Stebuklingi pasveikimai: gydytojų vadinami stebuklais

Kūdikių netektis, neišnešiotumas, sunkios ligos - temos, kurios dažnai nutylimos, tačiau pasitaiko neretai. Straipsnyje apžvelgiami atvejai, kai medikų pastangos ir stebuklingi likimo posūkiai padėjo išsaugoti gyvybes, kurios atrodė prarastos.

Nėštumo komplikacijos ir netikėtos netektys

Iš mažo miestelio į Panevėžio ligoninę atvežta nėščioji tikėjosi sėkmingai sulaukti nėštumo pabaigos. Tačiau 20-tą nėštumo savaitę ji pagimdė negyvą kūdikį. Ilona Kolosovaitė tvirtina išgirdusi šiurpius žodžius: „Kur dėti šitą pabaisiuką?“ Subačiuje, Kupiškio rajone, labai lauktas mažylis Lietuvos piliečio statuso jau nebeturės. Moteris mano, kad ligoninės gimdykla neatsakingai nužudė jos kūdikį. Po dviejų dienų sutuoktiniai jau buvo namuose, o vaikelis liko pas medikus ekspertizei.

Nėštumas buvo komplikuotas, placenta žemai ir nuolat pakraujuodavo. Gydytojai ramino, kad taip dažnai būna ir viskas susitvarkys. Dėl pavojaus kūdikiui ji kas savaitę lankė nėštumą prižiūrėjusią gydytoją savo Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Moteriai paskaudėdavo tai nugarą, tai pilvą, todėl jai buvo atliktos tam tikros procedūros, kurias Ilona vadina išplovimu. Tokie patys negalavimai pasikartojo ir spalį. Ligoninėje padarė tyrimus ir pasakė, kad nedidelis uždegimas. Bet Ilonai atrodė, jog viskas tik blogėja, ėmė stipriau kraujuoti. Gydytojai pasakė, kad tai normalu - esą valosi. Gulint ligoninėje tas dvi savaites vis labiau ėmė atrodyti, kad visi nusiteikę blogiausiam. Spalio 26-osios naktį Ilonai nubėgo vandenys ir ji vėl išvyko į ligoninę.

Pašnekovės teigimu, ji gėrė tabletes kas šešias valandas ir palikta viena palatoje laukė gimdymo. „Paliko vieną ir liepė gimdyti į sauskelnes. Su jomis vaikelis ir liko prie manęs, kai prireikė operacijos. Mačiau, kad tai buvo sprindžio žmogutis su kojytėmis, rankytėmis ir net plaukais. Išgirdau, kaip slaugė paklausė, kur dėti šitą pabaisiuką." Jos vyras stebėjosi, kaip kitos nėščiosios ir tris, ir keturis mėnesius guli ligoninėje, kad tik neprarastų vaiko. Dainius spėja, kad tokį medikų abejingumą patyrė dėl savo socialinės padėties.

Didžiausią šios nelaimės kaltę Ilona mato ją gydžiusios gydytojos Skaidrės Alantaitės darbe. Gimus negyvam kūdikiui moteris iš viso atsisakė šios medikės pagalbos. „Viso gydymo metu atrodė, tarsi manęs vengtų. Gal kyšio kas laukė? Jei kas tik ateidavo į palatą, tuoj pat ir išeidavo, nespėjus nieko išsiaiškinti. Kartą gavau pastabą, kad nesilankau pas savo gydytoją, dantų netvarkau." Ilona prisipažįsta esanti kukli ir jai niekada nebuvo drąsu reikšti pretenzijas, ieškoti teisybės. Tačiau dabar Ilona tylėti nebenori. Dabar jai dar kartą bandyti pastoti dėl sveikatos leista tik po metų.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Įstaigos atstovas ryšiams su visuomene Eugenijus Ivanauskas informavo, kad pirmiausia pati nukentėjusioji turėtų parašyti oficialų skundą, o „Sekundės“, kaip trečio asmens, informacija perduota ligoninės vadovams. Tačiau dar nespėjus I. „Mums pasakė, kad jau nieko nebepakeisime ir skundas nieko negrąžins."

