Prakaitinis bėrimas yra viena dažniausių kūdikių odos problemų, ypač šiltuoju metų laiku arba tada, kai mažylis aprengiamas per šiltai. Kūdikių oda yra itin jautri, o jų prakaito liaukos dar nėra visiškai subrendusios, todėl prakaitas lengvai užsilaiko odoje ir sukelia smulkius, rausvus ar skaidrius bėrimus. Nors prakaitinis bėrimas dažnai atrodo įspūdingai ir gali išgąsdinti tėvus, iš tiesų jis paprastai yra nekenksmingas ir gana greitai praeina, kai tik pašalinama šilumos ar drėgmės priežastis. Svarbiausia - suprasti, kodėl jis atsiranda, kaip jį atpažinti ir kokių veiksmų imtis, kad kūdikis jaustųsi patogiai ir oda greičiau atsigautų.
Pagrindiniai faktai apie prakaitinį bėrimą
- Kas tai? Kūdikių prakaito liaukų užsikimšimas dėl karščio, drėgmės ar per šilto aprengimo.
- Kaip atrodo? Smulkūs raudoni taškeliai, skaidrūs burbuliukai arba paraudę ploteliai, dažniausiai kaklo, nugaros ar krūtinės srityje.
- Kodėl atsiranda? Kūdikių oda plonesnė, liaukos nesubrendusios, todėl prakaitas lengviau „įstringa“ odoje.
- Kiek pavojinga? Dažniausiai visai nepavojinga ir praeina savaime per kelias dienas.
- Kaip padėti? Atvėsinti, aprengti lengvai, vengti per didelio sluoksniavimo, naudoti švelnias odos priežiūros priemones.
- Kada kreiptis į gydytoją? Kai atsiranda pūlinukų, karščiavimas arba bėrimas nepraeina 3-5 dienas.
Kodėl prakaitinis bėrimas toks dažnas kūdikiams?
Kūdikių oda yra maždaug du kartus plonesnė nei suaugusiųjų, todėl ji greičiau įkaista ir sudrėksta. Jų prakaito liaukos dar nėra pilnai išsivysčiusios, todėl prakaitas nepasišalina taip efektyviai ir lieka odoje. Dėl to susidaro smulkūs bėrimai, kurie ypač pastebimi karštomis dienomis arba tada, kai kūdikis yra per šiltai aprengtas.
„Kūdikių oda kur kas jautresnė šilumai, todėl prakaitinis bėrimas jiems atsiranda greičiau ir dažniau nei suaugusiems.“ dr. Emily Grant
Dažniausiai prakaitinis bėrimas pasireiškia kaklo raukšlėse, po pažastimis, ant nugaros, galvos, krūtinės ar net veiduko - ten, kur oda labiausiai prakaituoja arba trinasi. Kita dažna situacija - kūdikio pervystymas. Tėvai, bijodami, kad mažyliui bus šalta, neretai uždeda per daug drabužių sluoksnių arba sūpuoja ant šiltų paviršių. Tai sukuria idealią aplinką prakaito kaupimuisi.
„Dažnai tėvai net nepastebi, kaip greitai kūdikis perkaista, ypač jeigu jis guodžiamas ant rankų arba miegodamas pridengiamas papildomu pledu.“ dr. Marco Bellini
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Taip pat prakaitinis bėrimas gali atsirasti po karštos vonios, intensyvių apkabinimų, gulėjimo kėdutėje ar automobilinėje kėdutėje, kur oda mažiau kvėpuoja.
Kaip atrodo prakaitinis bėrimas kūdikiams?
Prakaitinis bėrimas kūdikiams gali atrodyti labai įvairiai - nuo beveik nepastebimų skaidrių burbuliukų iki ryškiai paraudusių plotelių. Išvaizda priklauso nuo to, kaip giliai prakaitas įstringa odoje. Toliau pateikti trys pagrindiniai bėrimo tipai, kurie dažniausiai pasitaiko kūdikiams.
Skaidrūs prakaito burbuliukai (lengviausia forma)
Tai pati švelniausia prakaitinio bėrimo forma, kuri dažnai pasireiškia kūdikiams iki 6 mėnesių. Ant odos atsiranda smulkūs, skaidrūs tarsi „rasos lašeliai“ primenantys burbuliukai. Jie dažniausiai neparaudę, nekelia diskomforto ir greitai išnyksta, jei oda vėsinama.
