdžių, vis dėlto tas laikas yra konkretus.
Kūdikio raida 2 mėnesių
Aukščiau kilsteli galvą. Dviejų mėnesių kūdikis, paguldytas ant pilvo, pakelia galvą 45º kampu (tarp veiduko ir pagrindo) ir išlaiko ilgiau nei 10 sekundžių. Žinoma, ji dar siūbuoja į abi puses, kartais kniubteli žemyn. Gulėdamas ant pilvo vaikutis remiasi abiem rankom. Nėra gerai, jei dviejų mėnesių mažylis tvirtai išriečia galvą net 90º kampu. Kasdien leiskite kūdikiui pagulėti ant pilvo.
Sėdėdamas truputį nulaiko galvą. Pasodintas ir tvirtai prilaikomas už šonų kūdikis daug geriau nei pirmą mėnesį nulaiko galvą. Jis tiesiai ją gali išlaikyti net 5 sekundes, tiesa, ji vis krypsta į šonus.
Pastatytas rečiau atsispiria ir žingsniuoja. Pastatytas ant abiejų kojų kūdikis jau rečiau atsispiria, kojytės jau silpniau žingsniuoja. Vadinasi - vis silpnėja refleksinės reakcijos (naujagimis ir mėnesio kūdikis, pastatytas ant kojų, atsispiria, mechaniškai žingsniuoja). Kūdikis vis mažiau reaguoja ir palietus jo padukus.
Dar dažniau atgniaužia plaštakas. Jei naujagimio kumšteliai tvirtai suspausti, tai 2 mėnesių kūdikio plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Ilgėja laikas, kai kūdikis būna praskėtęs pirštukus, ir trumpėja laikas, kai jis pirštus būna sugniaužęs į kumštelius. Jei duosite kūdikiui savo pirštus, jis tikriausiai vis dar refleksiškai juos suspaus, tačiau nebe taip stipriai, kaip prieš mėnesį.
Suklūsta išgirdęs garsą. Kūdikis vis geriau reaguoja į garsus. Anksčiau, išgirdęs garsus, jis krūpteldavo, net susiraukdavo. Dabar atrodo, kad išgirdęs stengiasi suprasti: kas čia per garsas? Jei netoli kūdikio paskambinsite varpeliu, iš veiduko išraiškos suprasite, kad mažylis klausosi: sekundei jo žvilgsnis sustingsta, rankos ir kojos nustoja judėti, o veidukas būna susikaupęs.
Bando šypsotis. Pirmąja socialia šypsena gali nusišypsoti ir mėnesio kūdikis, tačiau dauguma mažylių pradeda šypsotis sulaukę 2 mėnesių (ar dar vyresni). Manoma, kad vidurkis - 46 savaitės nuo gyvybės užsimezgimo. Laiku gimę gali nušypsoti 6 savaičių kūdikiai, o neišnešioti - atitinkamai vėliau. Pirmoji šypsena - pats nuostabiausias antrojo mėnesio įvykis. Ji skiriasi nuo nevalingos angelo šypsenėlės, kurią matome miegančio ar ką tik pavalgiusio mažylio veide. Socialinė šypsena - atsakas į kalbinimą. Be šypsenos, kūdikis dar bando „užmegzti“ ir dialogą - atsakyti garsais, judesiais.
Kalba balsėmis. Dviejų mėnesių kūdikis kalba garsais, panašiais į balses „a“ ir „e“. Retkarčiais galima išgirsti ir gomurinius „gh“, „ch“, „rrh“ sujungtus su balsėmis („ghe“, „che“, „ek-che“, „e-rrhe“). Kūdikis „kalba” gulėdamas ant nugaros, kai yra gerai nusiteikęs, sotus. Tačiau pagrindinė jo kalba toliau būna verkimas.
Seka judantį veidą. Mažylis jau supranta, kai prie jo palinksta kito žmogaus veidas. 2 mėnesių kūdikis fiksuoja veidą (jei mažylis ilgai žiūri į kokį nors daiktą, sakoma, kad jis fiksuoja žvilgsnį). Jei veidas juda, vaikutis seka jį žvilgsniu. Prieikite prie gulinčio 2 mėnesių kūdikio iš šono, palaukite, kol jis užfiksuos žvilgsnį, tada palengva judėkite į kitą pusę.
Gerai seka raudoną žaisliuką. Praėjusį mėnesį kūdikis jau fiksavo raudoną žaisliuką ir sekė jį akimis į abi puses iki 45º. Dabar raudoną žaisliuką kūdikis seka dar plačiau - nuo vieno akies kampo iki kito.
Randa burną. Nors kūdikėlio rankos, regis, makaluojasi kuri sau, taip atrodo tik mums. Vaikutis jau gali įsidėti vieną ar abi rankas į burną ir čiulpti savo nykštį (arba visą kumštį), ypač kai yra išalkęs ar nori nusiraminti.