Kūdikių netektis - vis dar tema, kuria mažai kalbama, bet statistika visame pasaulyje teigia, kad kas ketvirtas nėštumas baigiasi persileidimu. Taip pat dažnos ir kūdikių iki vienerių metų mirtys. Vaiko netektis (nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo) yra priskiriama komplikuoto gedulo patyrimui. Išleidžiant tą moterį iš ligoninės po priverstinio gimdymo medikai pagal įstatymą privalėjo pasiūlyti jai psichologinę pagalbą. Pasak K. „Motina patiria daugybę emocijų: nuo šoko iki komplikuoto gedėjimo, nesvarbu, kokio amžiaus kūdikį prarado. Moksliniai tyrimai parodo, kad tai - didelė trauma žmogui. Nors tokie mažyliai laidoti duodami po 22 savaičių, aš visada raginu juos palaidoti ir neatiduoti likviduoti kartu su kitomis medicinos atliekomis. Kad ir kaip sunku laidoti vaiką, atsisveikinimas čia yra būtina gedėjimo dalis."

Stebuklai reanimacijoje: neišnešiotų naujagimių išgyvenimas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Neonatologijos centro medikėms geriausias atlygis už darbą - tėvų šypsenos ir padėkos už išgydytus naujagimius. Į centrą, kuriam priklauso Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos bei Naujagimių patologijos ir neišnešiotų naujagimių skyriai, patenka patys silpniausieji - mažučiai kūdikėliai, telpantys delnuose. Jiems reikalinga skubi pagalba, nes kartais jų gyvybė kabo tik ant plauko dėl įgimtų ligų ar dėl to, kad per anksti pasibeldė į šį pasaulį. Per metus į centro skyrius patenka apie 1000 naujagimių, kamuojamų įvairių įgimtų infekcinių susirgimų, vystymosi defektų. Iš jų apie 200 - neišnešiotų. Pasak Neonatologijos centro vadovės Albinos Bulaukienės, neišnešiotų naujagimių skaičius nesikeičia daugelį metų - sudaro apie 6 proc. visų pasaulį ligoninėje išvydusių naujagimių. O per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gimsta apie 4000 kūdikių.

Priklausomai nuo naujagimio sveikatos sutrikimo Reanimacijos skyriuje jis gali praleisti kelias valandas ar parą ir ilgiau, kol jo būklė stabilizuojasi. "Daug bendraujame su tėveliais ir, kad neptirtų streso, Reanimacijos skyriuje su vaikeliu jie gali būti kiek nori, kol atliekami tyrimai, vyksta gydymas. Kai vaiko gyvybei pavojus nebegresia, jis perkeliamas į Pogimdyminį skyrių, kur guli kartu su mama. Neišnešioti naujagimiai su mama ligoninėje praleidžia po 2-3 mėnesius, kol pagerėja jų sveikatos būklė, išmoksta kvėpuoti, o per tą laiką mamos mokosi tokius vaikelius prižiūrėti, nes jiems reikalinga ypatinga priežiūra", - pasakojo A. Bulaukienė.

Beveik ketvirtį amžiaus naujagimių reanimacijoje dirbanti gydytoja neonatologė A. Bulaukienė teigia, jog naujagimių susirgimų nei daugėja, nei mažėja. "Daugelio infekcinių naujagimių susirgimų, gimdymo prieš laiką būtų galima išvengti, jei mamos nėštumo metu atsakingiau rūpintųsi savo sveikata, išsigydytų visus infekcinius savo susirgimus. Kartais jos net neįtaria, kad serga, o būna, aišku, ir taip, kad infekcijos nepasiduoda gydymui. Medicina eina į priekį, todėl labai mažai turime gimdymo metu dėl deguonies trūkumo pridususių naujagimių. Nes iki gimdymo ligoninėje mamos yra stebimos, o jei per gimdymą kyla komplikacijų,- operuojamos, kad nenukentėtų nei vaikas, nei mama. Nepadaugėjo ir apsigimimų - dėl širdies ar genetinių - išlieka panašus skaičius kasmet. Kas tai lemia, sunku pasakyti, matyt, gamtos taip sutvarkyta",- sakė A. Bulaukienė.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Dažniausiai tarp naujagimių susirgimų vyrauja įgimtos infekcijos, kvėpavimo sutrikimo sindromai dėl neišnešiotumo, per mažo svorio nulemti sveikatos sutrikimai, naujagimių gelta ir kt. Pernai tarp neišnešiotų naujagimių pasitaikė itin mažo svorio vaikelių: iki 1 kg - 4, iki 1,5 kg - 9, iki 2 kg - 42, iki 2,5 kg - net 110. Jiems reikalinga itin didelė priežiūra, nes nemoka kvėpuoti, valgyti, todėl inkubatoriuose praleidžia daug laiko ir medikių auginami gramas po gramo. Deja, kartais nepavyksta išgelbėti naujagimio dėl sunkaus apsigimimo ar sveikatos sutrikimo - pernai mirė du naujagimiai. "Nors statistiškai tai nėra daug, palyginus su išgydytų naujagimių skaičiumi, kiekviena mirtis emociškai sukrečia ne tik tėvus, bet ir mus, medikus", - sakė Neonatologijos centro vadovė A. Bulaukienė.

