Daliai naujagimių, ypač neišnešiotų, tenka susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptariamas kūdikių smegenų pažeidimas dėl hipoksijos, jo priežastys, galimos pasekmės ir priežiūros aspektai.
Kas yra hipoksija?
Hipoksija - tai deguonies trūkumas, kai į vaiko kraują patenka mažai deguonies arba jo visai nepatenka. Esant deguonies stokai, formuojasi smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos pažeidimai. Hipoksija gali prasidėti iki gimimo, gimdant ar po gimimo. Tyrimai rodo, kad nemažai kūdikių, kurie gimė pridusę, jautė deguonies badą jau motinos įsčiose. Be to, tokie vaikeliai gimsta daug sunkiau nei sveiki.
Hipoksijos priežastys
Pagrindinės vaisiaus ir naujagimio netrauminio kaukolės vidaus pažeidimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, infekcijas, trauminius įvykius ar kraujotakos sutrikimus. Galimi mechanizmai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra:
- Placentos nepakankamumas, kuris gali sukelti vaisiaus hipoksiją.
- Motinos infekcijos, tokios kaip citomegalo virusas ar toksoplazmozė.
- Įvairios kraujagyslių anomalijos.
Kūdikio organizmo reakcija į deguonies trūkumą
Mažylio kraujotaka persitvarko taip, kad krauju būtų aprūpinti gyvybiškai svarbūs organai: daugiau kraujo priteka į smegenis, širdį ir antinksčius, mažiau - į inkstus, žarnyną, odą, kaulų bei raumenų sistemą. Kai deguonies stoka užsitęsia, retėja širdies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka.
Žali vandenys ir pridusimas
Apie 12 proc. naujagimių gimsta iš žalių vaisiaus vandenų. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau, kai dėl kažkokių priežasčių jau motinos įsčiose vaikeliui pradeda trūkti deguonies, pažaliuoja vaisiaus vandenys. Dėl deguonies bado, mažojo žmogelio kraujotaka persitvarko taip, kad nuo deguonies bado būtų apsaugoti svarbiausi organai - galvos smegenys ir širdis. Kai žarnyne sumažėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis pradeda tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai ženklas, jog mažyliui jau trūksta deguonies ir jam geriausia būtų gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepaliestų širdelės ir galvos smegenų.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Kartais deguonies bado sunkumo laipsnį padeda įvertinti ištirtas arterinis kraujas iš virkštelės. Tik užgimus vaikučiui, iš dar pulsuojančios virkštelės paimama kraujo ištirti šarmų-rūgščių balansą. Po gimimo dėl deguonies bado išryškėjusi smegenų edema (smegenų pabrinkimas) - taip pat labai grėsmingas požymis.
Gimdymo traumos
Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus.
Dažnos gimdymo traumos:
- Mėlynės: Naujagimis gali gimti su mėlynėmis galvytėje ar veide.
- Caput Succedaneum: Tai naujagimio galvos minkštųjų audinių patinimas.
- Subkonjuktyvinis kraujavimas: Tai įprasta gimdymo trauma, kuri ištinka akis.
- Kaulų lūžiai: Gimdymo metu gali kilti sunkumų, kai įstringa kūdikio petukas ar kai jis gimsta sėdmenine pirmeiga. Tokiais atvejais kūdikiui gali lūžti raktikaulis.
- Veido paralyžius: Jei gimdymo metu kūdikio veidui tenka daug spaudimo, tai gali sukelti veido paralyžių.
- Peties paralyžius: Peties paralyžius yra grupės nervų pažeidimas rankoje. Tai dažniausiai nutinka tuomet, kai gimdymo metu įstringa kūdikio petukas.
Retos gimdymo traumos:
- Smegenų pažeidimai: Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies.
- Kraujavimas smegenyse: Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių.
Gimdymo traumų priežastys:
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
- Užsitęsęs gimdymas.
- Instrumentai kaip akušerinės replės ir vakuuminis ekstraktorius.
