Kūdikių gestų kalba - tai vis labiau populiarėjanti ankstyvojo ugdymo naujovė, skirta padėti tėvams suprasti savo mažylius dar prieš jiems pradedant kalbėti. Ši kalba leidžia kūdikiams išreikšti savo poreikius ir norus gestais, sumažinant nusivylimą ir palengvinant bendravimą. Straipsnyje aptariama kūdikių gestų kalbos istorija, nauda, mokymo metodai ir specialistų rekomendacijos.
Kūdikių gestų kalbos ištakos ir raida
Idėja pritaikyti gestų kalbą kūdikiams gimė prieš maždaug 200 metų, kai lingvistas Viljamas Dvaitas Vitnis (William Dwight Whitney) pradėjo analizuoti galimą naudą šeimoms, vartojančioms kūdikių gestų kalbą. Tačiau tik XXI amžiaus pradžioje kūdikių gestų kalbos pradėta mokyti seminaruose, išleista daugiau knygų šia tema. Dalis kūdikių gestų kalbos elementų sutampa su oficialia kurčiųjų bendruomenės vartojama gestų kalba, tačiau kartais kuriami ir unikalūs gestai.
Kūdikių gestų kalbos nauda
Manoma, kad kūdikių gestų kalba gali suteikti nemažai privalumų. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie vartoja gestų kalbą, išsiugdo verbalinius įgūdžius greičiau nei tie, kurie gestų kalbos nenaudoja. Kūdikių gestų kalba mažyliui suteikia veiksmingą būdą bendrauti su aplinkiniais, todėl jis gauna dar daugiau naudos ir socialinės patirties.
Ankstyvesnis bendravimas
Kūdikių gestų kalba yra būdas bendrauti ir išreikšti save iki išsivystant sakytinei kalbai, tad ji tampa savotišku tiltu į kalbantį pasaulį. Išmokius kūdikį bendrauti gestų kalba, tėvams nebereikia spėlioti, ko nori jų vaikas. Galėdami parodyti, kas jiems svarbu, vaikai išvengia nusivylimų. Tad sumažėja verksmingumas.
Kalbos raidos skatinimas
Tyrimai rodo, kad gestų kalbą mokantys kūdikiai paprastai pradeda kalbėti anksčiau nei jų bendraamžiai. Taip yra todėl, kad mažylis pradeda sieti ženklus su tam tikrais žodžiais. Atlikti tyrimai parodė, kad mokęsi gestų kalbos vaikai, pradėję kalbėti turi gerokai platesnį žodyną, didesnį polinkį skaityti.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Emocinis ryšys
Mokydami vaiką gestų kalbos dar nuo kūdikystės, jūs iš tikrųjų stiprinate bendravimą ir sumažinate pykčio „priepuolius“. Niekas nenori matyti savo vaiko verkiančio, visi nori bandyti jį suprasti ir atliepti jo poreikius. Kol vaikas dar nekalba, nusivylimas dažniausiais būna abipusis: mažylis bando priversti tėvus suprasti, ko jis nori, tačiau tėvams sunku atspėti, ko iš tikrųjų bando paprašyti jų atžala. Galiausiai, kūdikių gestų kalbos mokymas(-is) gali tapti smagiu procesu visai šeimai. Vaikams dažniausiai patinka ugdymasis paremtas žaidimais, kuriuose atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų ženklų.
Kada ir kaip pradėti mokyti kūdikį gestų kalbos?
Tinkamiausias laikas pradėti mokyti kūdikį gestų kalbos yra 4-6 mėnesiai. Tokiu amžiuje kūdikių neverbalinės komunikacijos sistema jau pakankamai brandi.
Mokymo metodai
Paprasčiausias ir dažniausiai praktikuojamas metodas - garsiai ištariamas koks nors žodis, pavyzdžiui, „pienas“, tuo pat metu rodant šį žodį atitinkantį gestą, o tada kūdikiui duodama gerti pieno. Taip pat labai svarbus ir nuoseklumas: iš vienkartinių bandymų naudos tikėtis neverta. Taigi, naudokite gestus kasdien, kad kūdikis juos suprastų. Įprastai pamokose ar seminaruose galite išmokti 30-50 gestų, kurių visiškai užtenka. Kūdikį galite išmokyti pačių įvairiausių gestų, tačiau, žinoma, dažniausiai mokoma tų žodžių, kurie mažyliui ir jo tėveliams yra patys aktualiausi.
Pirmieji gestai
Nors bet koks žodis, susijęs su jūsų kūdikio pasauliu, gali būti naudingas, yra keletas, kurie gali būti puikus atspirties taškas, pavyzdžiui, „pienas“ ir „dar“. Tačiau nereiktų pamiršti ir žodžių iš jūsų namų aplinkos. Tai gali būti tokie ženklai, kaip „maudytis“, jei jūsų mažyliui patinka maudytis vonioje, arba „šuo“, jei jūsų augintinis jau yra geriausias mažylio draugas. Svarbiausia išsirinkti žodžius, kuriuos dažniausiai vartosite namuose. Kad padėtumėte savo kūdikiui išmokti gestų kalbos, pirmiausia pasakome žodį, tuomet parodome gestą ir tada atliekame veiksmą. Pavyzdžiui, sakome „gerti“, parodome ženklą ir duodame vaikui atsigerti.
Keletas kūdikių gestų pavyzdžių:
- Pienas: Sugniaužkite pirštus į kumštį ir atgniaužkite.
- Dar: Suglauskite abiejų rankų pirštus, sukurdami dvi ovalo formas, tada kelis kartus bakstelėkite pirštų galiukais.
- Aš tave myliu: Pakelkite vieną ranką, nykštį, rodomąjį pirštą ir mažylį palikite ištiestus, o didįjį ir bevardį palikite sulenktus. Pasukite ranką į vieną ir kitą šoną (į save ir nuo savęs).