Neonatologijos centro skyriai yra aprūpinti pačia naujausia naujagimių priežiūros įranga. Turime visus šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią įrangą, kuri leidžia suteikti pagalbą naujagimiams aukščiausiu lygiu. Turime modernius inkubatorius, skirtus sunkiai sergančių naujagimių gydymui ir slaugai, kuriuose sudaroma atitinkama aplinka naujagimiui - tam tikra šiluma ir drėgmė, taip pat kardiomonitorius, kuriais stebimi širdies ir kvėpavimo veiklos rodikliai, deguonies ventiliavimo, deguonies tiekimo aparatus, kai deguonis tiekiama per nosytę, fototerapijos lempas, apšildomus stalus, transportinį inkubatorių su deguonies tiekimo aparatu, kuriuo naujagimis saugiai perkeliamas į reanimobilį, ir daug kitos reikalingos įrangos, kurios dėka galima greičiau stabilizuoti naujagimio būklę, jį slaugyti ir prižiūrėti visą parą", - sakė Neonatologijos centro vadovė.

Ne tik šiuolaikiška įranga svarbu gydant ir slaugant tokius mažus pacientus. Juos reikia suprasti, kodėl verkia, kodėl žagsi, kodėl neramūs. Ne veltui mus, medikus, dirbančius su naujagimiais, vadina subtiliausios profesijos atstovais. Moderni aparatūra yra svarbu, bet šiame darbe labai svarbi intuicija, personalo tarpusavio supratimas iš pusės žodžio, žmogiška šiluma, meilė tam mažam kenčiančiam žmogučiui. Džiaugiuosi, kad mūsų medikių personalas, gydytojos ir slaugytojos, yra tikros profesionalės, atsidavusios šiam darbui. Smagu, kad ligoninės vadovybė skatina kelti kvalifikaciją, tobulinti savo žinias", - kalbėjo A. Bulaukienė.

Neonatologijos centro skyrių gydytojai, slaugytojos ir akušerės, be tiesioginio darbo, atlieka dar aibę kitų - tampa psichologėmis sutrikusioms mamoms, maitina, pervysto ir ant rankų sūpuoja dėmesio garsiu riksmu reikalaujančius naujagimius. "Antrosios mamos" vienu metu sugeba nuraminti, gydyti ir slaugyti dešimtis ką tik pasaulį išvydusių mažylių. Kasdien ir kas naktį palatas papildo vis nauji, patys mažiausi ir patys silpniausi pacientai. Ir dažnai nuo šių specialistų priklauso naujagimio likimas - už gyvybės išsaugojimą kartais tenka kovoti ne vieną parą. Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje daugybę metų beveik nėra darbuotojų kaitos. Kai kurioms slaugytojoms ir gydytojams šis skyrius tapo ir iki šiol yra vienintelė darbovietė.

