Kūdikių verksmas yra universali kalba, kuria jie išreiškia savo poreikius ir diskomfortą. Kai kūdikis verkia valgymo metu, tai gali kelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti galimas verksmo priežastis ir žinoti, kaip padėti kūdikiui nurimti. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių verksmo priežastis valgymo metu, susijusias tiek su fiziologiniais, tiek su emociniais poreikiais, bei pateiksime patarimus, kaip padėti kūdikiui nurimti.
Dažniausios Kūdikio Verksmo Priežastys Valgymo Metu
Neretai verksmo priežastis nėra vien tik nebrandi nervų sistema. Yra nemažai kitų veiksnių, galinčių išprovokuoti verksmą. Visų pirma, kai kūdikis ima verkti, reikėtų patikrinti tris pagrindinius dalykus: ar jis nėra alkanas, šlapias arba norintis miego. Jeigu mažylis yra žindomas krūtimi ir jums sunku nustatyti, ar jis pakankamai pavalgęs - pasiūlykite jam krūtį. Jeigu paguldytas į lovelę netrukus nubudo ir verkia - galbūt nebuvo tinkamai uždėtos sauskelnės ir jis prisišlapino į lovytę, todėl guli šlapioje vietoje. Jeigu mažylis pavalgęs, tačiau vis tiek neramus, galbūt atėjo laikas miegeliui, tačiau nemokėdamas pats užmigti nerimauja ir verkia. Kūdikiui visur reikalinga pagalba, todėl švelnūs paglostymai, pasūpavimai ar paniūniavimai jam tikrai padėtų greičiau užmigti.
Skausmas Dėl Ligos Ar Pilvo Dieglių
Kūdikis gali verkti dėl tam tikros ligos arba jį kamuojamų skausmų. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kitokie negalavimo simptomai - būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo. Tačiau jeigu mažylį kamuoja dažnai pasitaikantys pilvuko diegliai, turėsite būti kantrūs ir išlaukti iki trijų - šešių mėnesių amžiaus, o tuo tarpu galite išbandyti šiuos būdus: pamasažuoti pilvuką pagal laikrodžio rodyklę, skatinti kūdikį dažniau atsirūgti, pašildyti pilvuką (galima tiesiog palaikyti pridėjus savo šiltą delną prie pilvelio), kaip galima dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko.
Netinkama Aplinkos Temperatūra
Kita kūdikio verksmo priežastis gali būti netinkama jo apranga arba patalpos temperatūra. Jauniems tėveliams labai dažnai baisu, kad kūdikis nesušaltų, o ypač nakties metu. Jeigu mažylis yra daug prirengiamas, apklojamas keliomis antklodėmis ir dar kruopščiai apkamšomas - kūdikiui būna per šilta, plečiasi prakaitinių liaukų latakai ir gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti. Kūdikiiai tarsi „kvėpuoja oda”, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą jų kūno temperatūrą. Kambario temperatūra, kuriame dažniausiai būna kūdikis, turėtų būti apie 18 - 20º, taip pat dažnai vėdinama, kad nuolat cirkuliuotų grynas oras.
Netinkamos Sauskelnės
Labai dažnai kūdikiai verkia dėl netinkamų sauskelnių ir jų sukeliamų alerginių reakcijų. Rinkdamiesi sauskelnes tėveliai turėtų būti labai atidūs ir dideliais kiekiais pirkti tik gerai įsitikinę, kad to gamintojo sauskelnes kūdikio odelė toleruoja. Dėl netinkamų sauskelnių atsirandantis bėrimas užpakaliuko srityje mažyliui sukelia diskomforto jausmą, todėl būtina iškart jas pakeisti kitomis, mažiau kvapniomis, ekologiškesnėmis sauskelnėmis. Esamą bėrimą reikėtų tepti specialiais kremais, kurie padėtų greičiau pašalinti nemalonius pojūčius.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Iššutimai Ir Paraudimai
Kita, taip pat labai dažnai pasitaikanti kūdikių verksmo priežastis - įvairių vietų iššutimai. Mažylio raukšlių priežiūra yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbelių mamai. Ypač reikia atkreipti dėmesį į kirkšnis, kakliuką, kelius, aplink lytinius organus ir užpakaliuką. Kiekvieną kartą po maudynių tėveliai turėtų kruopščiai nusausinti problemines vietas, kurios yra linkusios iššusti ir jei reikia - pašutusias vieteles patepti specialiu kremu nuo pašutimų, kurio sudėtyje yra cinko oksido. Toks kremas apsaugo labai jautrią kūdikio odelę ir ramina. Po maudynių viso kūdikio kūnelio tepti jokiais kitais kremais nereikėtų, nes tai trukdo odelei „kvėpuoti”.