„Ši forma atrodo dramatiškai, bet kūdikiams paprastai nesukelia jokio skausmo ir praeina savaime.“ dr. Hannah Weiss
Dažniausiai pastebima ant nugaros, kaklo ir galvos, ypač vasarą arba po apsivilkimo šiltais drabužiais.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Raudoniniai prakaitiniai spuogeliai (dažniausia forma)
Daugeliui kūdikių atsiranda smulkūs, ryškiai raudoni spuogeliai arba taškeliai. Oda aplink gali būti paraudusi, kartais juntamas lengvas niežėjimas. Bėrimas dažnai atsiranda vietose, kur oda trinasi arba perkaista: kaklo raukšlėse, pažastyse, kirkšnyse, po sauskelne ar po drabužių siūlėmis.
„Raudoniniai prakaitiniai spuogeliai kūdikiams dažniausiai atsiranda dėl karščio ir drėgmės sankaupos raukšlėse.“ dr. Jonathan Miller
Ši forma gali atrodyti intensyviau, bet paprastai greitai pagerėja pakeitus aplinkos sąlygas.
Gili, skausmingesnė forma (retesnė kūdikiams)
Nors kūdikiams pasitaiko retai, kartais gali išsivystyti gilesnė prakaitinio bėrimo forma. Ji atrodo kaip didesni, tvirtesni raudoni mazgeliai, kurie gali būti jautrūs palietus. Ši forma dažniau pasitaiko vyresniems kūdikiams, kurie aktyviai juda, prakaituoja ar ilgai būna vienoje padėtyje.
„Gilesnis prakaitinis bėrimas reikalauja daugiau priežiūros, nes prakaitas kaupiasi gilesniuose odos sluoksniuose.“ dr. Sofie Lund
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Tokiu atveju reikalinga atidesnė priežiūra, o kartais - gydytojo įvertinimas, ypač jei bėrimas nepraeina kelias dienas.
Kaip gydyti prakaitinį bėrimą kūdikiams?
Prakaitinio bėrimo gydymas kūdikiams yra paprastas, bet reikalauja jautraus požiūrio. Kadangi kūdikių oda yra itin gležna, svarbiausia - švelnumas, vėsinimas ir drėgmės mažinimas. Teisingai prižiūrint, bėrimas dažniausiai praeina per 1-3 dienas.
Oda turi kvėpuoti: vėsinimas ir sausumo palaikymas
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - sumažinti karštį ir drėgmę. Perkaitusi kūdikio oda greitai sudirgsta, todėl būtina vengti situacijų, kai ji lieka šlapia ar karšta. Švelnūs, vėsūs kompresai, trumpas vėsus dušelis ar tiesiog drabužių pakeitimas į lengvesnius gali pagerinti būklę per kelias minutes. Svarbu nenaudoti šaltų kompresų tiesiogiai iš šaldytuvo - kūdikiui tai per staigus temperatūros kontrastas.
„Kūdikio oda greitai reaguoja į karštį, todėl atvėsinimas yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti prakaitinį bėrimą.“ dr. Emily Grant
Taip pat būtina vengti per didelio drabužių sluoksniavimo - tai viena dažniausių prakaitinio bėrimo priežasčių.
Tinkami drabužiai ir medžiagos
Drabužiai, kurie liečia kūdikio odą, turi būti lengvi, pralaidūs orui ir natūralūs. Geriausiai tinka medvilnė, bambuko pluoštas ar kiti minkšti, odai draugiški audiniai. Sintetika, aptemptos kojytės, storos pižamos ar megztukai gali pabloginti būklę per kelias valandas. Kūdikiams taip pat svarbu reguliariai keisti drėgnus drabužius, ypač seilėtus seilinukus ar drabužėlius, kurie sudrėksta nuo maitinimo.