Netikėtas prisikėlimas: mergaitės istorija Kolumbijoje

Neveltui sakoma, kad kūdikio gimimas yra stebuklas, kurio eigos ir įvykių nenumatysi. Istorija, kurią papasakosime, būtent tokia ir yra. Stebuklinga ir su netikėta pabaiga. Vaikučio besilaukianti kolumbietė Jenny Hurtado pradėjo gimdyti per anksti - jai gimdymas prasidėjo 27 nėštumo savaitę. Įprastai nėštumas trunka 40 savaičių. Gimusi naujagimė buvo pripažinta negyva - ji nerodė jokių gyvybės ženklų ir buvo konstatuota, jo nebeplaka širdis. Kaip pranešė Associated Press agentūra, mergaitės mirtis buvo diagnozuota lapkričio 13 dieną, 3.20 val., praėjus maždaug 35 minutėms po jos gimimo. Mergaitė gimė po cezario pjūvio operacijos ir svėrė apie 861 g.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Mažylės kūnelis buvo nugabentas į morgą ir čia praleido 10 valandų. Tada palaikai buvo atiduoti mažylės tėčiui, kad jie galėtų palaidoti per anksti pasaulį išvydusią ir neišgyvenusią mergytę. Vyras negalėjo patikėti, kai iš dėžės, kurioje buvo mažylės kūnelis, išgirdo sklindantį tylų verksmą. Naujagimė buvo gyva! Ji buvo kuo skubiau išgabenta į Kolumbijos sostinės Bogotos kliniką, kur paguldyta į intensyvios terapijos skyrių. Mažylės mama tebeliko savo miesto Quibdó ligoninėje, kur jai reikėjo laiko atsigauti po patirto šoko.

Kaip Kolumbijos žiniasklaidai sakė vietos gydytojas Javier Zagarra, retais atvejais pasitaiko, kad labai neišnešiotas naujagimis vos gimęs nerodo gyvybės ženklų, o jo širdies veikla tokia silpna, kad ją sunkiai užfiksuoja ir aparatai. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra naujagimio sušildymas. Tačiau šiuo atveju, diagnozavus mirtį, mažylė buvo patalpinta į šaltą morgą, o ne inkubatorių. Tai, kad dešimt valandų mažylė išgyveno, būdama ne inkubatoriuje, o tam nepritaikytoje vietoje, be maisto, medikai vadina tikru stebuklu. Mergaitei po šio nutikimo buvo greitai suteiktas Milagros vardas, kuris išvertus į lietuvių kalba yra „stebuklas“. Tačiau šioje vietoje negalime baigti istorijos, ji turėjo ir tęsinį, deja, ne tokį viltingą. Antras stebuklas neįvyko - mažylė, kuriai nugabentai į ligoninę buvo stengiamasi suteikti visą įmanomą pagalbą, mirė.

Kalėdinis stebuklas Alytuje: išgelbėtos dvi gyvybės

„Tai neeilinis atvejis tiek Alytuje, tiek visoje Lietuvoje. Plyšus gimdai, pavojus grėsė ir moters, ir vaisiaus gyvybėms. Skubiai atlikus Cezario pjūvį, abi buvo išgelbėtos“, - pasakojo ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas. „Šis atvejis galėjo baigtis visai ne šventiškai, bet, laimei, mama ir jos kūdikis sveiki“, - sakė A. Vasiliauskas. Jis šį sėkmingai pasibaigusį gimdymą prilygino kalėdiniam stebuklui, džiuginančiam ne tik sveiką mažylį pagimdžiusią moterį, jos šeimą, bet ir medikų bendruomenę. „Viską lėmė greita gydytojų reakcija, bendras komandinis darbas, jo organizavimas. Džiaugiamės, kad šeima Kalėdas sutiks laimingi. Tai malonu ir mums, medikams“, - kalbėjo A. Vasiliauskas, tikinęs, kad visi norėtų, kad komplikuotų atvejų būtų kuo mažiau.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojas, Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Eugenijus Tiškus tikino, kad šis laimingai pasibaigęs įvykis - kasdienio darbo dalis, tik moters būklė buvo labai neeilinė. „Gimdyvė atvyko skųsdamasi pilvo skausmais, vaiko būklė blogėjo. Budinti gydytoja Jūratė Burinskienė, apžiūrėjusi moterį, greitai reagavo. Nieko nelaukiant, moteris buvo nuvežta į operacinę, jai atliktas Cezario pjūvis“, - pasakojo E. Tiškus. Anot jo, nebuvo galima laukti nė minutės. Gimdos plyšimas - labai reta komplikacija. Remiantis statistika, toks atvejis nutinka vienai iš penkiolikos tūkstančių moterų visame pasaulyje. Lietuvoje komplikacija, kada plyšta gimda, pasitaiko du kartus per metus.

E. Tiškaus teigimu, pagrindiniai veiksniai, galintys paskatinti gimdos plyšimą, tai - anksčiau daryti Cezario pjūviai ar kitos gimdos operacijos. Todėl medikai Cezario pjūvį atlieka tik pagal medicinines indikacijas, kada jo tikrai reikia. Kitu atveju moterys gimdo natūraliu būdu. Labai svarbu, kad ir gimdyvė, vos pajutusi skausmus, nieko nelaukdama kreiptųsi į gydytojus, nes įvykus tokioms komplikacijoms, laikas labai svarbus.