Nori Artumo
Galiausiai kūdikis gali verkti tiesiog norėdamas meilės ir šilumos. Šiame dideliame ir dar nepažįstamame pasaulyje yra tiek daug naujovių ir įdomybių, kad joms suvokti gali prireikti dar ne vienos nakties ir dienos. Kūdikis nuolat tyrinėja aplinką, todėl jam labai svarbu šalia tėtis ar mama, kurie pažindintų su jį supančiu pasauliu. Atrodytų be jokios priežasties verkiantį kūdikį priglauskite prie savęs ir pamyluokite. Juk taip gera žinoti, kad kažkam esi labai labai reikalingas.
Pilvo Diegliai Ir Jų Valdymas
Jei sveikas kūdikis nuolat verkia pamaitintas krūtimi arba nenumaldomo klyksmo sulaukiate vakarais, veikiausiai jį kamuoja vadinamieji „trijų mėnesių trukmės diegliai“. Kūdikis suglaudžia kojytes, riečiasi į priekį, suspaudžia kumščius, o jo veido spalva kaitaliojasi - nuo rausvos iki balkšvos.
Viena iš svarbiausių pilvo dieglių priežasčių - nebrandi vaiko virškinimo sistema. Skirtingai nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius.
Nepaaiškinamas Verksmas Ir "Raganų Valanda"
Kartais pasitaiko, jog kūdikio verksmas yra stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų tradicinių paaiškinimų. Toks verksmas gali trukti trumpiau arba pasireikšti rečiau. Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu. Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo.
Kaip Palengvinti Nepaaiškinamo Verksmo Periodą
Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus.
- Aplinkos Optimizavimas: Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų. Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį. Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
- Fizinis Kontaktas Ir Raminimas: Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte. Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina. Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
- Pagalbos Prašymas Ir Savikontrolė: Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė. Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui. Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį. Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.
Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą - skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos.
Kūdikio Guldymas Ant Pilvuko
Prieš keliolika metų, siekiant sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, pediatrai pateikė naują rekomendaciją kūdikius guldyti ant nugaros. Tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiant tokioje pozoje kūdikiui gali išsivystyti plagiocefalija (plokščios galvos sindromas) - kūdikio kaukolės skliauto deformacija, be to, gali sulėtėti kūdikių fizinė raida ir kt. Maždaug 4-ąjį gyvenimo mėnesį nuolat ant pilvo guldomas kūdikis turėtų sugebėti pakelti krūtinę nuo grindų, atsiremti alkūnėmis ir išlaikyti galvą vertikalioje padėtyje.
Pradžioje naujagimius ant pilvo kasdien reikėtų guldyti 2-3 kartus, šioje padėtyje praleidžiant maždaug 3 min. Naujagimiui augant ir stiprėjant, laiką, praleidžiamą ant pilvuko, palaipsniui reikėtų ilginti. Iš viso ant pilvo 1-3 mėn. kūdikis turėtų gulėti apie 20 min. Jei mažylis verkia ir ant pilvo neišbūna nė tų 3 min., buvimo ant pilvo laiką galima sutrumpinti iki 1-2 min. Natūralu, kad naujagimis priešinsis tam, kas neįprasta, taip pat ne visiems mažyliams patinka padėtis, kai veidas nukreiptas žemyn. Tam, kad kūdikis kuo daugiau laiko praleistų ant pilvo, paverskite šį laiką įprastų žaidimų dalimi: rodykite mažyliui arba priešais jį padėkite ryškiaspalvius žaislus, vartykite knygeles, priešais pastatykite veidrodėlį ir kt. Jokiu būdu nepalikite vaikelio vieno: užmegzkite su juo akių kontaktą, kalbinkite jį, imituokite gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus, dainuokite daineles. Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus. Geriausia patiesti antklodę, storą pledą arba įsigyti minkštą kilimą-dėlionę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Patarimai Dėl Kūdikio Miego
Kūdikiio miegas yra labai svarbus jo vystymuisi, tačiau dažnai tėvams kelia daug klausimų. Aptarkime kelias rekomendacijas, kurios gali padėti kūdikiui geriau miegoti:
- Japoniškas Metodas: Japonijos mokslininkai rekomenduoja taikyti „penkių - aštuonių taisyklę“. Prisiglaudę prie kūno kūdikį vaikščiokite mažiausiai penkias minutes vienodu tempu be staigių judesių ir posūkių. Po to atsisėskite ir išsėdėkite su kūdikiu 8 minutes.