„Natūralūs audiniai leidžia kūdikio odai kvėpuoti - tai paprasta, bet esminė priemonė prakaitinio bėrimo profilaktikai.“ dr. Marco Bellini
Priemonės, kurios ramina odą
Prakaitinio bėrimo metu tikslas - ne drėkinti, o nuraminti odą. Čia padeda lengvos, neužkemšančios priemonės:
- Panthenolis (B5) - ramina dirginimą
- Alavijo gelis - vėsina ir mažina paraudimą
- Cinko tepalas - ypač tinka, jei oda šiek tiek šlapiuoja
- Termalkinis vanduo - sumažina šiluminį sudirginimą
Reikėtų vengti riebių kremų, vazelininių tepalų, stipriai kvepiančių priemonių ir bet ko, kas galėtų dar labiau užkimšti poras.
„Sunkių, riebių kremų naudojimas gali visiškai priešingai - prailginti bėrimo gijimą.“ dr. Hannah Weiss
Higiena ir maudymas
Kūdikį rekomenduojama prausti trumpu vėsiu vandeniu, naudojant švelnų, bekvapį prausiklį. Po prausimo odą reikia nusausinti labai švelniai, tik lengvai prispaudžiant rankšluostį - jokio trynimo. Maudymas karštame vandenyje arba ilgas buvimas garų vonioje dažniausiai pablogina situaciją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų prakaitinis bėrimas visiškai nepavojingas. Tačiau gydytojo konsultacija būtina, jei:
- Bėrimas nepraeina per 3-5 dienas
- Atsiranda pūlinukų ar gelsvų šašų
- Kūdikis atrodo labai neramus, dirglus
- Pakyla temperatūra
- Bėrimas apima didelius plotus ir progresuoja
Tokiais atvejais gali būti prisijungusi antrinė infekcija, todėl gydymas gali būti kitoks.
Pavojingi ir nepavojingi prakaitinio bėrimo požymiai kūdikiams
| Kategorija | Kaip atrodo? | Vertinimas |
|---|---|---|
| Nepavojingi požymiai | Smulkūs raudoni taškeliai, skaidrūs burbuliukai, lengvas paraudimas kaklo raukšlėse, ant nugaros ar galvos. Kūdikis elgiasi įprastai, nėra dirglumo. | Nepavojinga |
| Reikalaujantys dėmesio | Oda atrodo sudirgusi, atsiranda stipresnis paraudimas, šlapiavimas ar bėrimas nepraeina net sumažinus karštį. Kūdikis tampa neramesnis. | Stebėti ir koreguoti priežiūrą |
| Pavojingi požymiai | Pūlinukai, gelsvos plutelės, karščiavimas, labai skausmingi mazgeliai ar greitai plintantis bėrimas. Tai gali reikšti antrinę infekciją. | Gali būti pavojinga |
Dažniausiai užduodami klausimai apie prakaitinį bėrimą
- Ar prakaitinis bėrimas kūdikiams pavojingas? Daugeliu atvejų ne. Tai įprasta reakcija į karštį ir drėgmę, kuri praeina per kelias dienas sumažinus perkaitimą ir sudrėkimą.
- Kiek laiko trunka prakaitinis bėrimas kūdikiui? Lengvos formos gali praeiti per 24 valandas. Dauguma atvejų išnyksta per 2-3 dienas, jei oda laikoma vėsi ir sausa.
- Ką daryti, jei bėrimas stipriai paraudęs? Reikia atvėsinti odą, sumažinti drabužių sluoksnių ir stebėti, ar bėrimas mažėja. Jei paraudimas intensyvėja arba kūdikis tampa neramus, verta pasitarti su gydytoju.
- Ar reikalingi tepalai nuo prakaitinio bėrimo? Nebūtinai. Dažniausiai pakanka natūralios oro cirkuliacijos ir švelnių priemonių. Jei oda labai sudirgusi, galima naudoti panthenolį ar alavijo gelį.
- Ar prakaitinis bėrimas gali atsirasti nuo sauskelnių? Taip. Jei po sauskelnėmis kaupiasi šiluma ir drėgmė, bėrimas gali atsirasti kirkšnyse ar ant sėdmenų. Tokiu atveju svarbu laikyti vietą kuo sausesnę.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei atsiranda pūlinukų, kūdikis karščiuoja, bėrimas plinta arba nepraeina per 3-5 dienas, būtina gydytojo konsultacija.