- Baigta: Laikykite delnus ištiestus prieš save ir tada nusukite juos į išorę.
- Knyga: Suglauskite delnus priešais save ir tada juos atlenkite į šonus, tarsi atversdami knygą.
Patarimai
- Gestų kalbos galite pradėti mokyti panašiai nuo 6 mėnesių. Tačiau atminkite, kad visi kūdikiai vystosi skirtingai ir gali prireikti laiko, kol mažylis supras ženklus ir juos atkartos.
- Iš pradžių mokykite tik 3-5 žodžius.
- Venkite naudoti ženklus kaip klausimus, nes tai gali suklaidinti jūsų kūdikį.
- Norint, kad mažylis išmoktų naują gestą, turite jį naudoti reguliariai.
Specialistų nuomonės ir rekomendacijos
Logopedė Shira Fogel plačiai įvertino kūdikių gestų kalbos mokymo naudą. Jei kūdikio pirmoji kalba - gestų, daugelis tėvų natūraliai pradeda svarstyti, ar dėl gestų kalbos nevėluoja įprasta kalbinė raida. Specialistų atsakymas - ne. Tačiau jei įtariate, kad kūdikis gali turėti klausos sutrikimų (net jei jie ir nebuvo diagnozuoti), vien gestų kalba nepasikliaukite kaip vieninteliu galimu sprendimu.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Brigita Šimaitytė, „Family Lab Academy“ kineziterapeutė ir programos kūdikiams „Sensorinė judesio terapija“ autorė, teigia, kad gestų kalba padeda kūdikiams „bendrauti“ su suaugusiais, išreikšti savo poreikius ir atpažinti objektus.
Kūdikių gestų kalba Lietuvoje
Nors kūdikių gestų kalba Lietuvoje yra vis dar jaunas reiškinys, šiuo metu vis daugėja informacijos ir priemonių, skirtų bendravimui būtent lietuvių gestų kalba, tad pradedant šią kelionę, rekomenduojama pasitikrinti ar pasirinktas metodas atitinka jūsų poreikius.
Kursai ir konsultacijos
Šiuo metu kūdikių gestų kalbos kursai vyksta Vilniuje, renkamos grupės Kaune ir Panevėžyje. Taip pat galima gauti individualią konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu, kurioje pateikiamos personalizuotos rekomendacijos, kaip sėkmingai susikurti lavinantį bei smagų ritualą su savo atžala.
Mitai ir tikrovė
Dažnai sklando mitas, kad gestų kalba sulėtins mažylio kalbos raidą. Tačiau tyrimai rodo, kad gestų kalbą mokantys kūdikiai paprastai pradeda kalbėti anksčiau nei jų bendraamžiai. Taip yra todėl, kad mažylis pradeda sieti ženklus su tam tikrais žodžiais.
Kurčiųjų gestų kalba Lietuvoje
Lietuvos surdopedagogų asociacija (LSA) vienija specialistus, dirbančius su klausos negalią turinčiais vaikais. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC) atlieka svarbų vaidmenį rengiant metodines priemones ir kaupiant gestų kalbos leksinių vienetų duomenų bazę. Šio darbo tikslas - surinkti kuo daugiau šalyje vartojamų gestų ir jų vartojimo pavyzdžių.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Gestų kalbos svarba kurčiųjų bendruomenei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 653 „Dėl lietuvių gestų kalbos“ pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Surdpedagoginei minčiai tai yra be galo svarbu, nes ji - kurčiųjų gimtoji kalba. Informaciją kurtieji gauna tik matydami, todėl gestų kalba jiems reikalingas kaip oras, jiems reikalingas kaip oras.
Ievos Stelmokienės indėlis
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriaus vedėja Ieva Stelmokienė pasidalijo mintimis apie tai, kaip drauge su komanda kaupia gestų kalbos leksinių vienetų duomenų bazę. Ieva vaikystėje, kaip ir tėvai, kalbėjo gestų kalba. Ji pabrėžia, kad gestų kalba yra erdvinė kalba, jos struktūra kitokia nei žodinių kalbų, ir vertėjas turėtų turėti išankstinės informacijos apie tai, apie ką bus kalbama, jis turi gerai viską apgalvoti, kad verstų greitai.
Integracija į girdinčiųjų visuomenę
Kristina Rimkienė, Klaipėdos technologijų mokymo centro (KTMC) surdopedagogė ir tėvų, auginančių klausos negalią turinčius vaikus, bendrijos ,,Aidas“ vadovė, pasidalijo savo patirtimi auginant klausos negalią turinčius vaikus bendrojo lavinimo mokyklose. Ji teigia, kad neįgaliųjų integracija į visuomenę - anksčiau ir dabar - didelis skirtumas. Šiandien yra daug geriau - vaikas gali gauti reikiamų specialistų konsultacijas pagal poreikius. Tačiau reikalingas didelis tėvų indėlis - turi nuolat sekti, kaip vaikui sekasi, padėti papildomai susidoroti su iškylančiais sunkumais, palaikyti ryšį su mokytojais.
Kęstutis Vaišnora - kurčiųjų ambasadorius
Kęstutis Vaišnora, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas, aktyviai šviečia visuomenę kurčiųjų gyvenimo klausimais. Jis skaito paskaitas darželinukams ir mokiniams, supažindindamas juos su kurčiųjų kultūra ir gestų kalba. K. Vaišnora pabrėžia, kad yra daugybė būdų bendrauti su negirdinčiu žmogumi net ir nemokant gestų kalbos: galima rinkti žinutę telefono ekrane, rašyti tekstą popieriaus lape ar tiesiog suvaidinti norimą perduoti mintį.