- Amerikietiškas Metodas: Amerikos pediatrų akademijos (AAP) kūdikių miego ekspertai rekomenduoja: kai kūdikis sunkiai užmiega, (nuo 4 mėnesių) guldyti mieguistus, o ne laukti, kol visiškai užmigs. Jie taip pat pataria neskubėti raminti vyresnio nei 3 mėnesių kūdikio, kai jis atsibunda.
- Ferberizmas: Kai kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, galite pradėti taikyti ferberizmą, pavadintą „laipsnišku išnykimu“: vis ilgiau neprieikite prie verkiančio kūdikio lovos, kol terminas bus 3 minutės. Tikslas - suteikti kūdikiui galimybę vėl užmigti jums nedalyvaujant.
Kasdien ir reguliariai kūdikis turi būti veikiamas natūralios dienos šviesos ir dienos aktyvumo. Kai kūdikis sunkiai užmiega, būtinai nustatykite kasdienius mindymo ritualus. Naktinis bendravimas turi būti ramus ir švelnus. Būkite atsakingi, bet nuobodūs. Nekelkite triukšmo, nejudinkite kūdikio ir venkite akių kontakto. Jei nerimaujate dėl galimos medicininės problemos arba kažkas tiesiog atrodo ne taip, pasitarkite su gydytoju.
Pagrindinės Priežastys, Dėl Kurių Kūdikis Greitai Pabunda
Visgi taip norisi užmigdžius vaikus pagaliau atsipalaiduoti, tad aptarkime kelias pagrindines priežastis, dėl kurių atsiranda šis greitas pabudimas:
- Per Ankstyvas Miego Laikas: Ankstyvaisiais mėnesiais (iki ~3-4 mėn.), tai GALI reikšti, kad mažyliui reikia vėlesnio miego laiko. Ypač tai aktualu, jei stengiatės kūdikį migdyti anksti 18-19 val. Kai kurių kūdikių dienos-nakties ritmas formuojasi gana ilgai, todėl toks migdymo laikas jų kūnui dar yra labiau dienos pogulis nei nakties miego laikas. Jei mažylis pabunda geros nuotaikos ir kupinas energijos - labai tikėtina, kad laikas būdravimui.
- Pervargęs/Nepakankamai Pavargęs: Pervargusiam mažyliui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai (iki 5-10 min.), tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda. Dažnai blogos nuotaikos ir verkdami. Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Tik dažniau jie bus geros nuotaikos, nusiteikę bendrauti ir kartais netgi sunkiai vėl užmigdomi.
- Skausmas Ar Nepatogumas: Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Tarkim, mažyliui reikia atsirūgti, skauda pilvelį ar dygstantį dantuką - tikėtina, kad sulauksime niurzgėjimo ar net visiško pabudimo.
- Nusnaudimas: Jei mažylis žinda ar valgo iš buteliuko prieš pat miegą, būdamas jau gana pavargęs, didelė tikimybė, kad net jei ir neužmigs, tai bent sekundei kitai snūstels bevalgydamas. tokie nusnaudimai dažnai labai apsunkina užmigimą ir sukuria pabudimus vos užmigus.
- Alkis: Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis.
- Užmigimo Būdas: Pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Ypač tiems, kurie yra aktyviai migdomi: supami, nešiojami, žindomi. Visi šie migdymo būdai yra nuostabūs, jei jie patinka jums ir jūsų kūdikiui, tiesiog kartais jie gali tapti greito pabudimo priežastimi, nes ciklui sujungti mažylis tikisi tokios pat pagalbos, kaip ir buvo užmigdytas. Tai vadinamoji miego asociacija.