Kitos galimos priežastys ir panašūs bėrimai
Svarbu atskirti prakaitinį bėrimą nuo kitų galimų odos problemų, kurios gali pasireikšti kūdikiams:
- Alerginės reakcijos: Alergiją gali sukelti maistas, aplinkos veiksniai (pvz., dulkės, žiedadulkės), arba kosmetikos priemonės. Alerginis bėrimas dažnai būna niežtintis, gali atsirasti patinimas, paraudimas.
- Egzema: Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti sausa, niežtinčia oda, dažniausiai ant skruostų, alkūnių ir kelių.
- Infekciniai bėrimai: Virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti įvairius bėrimus. Pavyzdžiui, vėjaraupiai, tymai, skarlatina. Tokie bėrimai dažnai būna lydimi kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, kosulys, sloga.
- Seborėjinis dermatitas (lopšinė): Tai dažna odos liga, pasireiškianti pleiskanojančiais, riebiais ploteliais ant galvos odos, antakių, aplink nosį ir ausis.
Jei abejojate dėl bėrimo priežasties ar jei bėrimas nepraeina, visada kreipkitės į gydytoją.
Papildoma informacija apie kūdikių odos priežiūrą
- Maudymas: Kūdikius nereikia maudyti kasdien. Per dažnas maudymas gali sausinti odą. Pakanka maudyti 2-3 kartus per savaitę. Naudokite švelnius, bekvapius prausiklius.
- Drėkinimas: Po maudymo, kai oda dar drėgna, patepkite ją švelniu, kūdikiams skirtu drėkinamuoju kremu.
- Apsauga nuo saulės: Kūdikių odą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su SPF 30 ar didesniu.
- Drabužiai: Rinkitės natūralaus pluošto drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti. Venkite per šiltų drabužių, ypač karštu oru.
- Skalbimo priemonės: Naudokite hipoalergines skalbimo priemones be kvapiklių.
Sloga kūdikiams: priežastys ir gydymas
Pastebėjote, kad Jūsų kūdikis sloguoja? Nedelskite - sloga gali komplikuotis į rimtesnius susirgimus. Sloga gali būti infekcinės kilmės (sukelta bakterijų arba virusų) arba alerginės kilmės.
Infekcinė sloga
Infekcinės kilmės slogai būdingas nosies gleivinės paburkimas, paraudimas, nosies išskyros iš pradžių dažniausiai bespalvės, vėliau tampa žalsvos arba gelsvos spalvos. Infekcinę slogą gali lydėti kiti simptomai: kosulys, pakilusi temperatūra, sumažėjęs ar visai dingęs vaiko apetitas.
Alerginė sloga
Alerginę slogą gali sukelti aplinkos poveikis, pavyzdžiui, aštrūs kvapai, dūmai, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų kailis, nepakankamai išvėdintos patalpos ar nešvari patalynė.
Baltos išskyros
Dažnai tėveliai pastebi baltos spalvos nosies gleivinės išskyras - tai nosies ertmių sekretas, susimaišęs su motinos pienu arba pieno mišiniu - jis nepavojingas, tačiau reikėtų nosytę kasdien atsargiai išvalyti, kad susikaupę nešvarumai netrukdytų mažyliui kvėpuoti.
Ar slogą būtina gydyti?
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad tai tik „slogytė“ - nieko rimto, praeis. Tačiau būtina suprasti, kad kūdikių nosies gleivinė yra itin jautri. Dėl jos purios ir dar pilnai neišsivysčiusios struktūros ypatingai linkę kauptis įvairūs nešvarumai, dulkės, bakterijos bei virusai. Kūdikiams tampa sunkiau kvėpuoti, valgyti, domėtis aplinka. Jie gali tapti nervingi, prarasti apetitą ir norą žaisti. Dėl itin su ausimis susijusios struktūros net ir nedidelė sloga gali komplikuotis į ausies uždegimą. Kiti susirgimai, kurie gali atsirasti dėl slogos - bronchitas, sinusitas, esant rimtesniems atvejams - ir plaučių uždegimas. Prasidėjus slogai, įvertinkite simptomų visumą. Jei Jums atrodo, kad sloga jau galėjo komplikuotis į rimtesnius susirgimus, tai būtinai nedelsdami kreipkitės į savo vaiko gydytoją.