„Medikai išgelbsti tūkstančius gyvybių, tačiau neretai apie tai nutylima. O užtenka atsitikti vienai nenumatytai komplikacijai, ir jau esame kritikuojami. Norime, kad nelaimingų atvejų būtų kuo mažiau. Dedame visas pastangas, kad viskas baigtųsi gerai. Ir džiaugiamės kartu su pacientais, kai pavyksta pasiekti norimą rezultatą“, - sakė A. Vasiliauskas.

Mažiausio pasaulyje kūdikio operacija: chirurgo iššūkis ir kolektyvo darbas

Vaikų reanimacijos skyrius - išties ypatinga vieta. Čia, kartu su savo vaikais, stebuklo laukia ir jų tėvai. Kiekvienas - savo. Penkis mėnesius čia buvo gydoma ir auginama 22-ąją nėštumo savaitę pasaulį išvydusi naujagimė. 27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją - šalinti plaučio skiltį. Paaugusi ir sustiprėjusi ji, sverdama 3,5 kilogramo, jau išleista į namus. Tai kol kas vienintelis kūdikis pasaulyje, kuris gimė tokio svorio ir tik 22 nėštumo savaičių. Yra gimę ir išgyvenę mažesni naujagimiai, tačiau tais atvejais buvo daugiau nėštumo savaičių - 23 ar 24.

Gydytojas A.Kilda operavo mažiausią gimusį kūdikį. Ši operacija buvo išskirtinė. Operuota naujagimė buvo maždaug gero sprindžio. Buvo atlikta plaučio šalinimo operacija. Normaliai žmogus turi pakankamai dideles kraujagysles. To, kuris yra sprindžio dydžio, jos yra mažos. Todėl čia nebuvo labai didelio stebuklo. Vaikų chirurgai prie tų smulkių operacijų yra įpratę.

Yra specialus stalas naujagimiams, jis šildomas. Tai yra maždaug ketvirtadalis normalaus operacinio stalo. Naujagimiai sušąla, todėl juos turi operuoti, kai temperatūra aplink naujagimį yra 38 laipsniai šilumos. Operacinis stalas yra šildomas ir iš apačios, ir iš viršaus. Operacijoje naudojami smulkieji medicinos instrumentai, nes naujagimiams yra specialus rinkinys. Mažiausias instrumentas yra apie 13 centimetrų ilgio. O darbinė dalis jo yra mažesnė, pritaikyta smulkesnėms operacijoms.

Stebuklų pas mus būna kiekvieną dieną. Čia buvo nutarta, kad reikia operuoti, nes nėra ką daryti. Plautis pūtėsi kaip balionas ir užspaudė visa kita. Organizme vietos juk nėra. Prieš operaciją buvo išbandyti visi metodai ir niekas nepavyko. Todėl išeitis viena. Jei tu nieko nedarysi - ji mirs. Viskas. Tada eini ir darai. Bet pasitaiko. O pats stebuklas labiau vyko, kaip jam duoti narkozę, kaip po to ištraukti kateterį, kaip įdurti į veną. Tai buvo viso kolektyvo darbas. Be sesučių tu - niekaip. Tu neįdursi į veną, negali duoti narkozės. Jei nebus protingas anesteziologas, tu negalėsi operuoti. Paruošimas operacijai yra dar daugiau nei ji pati. Pati operacija yra, kai tu eini va bank. Arba padarysi, arba ne.

Jei protingi tėvai, jie supranta. Šiuo atveju mes sakėm: jei neoperuosim, ji tikrai mirs, jei operuosime - mes turime šiokią tokią viltį, kad gyvens.

Naujagimė svėrė apie 400 gramų. Teko operuoti sveriantį 430 gramų. Neišnešiotų naujagimių, sveriančių apie 600-800 gramų, operuojame gana daug. Jie turi problemą - žarnos audinys pradeda nekrotizuoti, todėl dalį žarnos reikia pašalinti. Tai dažna neišnešiotų naujagimių patologija. O tokia liga, kaip kad buvo su plaučiais, labai retai. Tas, kuris operuoja, džiaugiasi tyliai. Ir kai jau išvažiuoja iš ligoninės, tada tik atsargiai sakai, kad pavyko.