- Artumo Poreikis: Neretai vaikams tiesiog būtinas fizinis kontaktas, kad jaustųsi saugūs. Kadangi pirmas miego ciklas kiek jautresnis, vaikai neretai prabunda pajutę, kad pasikeitė jų miego vieta - nuo jaukių rankų buvo perkelti į lovelę; kad mamos/tėčio nebėra šalia.
Keista, bet kartkartėmis pasiteisina ir tarsi visai nesusiję dalykai, tad visuomet verta paeksperimentuoti išbandant:
- Pasikeitimą, kas migdo vaiką. Ypač, jei migdo žindanti mama, kartais miegelis bus ramesnis, jei migdys nežindantis partneris.
- Vakarienės inventorizaciją. Labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Taip pat atkreipti dėmesį į galimus maisto netoleravimus, atkreipti dėmesį, ar pavalgius tam tikro maisto nesikaupia dujos.
- Atkreipti dėmesį į miego aplinką. Gal mažyliui karšta/šalta? Tyla ar baltas triukšmas? Šviesiau ar visiškoje tamsoje? O gal prieš miegą mato ekranus?
Kūdikio Baimės
Baimė yra natūrali raidos dalis, padedanti atsargiau vertinti aplinką ir apsisaugoti nuo pavojų. Pirmosios baimės išraiškos yra siejamos su refleksais, o sąmoningiau bijoti pradeda maždaug 6 mėn.
- Naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėn. Naujagimiai ir maži kūdikiai, tikėtina, sąmoningai nesuvokia baimės, tačiau jiems pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas. Staigų, stiprų garsą išgirdęs ar staigiau padėtį pakeitęs kūdikis išsigąsta ir skėsteli rankomis bei gali pravirkti. 4-5 mėn. amžiaus kūdikiai itin įdėmiai stebi suaugusiųjų veido išraiškas ir geba atskirti linksmą, atsipalaidavusį, besišypsantį veidą nuo pikto, suirzusio, sunerimusio bei atitinkamai reaguoti. Pastebėta, kad kūdikiai itin įdėmiai stebi išsigandusius suaugusiuosius, tačiau mokslininkai nesutaria dėl šio reiškinio priežasties.
- 6 mėn. Kūdikiui augant jis ima sąmoningai bijoti, o įprastai labiausiai išreikšta svetimų žmonių baimė prasideda maždaug 6-8 mėn. ir gali tęstis net iki 12-15 mėn. Svetimų žmonių baimė, kuri dar vadinama nepažįstamų asmenų baime, yra viena ryškiausių ir ilgiausiai besitęsiančių kūdikių baimių. Ji ima reikštis maždaug 6-8 mėn.
- Išsiskyrimo (atsiskyrimo) nerimas neretai painiojamas su svetimų žmonių baime, tačiau tai nėra tas pats. Išsiskyrimo nerimas pasireiškia panašiu metu arba kiek anksčiau, nei svetimų žmonių baimė, t.y. Išsiskyrimo nerimą patiriantis kūdikis nenori nė akimirkai atsiskirti nuo mamos (ar kito jam artimiausio, jį nuolat prižiūrinčio žmogaus). Iki maždaug 8 mėn. amžiaus kūdikiai nesuvokia objekto pastovumo, t.y. jie nesupranta, kad iš akių dingęs objektas (ar žmogus) nedingo amžiams. Su objekto pastovumo suvokimu yra susiję daug kūdikiškų baimių. Pavyzdžiui, su juo yra siejamas išsiskyrimo nerimas, t.y.
- Maždaug 9-10 mėn. Kūdikiai (kaip ir nemaža dalis suaugusiųjų) bijo to, ko niekada nėra matę ar patyrę. Vaikui augant jis įgauna vis daugiau patirties, o neigiami potyriai gali virsti baimėmis. Kūdikiui išsigandus, visų pirma, jį nuraminkite, ramiai pakalbinkite, priglauskite, o tuomet pabandykite suvokti baimės priežastį ir padėkite ją po truputį įveikti. Baimes įveikti arba greičiau nurimti gali padėti Mylimukas. Mylimukas yra vaikui itin svarbus žaisliukas ar daiktas, pavyzdžiui, merliukas, užklotėlis. Kūdikiui augant baimes gali padėti įveikti žaidimas. Nepaisant to, kad kai kurios vaikų baimės jums gali pasirodyti juokingos, nereikėtų jų menkinti ar versti kūdikį su jomis susidurti akis į akį. Kūdikiui augant baimės jausmas nedingsta, tačiau kūdikiškas baimes turėtų keisti vyresniems vaikams būdingos baimės. Baimės labai neigiamai veikia vaiko emocijas, t.y. Baimės tokios stiprios, kad jas ima lydėti įvairūs fiziologiniai negalavimai. Kūdikio verksmas - vienintelė komunikacijos priemonė, kuria išreiškiami visi negatyvūs išgyvenimai.