Kaip padėti mažyliui, jei prasidėjo infekcinė sloga?
Infekcinės slogos atveju paprastai reikia ilgesnio ir daugiau kantrybės reikalaujančio gydymo. Būtina pabrėžti, kad kūdikių slogos gydymui nepatartina vartoti vaistinių preparatų nuo slogos (dekongestantų), nes kūdikių gleivinė yra labai jautri, o šie vaistiniai preparatai tik mažina slogos simptomus. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti medikamentinę slogą.
Jūros vanduo kūdikiams
Ypatingai šiuo atveju tiktų jūros vanduo, pritaikytas būtent kūdikiams. Pavyzdžiui, QUIXX Baby yra tinkamas nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Tai yra švelnus izotoninis jūros vanduo, kurio koncentracija lygi fiziologinio tirpalo koncentracijai (druskos koncentracija - 0,9%). Jis itin tinkamas esant šiems kūdikio negalavimams: nosies užsikimšimas, sloga, sausa, sudirgusi ar išopėjusi nosies gleivinė. Iki šiol nebuvo pastebėta jokių nepageidaujamų poveikių. Šis jūros vanduo tiekiamas specialiose suspaustose talpyklėse. Buteliuko antgalis yra plonas, pritaikytas švelniai įlašinti jūros vandens į kūdikio nosytę arba ant vatos tamponėlio. Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių jūros vandenį pirmiausiai reikėtų lašinti ant švaraus iš vatos suformuoto kūgelio ir švelniai išvalyti nosies ertmes bei ištraukti vatą jos nesukant. Kiekvieną kartą valant reikia vartoti naują vatos tamponėlį. Vyresniems kūdikiams jūros vandenį galima atsargiai sulašinti tiesiai į nosies ertmę. Svarbu, kad kūdikis gulėtų patogiai ir lašinant jis būtų kaip galima ramesnis, taip sumažinant sužeidimo galimybę. Būtina perskaityti pakuotės lapelį prieš vartojant bet kokį preparatą.
Kaip padėti kūdikiui, jei jį kamuoja alerginė sloga?
Svarbiausia yra profilaktika. Vėdinkite patalpas, venkite aštraus kvapo kvepalų ir kosmetikos priemonių, reguliariai keiskite patalynę ir valykite aplinką bekvapiais nekenksmingais valikliais, nerūkykite ir nelaikykite kūdikio prirūkytose vietose, venkite vietų, kur daug žiedadulkių. Jei pastebėjote galimą alergiją į gyvūnų kailį, venkite kūdikio kontakto su įtariamais alergijų sukėlėjais. Tikėtina, kad tokios saugumo priemonės padės išvengti alerginės slogos. Gausų nosies sekretą pamėginkite švelniai išvalyti su steriliu vatos tamponėliu ar medvilnės gabalėliu, pamirkytu šviežiame virintame vandenyje arba užlašinus kūdikiams tinkamo jūros vandens (svarbu, kad jūros vanduo būtų izotoninis, šiuo atveju tiktų QUIXX Baby). Kūdikiams nuo 3 mėnesių jūros vandenį galima lašinti tiesiai į nosytę.
Svarbiausia - profilaktika
Būtina suprasti, kad sloga gydoma pagal gydančio gydytojo rekomendacijas, jūros vanduo gali būti tik kaip pagalbinė priemonė arba vienintelė gydytojo paskirta priemonė. Naudinga žinoti, kad jūros vandenį galima vartoti ne tik esant slogai, bet ir kasdieninei nosytės priežiūrai.
Sloga ir žindymas
Sirgti yra nesmagu, ypatingai, jeigu esi naujagimio, kūdikio ar mažo vaiko mama. O jei augini kelis mažus vaikus, sirgti yra ypatingai sunku. O jeigu dar kurį nors iš vaikų žindai, sezoninės ligos, tokios, kaip sloga, gerklės skausmas ar gripas gyvenimą gali gerokai apsunkinti ir klausimais apie tai, ar žindyti saugu ir ar žindant saugu vartoti vaistus. Galbūt teko girdėti, kad kažkuriai mamai buvo liepta nutraukti žindymą ar atsiskirti nuo kūdikio susirgus gripu ar tam, kad ji galėtų vartoti vaistus nuo temperatūros. Susirgus pačiai tokie prisiminimai greitai išlenda sukeldami abejonių ar saugu kūdikį tuėti prie savęs ir žindyti? Ar nepakenksiu kūdikiui?
