Tėvai nuolat nerimauja dėl vaiko mitybos, nepriklausomai nuo jo ūgio, svorio ir augimo tempo. Ar vaikas valgo per daug, per mažai, ar jo mityba yra subalansuota? Šiame straipsnyje pateikiamos kūdikių ir mažų vaikų iki 3 metų mitybos rekomendacijos, padedančios užtikrinti sveiką augimą ir vystymąsi.
Vaiko augimo tempas ir apetitas
Po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priauga apie 3 kg, o per trečiuosius - 1,5-2 kg. Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra jo gyvybingumas, žvalumas, noras žaisti ir bendrauti. Pediatras turėtų patikrinti vaiko ūgį ir svorį lyginant su bendraamžiais. Nėra „normalaus“ ūgio ar svorio, svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (KMI) būtų optimalus.
1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną. Jei vaikas turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neversti vaiko valgyti, nes tai gali sutrikdyti natūralų alkio ir sotumo jausmą. Normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko.
Maitinimo režimas
Vaiko skrandukas yra mažas, todėl jis valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu, kai valgo visa šeima, o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių. Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą). Nuo 1,5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti ar girdyti.
Rekomenduojami ir ribojami maisto produktai
Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus, tačiau kai kuriuos reikėtų vengti ar riboti. Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis. Iki 1-1,5 metų vaikutis paprastai turi tik 8 dantis, skirtus kąsti, o ne kramtyti maistą.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Rekomenduojama:
- Daržovės (cukinijos, pomidorai, moliūgai, kopūstai, agurkai)
- Nesaldūs vaisiai
- Augaliniai aliejai (saulėgrąžų aliejus nedideliais kiekiais)
- Rupių miltų duona
- Neriebi žuvis ir mėsa
- Kiaušiniai
Būtina riboti:
- Bulves
- Saldžius vaisius
- Uogienes
- Medų
- Cukrų
- Miltinius produktus
- Ryžius
- Manų kruopas
Išbraukti iš raciono:
- Dešros gaminiai
- Paštetai
- Konservuoti gaminiai
- Padažai
- Kepiniai
Mitybos režimas ir maisto medžiagų poreikis
Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą maistą, atitinkantį fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. 1-3 metų vaikams reikia apie 1200 kcal per parą.
Druska ir cukrus
Remiantis PSO ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti sulčių. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių.
Riebalai
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Skaidulinės medžiagos
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių, ruošti maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų.
Daržovės ir vaisiai
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Vanduo
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis vanduo turi būti negazuotas.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Naujų produktų įvedimas
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Valgymo aplinka
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Vitaminai ir mineralai
Vitaminai ir mineralai yra svarbūs sveikam vaikų augimui ir vystymuisi.
- Vitaminas D: Apsaugo nuo rachito ir padeda įsisavinti kalcį. Maždaug nuo mėnesio amžiaus galima duoti vitamino D papildomai, nes kiekis, kurį kūdikis gauna iš mamos pieno, dažnai yra nepakankamas. Jei vaikas maitinamas mišiniu, reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį, nes dažnai ten galima rasti ir vitamino D.
- Geležis: Kūdikiams dažnai pasireiškia geležies stokos anemija. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.
- Kalcis: Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Padeda sumažinti vaikų hiperaktyvumą, impulsyvumą ir sunkumą susikaupti, taip pat gerina vaikų smegenų veiklą ir vystymąsi. Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus.
- Folio rūgštis: Svarbi kraujodarai.
Jei nusprendėte rinktis papildą, įsitikinkite, kad jūsų vaikas laikosi rekomenduojamos dozės, kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką. Geriausia pradėti vartoti mažesnėmis dozėmis ir palaipsniui jas didinti iki rekomenduojamos paros normos, kad įvertintumėte vaiko toleranciją šiam papildui. Iki trejų metų vaikams duodami skysto pavidalo papildai, kad vaikams juos būtų patogiau nuryti.
Svarbūs aspektai formuojant vaikų mitybos įpročius
Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtaką vaiko požiūriui į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys. Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas.
Sveikos mitybos principai
Sveika mityba turėtų remtis trimis pagrindiniais principais:
- Įvairumas: Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų, todėl reikia valgyti kuo įvairesnį maistą.
- Subalansavimas: Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose.
- Nuosaikumas: Visos maistinės medžiagos turi būti vartojamos saikingai, nes jei jų vartojama per daug arba per mažai, jos gali pakenkti sveikatai.
Praktiniai patarimai tėvams
- Valgykite įvairų maistą. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visko, ko reikia, ir pakankamais kiekiais, bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą.
- Dažniau rinkitės augalinės kilmės maistą. Augaliniuose produktuose yra vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, flavonoidų, fenolių, fitosterolių ir kitų sveikatai palankių medžiagų, kurių nėra arba yra mažai gyvūniniuose produktuose.
- Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų. Rinkitės viso grūdo produktus - duoną, košes, dribsnius, makaronus. Juose daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų.
- Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kiekvieno valgio metu valgykite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną rekomenduojama suvartoti bent 400-500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ar uogų, iš kurių - apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150-200 g vaisių bei uogų.
- Bent 2-3 kartus per savaitę vartokite ankštines daržoves (pupeles, žirnius, lęšius), kurios yra vertingi, daug augalinių baltymų turintys maisto produktai.
- Kasdien valgykite įvairios rūšies nesūdytų riešutų (apie 30 g) ir sėklų.
- Kontroliuokite riebalų vartojimą. Ribokite daug riebalų (ypač sočiųjų) turinčių maisto produktų vartojimą.
- Rinkitės liesą mėsą ir liesos mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį.
- Vartokite liesus pieno produktus. Rinkitės pieno produktus, kurie turi mažai riebalų, druskos ir cukraus.
- Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę. Dažniau rinkitės žuvį ir žuvies produktus ir valgykite jų du tris kartus per savaitę.
- Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus. Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius kuo mažiau cukraus.
- Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį.
- Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė". Šiuo simboliu žymimi produktai, kuriuose, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais, yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, o grūdiniuose produktuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
- Gerkite pakankamai vandens. Per parą išgerkite maždaug 6-8 stiklines arba 1,5-2,0 litrus vandens.
- Valgykite reguliariai ir saikingai. Valgykite reguliariai, 3-5 kartus per dieną.
- Ilgiau žindykite kūdikius ir mažus vaikus. Išimtinai žindykite kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus. Užtikrindami pakankamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą, tęskite žindymą iki 2 metų ar ilgiau.
- Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus. Rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus, tokius, kaip virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, gaminimas konvekcinėje krosnelėje, kepimas įvyniojus į popierių ar foliją.
- Atkreipkite dėmesį į maisto produktų etiketes. Skaitykite maisto produktų etiketes: tai vienas iš svarbiausių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, padedančių pasirinkti sveikatai palankesnius produktus.
- Venkite vartoti alkoholinius gėrimus.
- Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.
Tvari mityba
Siekite, kad jūsų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari. Rinkitės maisto produktus bei jų apdorojimo būdus, kuriems nereikia didelių gamybos sąnaudų. Neigiamas poveikis aplinkai gali būti sumažintas vartojant daugiau augalinių, o ne gyvūninių produktų. Rinkitės vietinius bei sezoninius maisto produktus. Tvari mityba apima ir maisto švaistymo mažinimą - planuokite maisto pirkimą bei ruošimą, gamindami maistą atkreipkite dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą ir pirmiau suvartokite maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis. Neišmeskite vartoti tinkamų maisto likučių, o panaudokite juos naujiems patiekalams gaminti.