Yra vangus, niekuo nesidomi. Nusistovi natūralus maitinimo-miego-būdravimo režimas: valgo kas 2-3 val., tarp maitinimų dažniausiai apie 2 val. pamiega ir pabunda, kai išalksta. Kai kuriems jau nereikia siūlyti valgyti naktį. Kaip ir pirmąjį mėnesį, didžiąją paros dalį kūdikis miega (vidutiniškai 18-20 valandų). Per parą būdrauja 5-8 val. Kai suaugusieji noriai bendrauja su kūdikiu, būdravimo laikas pailgėja. Tėvai turėtų išmokti atskirti, kai vaikučio nebedomina suaugusieji ir aplinka - tada jis tampa mieguistas, abejingas. Per dieną ilgiau pamiega 2-4 kartus. Miegodamas, ypač dieną, gali kelis kartus trumpam prabusti. Naktį neatsibudęs gali išmiegoti 7 valandas. Kadangi naktį kūdikis prabunda rečiau, pamažu galima atsisakyti vieno maitinimo.
Antrąjį mėnesį kūdikis per parą suvalgo maisto kiekį, lygų 1/6 jo svorio. Tuštinasi įvairiai dažnai, paprastai 1-5 kartus per parą, netrukus po žindymo ar pamaitinimo.
Gali būti neramus, dažniausiai dėl padidėjusio nervinio dirglumo, pilvo dieglių, prasidėjusio rachito. Nuo 1,5-2 mėn. reikėtų pradėti namuose masažuoti kūdikį. Tai profilaktinis lengvas masažiukas, masažuojama lengvais judesiais ne spaudžiant, o glostant.
2 mėn. vaikutis paskiepijamas kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influence ir poliomielito vakcina.
2 mėnesių kūdikis dar gali pažvairuoti. Naujagimiams abiejų akių savarankiški judesiai yra įprastas reiškinys, tai išnyksta po 8-10 savaičių. Išnešiotiems mažyliams nuo trečios gyvenimo savaitės reikia duoti po 1000 TV vitamino D kasdien iki vienerių metų.
Klausimai ir atsakymai
- Ar duoti kūdikiui gerti vandenuko, arbatėlių? Sveikam, krūtimi maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia.
- Kodėl pulsuoja kūdikio momenėlis? Net ir sveiko vaiko didžiojo momenėlio paviršius kvėpuojant pulsuoja, nes jį dengia elastingas audinys. Saikingai momenėlio paviršius gali išsipūsti ir vaikui rėkiant, įsitempus. Jeigu momenėlis stipriai pulsuoja ir yra išsipūtęs vaikui esant ramybės būklėje, tai gali būti įspėjimas dėl galimos hidrocefalijos, smegenų dangalų uždegimo. Pavojingas ir momenėlio įdubimas (pavyzdžiui, netekus daug skysčių). Didžiojo momenėlio kraštai suminkštėja sergant rachitu.
- Kodėl pavalgęs kūdikis atpila? Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai ištraukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net keletą kartų leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei kūdikis atpila didžiąją dalį pieno, jam neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija.
- Kūdikio galvytę dengia stora pleiskanų luoba. Ką daryti? Galvelę ištepkite aliejumi ir palaikykite kelias valandas, paskui iššukuokite tankiomis, neaštriomis šukomis ir išplaukite. Jei pleiskanų vis dar yra, reikia specialaus kremo.
- Kūdikiui užkietėjo viduriukai. Kodėl? Ką daryti? Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Krūtimi maitinamiems kūdikiams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė (žarnyno natūralios mikrofloros sutrikimas). Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių.
- Kas yra sumažėjęs ir padidėjęs raumenų tonusas? Sveiko naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs. Vyrauja lenkiamųjų raumenų tonusas. Tai normalu. Išnešioto naujagimio raumenų tonuso pokyčiai gali būti susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimu, gimdymo trauma, „pridusimu“. Raumenų tonusas sumažėja sergant rachitu, hipotrofija (kai per mažas svoris), hipotiroze (skydliaukės veiklos sutrikimu) ir kt.
- Ar būtina su pirmųjų mėnesių kūdikiu apsilankyti pas neurologą? Neurologas turėtų apžiūrėti tuos kūdikius, kurie priklausė rizikos grupei iki gimimo, gimstant ar po gimimo. Tai tokie vaikeliai, kurie gimė neišnešioti, buvo komplikuotas gimdymas, kūdikis patyrė gimdymo traumą, mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, vartojo alkoholį, narkotikus, daug rūkė ir t.t.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Anksčiau laiko gimusių naujagimių priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir žinių.
Ką jaučia ir supranta ankstukas?
Nustatyta, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle.
Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau. Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
Mažylio kūnas yra labai gležnas. Poodinis riebalų sluoksnis dar ne susiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsia raudona.
Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.
Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika.
Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį.
Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti.
Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.