Virusinės infekcijos ir žindymas
Jeigu taip nutiko, kad susirgote virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prieš pat gimdymą, neišsigąskite. Priešpienis, kurį kūdikis valgo pirmomis dienomis po gimimo, yra antikūnių, saugančių nuo įvairių ligų, koncentratas. Po 7-10 dienų priešpienis pasikečia į brandų pieną, kuris toliau saugo kūdikį ir stiprina jo imuninę sistemą. Žindomi kūdikiai yra geriau apsaugoti nuo bakterinių, virusinių infekcijų ir parazitų. Jeigu smarkiai sloguojate, čiaudite, kostite, gali praversti apsauginė kaukė ant burnos ir nosies, kad padėtų sulaikyti bent dalį išskyrų nuo naujagimio. Šias ligas sukelia virusai ir kelias dienas nuo to momento, kai jais užsikrėtėte, nejausite jokių požymių, tačiau jau galite užkrėsti kitus žmones, taip pat ir savo kūdikį. Ne, per pieną šie virusai nėra perduodami, todėl žindymo nutraukimas ar atsiskyrimas nuo kūdikio tada, kai mamai pasirodo pirmieji požymiai, nėra prasmingas: tas kelias dienas, kol jūs dalijotės virusu pati to nežinodama mažylis su juo jau susidūrė. Dabar žindymą tęsti ypatingai svarbu, nes mamos kūnas pradeda kovoti su ligos sukėlėjais ir gamina antikūnius. Antikūniai taip pat patenka į mamos pieną ir padeda su virusais kovoti ir kūdikio imuninei sistemai. Nutraukiant žindymą kūdikio organizmas paliekamas vienas tvarkytis su ligos sukėlėjais, o tai jam gali būti sunkiau, nei gaunat palaikymą iš mamos. Kai kurie kūdikiai dėl apsaugančio mamos pieno poveikio kartais kai kuriomis ligomis praserga be jokių simptomų. Gali taip nutikti, kad žindomas kūdikis bus vienintelis šeimos narys, kuris išliks sveikas per gripo sezoną!
Priemonės kosuliui palengvinti žindančioms mamoms
Kosuliui palengvinti galė padėti tokios paprastos ir žindančioms mamoms prieinamos priemonės, kaip kvėpavimas šiltais garais, inhaliacijos, gerklės skalavimai druska, medetkų nuoviru, kojų kaitinimas šiltame vandenyje su druska ir pan. Taip pat labai svarbu gerti pakankamai skysčių, kad kosulys galėtų būti drėgnesnis ir ne taip smarkiai varginantis. Jeigu reikia daugiau pagalbinių priemonių, noris gerti specialių arbatų, verta pasižiūrėti kurios vaistažolės yra saugios žindymo laikotarpiu, gerti nedideliais kiekiais ir keisti žoles.