Reagavimas Į Kūdikio Verksmą
Visada atminkite, kad kūdikiai neverkia šiaip, be jokios priežasties, jie dar nesugeba manipuliuoti ar kitaip bandyti paveikti tėvų elgesį. Kūdikystė - tai tyras ir nuoširdus laikotarpis, kuomet ašaros visada reiškia nemalonumą, o šypsena - pasitenkinimą.
Niekada netikėkite istorijomis apie neva plaučiukų prasivėdinimo svarbą - kūdikiams negalima leisti paverkti vardan geros jų sveikatos ateityje. Tai visiškai tarpusavyje nesusiję reiškiniai, jokiais moksliniais tyrimais nepagrįsti pasakojimai.
Į kūdikio verksmą reaguoti reikia visada ir iškart - taip formuojamas mažylio suvokimas apie jį supantį pasaulį ir šalia esančių artimų žmonių meilę, suteikiamą saugumo jausmą. Leisdami kūdikiui paverkti tėveliai jam suteikia neteisingą ir ne tą, kurią norėtų informaciją. Neskubėdami prie verkiančio mažylio perduodame jam žinią, kad jo poreikiai šiuo metu nėra svarbiausi, o jo kančia - siektinas reiškinys, nes tik gerokai paverkus imama reaguoti. Mažylis galiausiai įpranta, kad norint mamytės dėmesio jo reikia „išsiverkti”. O dažniausiai ir pačioms mamoms būna labai skaudu klausytis savo mažylio verksmo, tai kam gi eiti prieš gamtą? Gamta sutvėrė tiek dieną, tiek naktį iš milijono garsų atskirti ir išgirsti savo mažylio verksmą, suteikė galimybę jį glausti prie krūties ir intuityviai žinoti, kaip nuraminti.
Jeigu kaimynė Danutė rūsčiu žvilgsniu pagrasino: „neimk vos pravirkusio vaiko ant rankų - pripras!”, paklauskite jos, ar jos vyras Vaciukas būtų teisus, jeigu savo verkiančią žmoną uždarytų kitame kambaryje bijodamas išlepinti dėmesiu? O gal vardan Danutės sveikatos Vaciukas turėtų leisti žmonai kaip reikiant parėkti, kad prasivėdintų jos retai vėdinami plaučiukai?
Danutė sąmoninga, užuot „vėdinusis” ir laukus iš vyro paguodos žodžių greit nurimtų ir nei naktį, nei dieną su Vaciuku už tai nesikalbėtų. Kūdikis tiek daug į priekį nenumato, todėl verkęs ilgai dieną, verktų ilgai ir naktį. Ir taip, po ilgų bandymų galiausiai, kaip ta Danutė, nebeprašytų dėmesio nei dieną, nei naktį, Per ilgą laiką bijant mažylį pripratinti prie rankų ir meilės, mažylis supranta, kad pagalba greit neateis, todėl išmoksta kentėti ir slopinti emocijas, tarsi pats į save nekreipti dėmesio laikydamas save nesvarbiu. Ar tokią informaciją buvo norima perduoti neseniai gimusiam mažyliui?
Reagavimas į kūdikio verksmą - tai mamos ir mažylio pokalbis. Kai mažylis neverbaliai naktį sako, kad jam skauda pašutusį užpakaliuką, o mama kruopščiai ieškodama verksmo priežasties ją atranda ir pašalina - tai pats gražiausias ir paslaptingiausias dviejų širdžių pokalbis.
Atopinis Dermatitas Ir Kūdikio Verksmas
Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka.
tags: #kudikis #valgydamas #susyla #ir #isberia