Geras chirurgas nėra tas, kuris išmokęs tobulai daryti vieną operaciją, bet tas, kuris, patekęs į neįprastą situaciją, ją išsprendžia. Labai bloga būna tada, kai tu žinai, kad negali nieko padaryt. Darai, stengiesi, o… Tada emociškai sunku. O kai pasveiksta - labai gera.

Ichtiiozė: berniuko išgyvenimas ir specialistų pagalba

„Sūnaus oda buvo kaip šarvas, kieta ir pageltusi lyg nuospauda, trukdė kvėpuoti. Reanimacijoje ją drėkino, kad sutrūkinėtų, nusimautų ir užsidėtų nauja oda, - pasakojo Vėjo mama. - Pirmomis dienomis reanimacijoje prognozės buvo tik blogiausios. Neonatologai nežinojo, ko griebtis. Grįžus namo nerimo buvo ne ką mažiau - atrodė, kad parsivežiau pirmos dienos naujagimį, nors jam jau buvo mėnuo. Šiandien atrodo kaip nieko ir nebūtų buvę, jei ne sausa oda. Dabar Vėjo gyvybei pavojaus nebėra, o ichtiozės forma tapo lengvesnė. Berniukui vis dar reikalinga daugelio specialistų priežiūra - jis lankosi pas odos gydytoją, kardiologą, okulistą, o dėl užsitęsusios geltos būtina gastroenterologo pagalba. Medikai sūnaus išgyvenimą vadina stebuklu. Buvo dienų, kai jie netikėjo, net kunigą norėjo pakviesti. Tačiau po truputį sūnelio būklė gerėjo. Jis jau tiek atlaikė, tad tikimės, kad bus tik geriau“, - džiaugėsi Berta.

Ichtiozės formų yra keletas - paprastoji ir įgimta ichtiozė. Paprastoji ichtiozė sutinkama dažniau. Naujagimis gimsta su normalia oda ir pakitimų joje atsiranda apie trečią gyvenimo mėnesį. Įgimta ichtiozė yra sunkesnė ligos forma, beprasidedanti dar intrauteriniu periodu. Berniukas jau gimė su pažeista oda, jo kūnelį dengė storas įtemptas apvalkalas, primenantis kolodijumo plėvelę. Tačiau bendrą būklę sunkino antrinė bakterinė infekcija, galimai patekusi per įtrūkimus. Infekcija pasklido per kraują. Blogėjo inkstų funkcija. Tačiau skiriant reikiamus antibiotikus, slaugytojoms kantriai ir kruopščiai prižiūrint odą, Vėjo bendra ir odos būklė pradėjo gerėti.

Tai - paveldima liga, kuriai būdingas sustiprėjęs odos ragėjimas, pleiskanojimas ir sausumas. Rankų, kojų tiesiamųjų paviršių oda būna sausa, padengta smulkiomis pleiskanomis, visa oda šiurkšti, pilkšvo atspalvio. Sergančiuosius be odos sausumo vargina ir niežėjimas. Ichtiozę dažnai lydi atopija, dažnesnės bakterinės infekcijos. Odos, kartu ir bendra būklė, pablogėja žiemą, suintensyvėja sausumas ir niežėjimas. Ichtiozė gali būti susijusi su kitų organų pakitimais, pavyzdžiui, ragenos ar aortos.

Labai svarbu atkurti odos vientisumą, palaikyti drėgmę, todėl svarbu tepti ją tepalais žiemą, o vasarą - drėkinančiais kremais. Itin svarbu nuolat patepti odą, pagal galimybes ir kelis kartus per dieną. Kad lengviau būtų paveiktos raginės ląstelės, galima naudoti šlapalo ar pieno rūgšties preparatus. Ichtioze sergančiam kūdikiui labai svarbi visavertė mityba, kurią geriausiai užtikrina motinos pienas. Vaikus patartina rengti natūralaus audinio rūbais, skalbti juos bekvapėmis skalbimo priemonėmis. Prausiant naudoti vonios aliejų, kuris gerai drėkina odą. Po vandens procedūrų nepamiršti odą patepti drėkinančiais kremais. Stengtis praleisti daugiau laiko vėsioje ir drėgnoje patalpoje, drėkinti ir vėdinti patalpas, vengti karštos ir sausos aplinkos.

tags: #kudikis #sveiksta #gydytojai #vadinastebuklu