Vaistai žindymo metu
Jeigu žindančiai mamai prisireikia vaistų, juos reikėtų parinkti taip, kad padėtų mamai sveikti ar jaustis geriau, kad būtų saugūs žindomam kūdikiui ir kad nemažintų pieno gamybos. Todėl kai kreipiatės į gydytoją, priminkite jai, kad jūs žindote kūdikį ir norite žindymą tęsti. Iš tiesų mažai yra tokių vaistų, kurie būtų nesaugūs žindymo laikotarpiu, o tiems, kurie nėra saugūs dažniausiai yra pakankamai saugios alternatyvos. Jeigu svarstote klausimą apie laikiną žindymo atsisakymą dėl vaistų vartojimo, taip pat svarbu atsižvelgti ir į trumpo nežindymo keliamą riziką kūdikiui. Be to, kad dirbtinis maitinimas turi savų nepageidaujamų poveikių mažylio sveikatai, sergančiai, nežindančiai mamai, norinčiai išlaikyti pieno gamybą, dar teks ir ištraukinėti pieną rankomis ar pientraukiu, didėja pieno sąstovių, mastito tikimybė. Karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas sparčiai šalina skysčius ir mamos organizmo, o didelis skysčių netekimas gali mažinti pieno gamybą. Kai mama yra sveika, jai svarbu gerti tiek, kiek ji nori, kad nejaustų troškulio. Ligos metu mamos pieno kiekis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Galbūt sirgdama mama žindo rečiau, nei tai darytų būdama sveika. Kai kurioms mamoms ligos, lydimos karščiavimo gali sumažinti pieno kiekį. Galbūt pati to nežinodama vartoja vaistus, kurie mažina pieno gamybą. Dažniausiai pieno kiekio sumažėjimas nėra toks dramatiškas, kad reikėtų papildomai primaitinti kūdikį dirbtiniu maistu. Jeigu pajutote, kad sergant pieno kiekis mažėja, stenkitės žindyti dažniau, gerti daugiau ir pasitikrinkite, ar jūsų vartojami vaistai neturi neigiamo poveikio pieno kiekiui. Daugeliu atvejų mamai susirgus geriausia ką galima padaryti, tai persikraustyti į lovą, tęsti žindymą ir gerti daug skysčių.
Kūdikio sloga: ką reikia žinoti?
Yra toks posakis, kad sloga - ne liga. Iš tiesų taip ir yra: tai labiau simptomas, išduodantis, kad organizmas kovoja su viena ar kita problema, sveikatos sutrikimu. Normaliai kūdikiai kvėpuoja per nosį ir suirzta, kai to daryti negali. Kūdikių nosytė labai maža, ertmės siauros, o gleivinė labai gležna ir jautri, tad net ir nedidelis išorinis sudirginimas gali labai pabloginti kūdikio kvėpavimą per nosį. Kaip jau minėta aukščiau, nosies užgulimas yra tik simptomas, ir pašalinus priežastį, per kurį laiką praeina savaime.
Priemonės nuo slogos
Vaistinėse jis parduodamas įvairiomis formomis (dulksnos, purškalo, lašiukų). Praplovimas daugiau ar mažiau padeda visais atvejais, tačiau geriausiai tinka, jei gleivinė yra sudirginta dulkių, dūmų ar kitų dirgiklių arba jei yra išsausėjusi dėl sauso oro. Apverskite kūdikį ant pilvuko. Gleivės gali ištekėti ir savaime, tačiau, jei reikia, galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn. Kūdikiai ir maži vaikai nemoka išpūsti nosies. Prisiminkite, kad kvėpavimui labiau trukdo ne snargliukai, o paburkusi nosies gleivinė ir snargliukų traukimas palengvina kvėpavimą tik iš dalies (ir trumpam). Tai padeda, jei yra daug nosies išskyrų: horizontalioje padėtyje nosies gleivės blogiau pasišalina ir blokuoja kvėpavimo takus. Miego metui galite padaryti nedidelį lovytės nuožulnumą: tam galvūgalyje po čiužiniu pakiškite storesnį rankšluostį, nedidelę pagalvę.
Svarbu atkreipti dėmesį
Kartais mažylių nosies gleivinė išsausėja dėl sauso aplinkos oro ir jie ima šnopuoti - šį garsą nesunkiai galima palaikyti nosies užgulimu, tačiau jei mažylis atrodo sveikas ir iš nosies nėra jokių išskyrų, nosis nėra užgulusi. Tokiu atveju reikėtų praplauti nosytę jūros vandeniu ir pasirūpinti, kad patalpoje būtų pakankamai drėgna (pvz. jei užsikišusi tik viena šnervė, iš nosies teka kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros, šnervės gleivinė yra paburkusi ir jautri, nosis atrodo netaisyklingos formos ar patinusi, labai didelė tikimybė, kad smalsusis tyrinėtojas išbandė, ar koks smulkus daiktas telpa į jo šnervę. Patikrinkite ir, jei galite, išimkite svetimkūnį. Nenaudokite jokių nosies purškalų jaunesniems nei 6 metų vaikams nepasitarę su gydytoju.