- Cefalopelvinė disproporcija.
- Pirmalaikis gimdymas.
- Spaudimas gimdymo metu.
- Didelis kūdikio svoris.
Galimos pasekmės ir prognozės
Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijo cerebrinio paralyžiaus. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 proc. išnešiotų ir 25 proc. neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 proc. išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80-90 proc. cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos.
Gimdymo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Tyrimai parodė, jog gimdymas labai pasunkėja, kai gimsta jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis. Dažniausiai dėl pažeistos vaisiaus smegenų veiklos, jis netaisyklingai stato galvutę į gimdymo takus. Taigi, smegenų pažeidimas įvyksta gerokai anksčiau.
Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, įskaitant letargiją, maitinimosi problemas, raumenų tonuso pokyčius, neurologinius sutrikimus, tokius kaip traukuliai, ir netgi komą. Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, tokius kaip ultragarsas nėštumo metu, kuris gali atskleisti galimus anomalijas vaisiaus smegenyse.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Retinopatija
Sulaukus trijų mėnesių diagnozuota dažnokai giliai neišnešiotų naujagimių neaplenkianti retinopatija, kuri „aplanko“ dėl deguonies pertekliaus (jis būtinas, kol išmoksta kvėpuoti).
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Naujagimių gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną.
Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija.
Svorio augimas ir mityba
Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų.
Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas.
Šilumos palaikymas
Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Kai vyresni kūdikiai ir suaugusieji pradeda šalti, jie ima drebėti, kad pasigamintų daugiau šilumos. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta.
Odos priežiūra
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti.
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
Apnėja
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja.
Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę.
Cianozė
Ankštukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas.
Naujagimių infekcijos
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtęs pilvas, maisto atpylinėjimas ar vėmimas, neramumas arba vangumas, traukuliai ir kt.
Asfiksijos kriterijai
- Naujagimio būklė pagal Apgar skalę įvertinama ≤ 3 balais ilgiau kaip 5 min.
- Dauginis organų (smegenų, širdies, plaučių, inkstų, virškinimo trakto) pažeidimas, pasireiškiantis per 72 val.
- Hipotenzija, gydoma inotropiniais vaistais > 24 val.
Klausos pažeidimai naujagimiams
Deja klausos pažeidimas yra ir dažniausia įgimta naujagimių patologija: nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta su įgimtu klausos sutrikimu. Visi naujagimiai Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyje per pirmas kelias dienas nuo gimimo yra tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų. Tam yra naudojamas otoakustinės emisijos metodas.
Įgimto klausos sutrikimo priežastys
Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas. Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus.
Visuotinė naujagimių klausos patikra
Visuotinė naujagimių klausos patikra - tai visų naujagimių klausos patikrinimas dar gimdymo namuose, siekiant kuo anksčiau aptikti įgimtą klausos sutrikimą turinčiuosius ir jiems padėti. Jei atlikus patikrą yra įtariamas klausos sutrikimas, atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai.
Vaiko klausos patikros atsakymas neigiamas: ką daryti?
Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėn. amžiaus, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki vaikui sukaks 6 mėn. Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi.
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija.
Osteopatinė diagnostika
Osteopatijos Centre dirbantis Osteopatas Ježi Rungo turi didelę darbo patirtį su naujagimiais, turinčiais tonuso sutrikimų. Vaisiaus ir naujagimio netrauminis kaukolės vidaus pažeidimas apima įvairius patologinius procesus, kurie gali atsirasti prenataliniu ar postnataliniu laikotarpiu.
Stebėjimas ir priežiūra
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir tik kvalifikuoti medikai gali įvertinti situaciją ir numatyti galimas pasekmes. Jei Jūsų kūdikis patyrė hipoksiją gimdymo metu, būtina atidžiai stebėti jo raidą ir reguliariai lankytis pas neurologą.
tags: #kudikiu #smegenu #pazeidimas #nuo #h