Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Kūdikių ir vaikų dusulys gali pasireikšti skirtingai, todėl svarbu suprasti galimas priežastis ir laiku kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių dusulio priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo būdus.
Dusulio Mechanizmas ir Priežastys
Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis. Patofiziologinis dusulio mechanizmas yra sudėtinis simptomas, išsivystantis dėl sutrikusios homeostazės, kurią išbalansuoja įvairios priežastys. Dusulio būklė suvokiama kaip padidėjusių kvėpavimo pastangų, oro trūkumo ir krūtinės spaudimo pojūtis, kurį sukelia plaučių ventiliacijos ir noro kvėpuoti neatitikimas.
Šis neatitikimas pasireiškia dėl nedarnios aferentinių ir eferentinių receptorių iš kvėpavimo takų, plaučių ir krūtinės sienos ir kvėpavimo centro veiklos, esant:
- Nenormaliai kraujo sudėčiai (anglies dioksido perteklius, padidėjęs kraujo rūgštingumas - sumažėjęs pH arba sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis), kuri veikia per chemoreceptorių stimuliaciją.
- Neadekvačiam pleuros, kraujagyslių, kvėpuojamųjų raumenų mechaninių receptorių dirginimui.
- Veikiant kitiems mechanizmams.
Galimos Dusulio Priežastys Pediatrijoje
Dusulį kūdikiams ir vaikams gali sukelti įvairios priežastys:
Fiziologinis dusulys:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Per didelis fizinis krūvis.
- Dusulys dėl hipoksemijos ir hiperkapnijos, esant aukštai virš jūros lygio arba tvankioje patalpoje.
Psichogeninės priežastys:
- Nerimo sutrikimai: panikos atakos, nuolatinis nerimas.
- Nuotaikos sutrikimai (depresija, pykčio priepuolis).
- Ilgalaikis ir nuolatinis stresas.
Kvėpavimo sistemos ligos:
- Ūminė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija vaikams yra dažniausia dusulio priežastis.
- Choanų atrezija, tracheomaliacija, bronchų atrezija.
- Cistinė fibrozė, bronchektazės.
- Obstrukcinė miego apnėja.
- Balso stygų disfunkcija.
- Krūtinės sienos patologija, deformacija.
- Svetimkūnio aspiracija.
Kardiovaskulinės ligos:
- Kardiomiopatijos.
- Įgimtosios širdies ydos.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Kraujospūdžio sutrikimai.
- Miokarditas, perikarditas.
Alerginės reakcijos:
- Anafilaksija.
Medžiagų apykaitos sutrikimai:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Nutukimas, dekompensuota metabolinė ketoacidozė (sergant cukriniu diabetu, esant uremijai).
- Skydliaukės hipo- ir hiperfunkcija.
- Apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
Onkologinės ir hematologinės ligos:
- Anemija, methemoglobinemija, apsinuodijimas anglies monoksidu.
- Leukemija, tarpuplaučio navikas su metastazėmis, kt.
Neurologinės ligos:
- Epilepsija, Guillaino-Barre sindromas, kt.
Pilvo ertmės ligos:
- Diafragmos išvarža, kepenų nepakankamumas.
Dūstančio Paciento Ištyrimas
Norint nustatyti teisingą diagnozę, būtinas struktūruotas klinikinis mąstymas, remiantis detalia paciento ir jo artimųjų anamneze bei paciento fiziniu ištyrimu. Specifinis ištyrimas tik papildo anamnezės ir klinikinius duomenis grindžiant diagnozę.
Dūstančio Paciento Ištyrimo Planas
Pirminis paciento stabilumo įvertinimas - ABC (A - kvėpavimo takų praeinamumas, B - kvėpavimas, C - kraujotaka).
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Galimos dusulio priežasties nustatymas - respiracinė, psichogeninė, kardiovaskulinė?
Detali anamnezė:
- Paciento amžius - naujagimis, mažas vaikas, paauglys?
- Kaip pacientas apibūdina dusulį - dusulys, trūksta oro, kąsnis gerklėje, sunku įkvėpti, spaudžia krūtinę, smaugia gerklę?
- Kiek trunka dusulio epizodas?
- Ar dusulys prasidėjo staiga ar palaipsniui?
- Ar dusulys jaučiamas pirmą kartą gyvenime ar ne?
- Kokiomis aplinkybėmis išsivystė dusulys?
- Dusulį mažinančios ir stiprinančios aplinkybės?
- Lydinti simptomatika (skausmas, karščiavimas, kosulys, kt.)?
- Ar pacientas neturi jau užfiksuotos kardiovaskulinės, respiracinės, psichiatrinės ar kitos sistemos patologijos?
- Kokius medikamentus vartoja?
- Ar galėjo apsinuodyti (toksinė anamnezė)?
Fizinis ištyrimas, įvertinant ne tik kvėpavimo sistemą, bet atkreipiant dėmesį į kardiovaskulinę, neurologinę, psichiatrinę, endokrininę, muskuloskeletinę, gastroenterologinę sistemas.
Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika:
- Atliekami tyrimai, būtini bendrai paciento būklei įvertinti.
- Iš anamnezės ir klinikinės apžiūros įtarus galimą dusulio priežastį, atliekami kryptingi tyrimai diagnozei paremti.
- Nesant vienos preliminarios diagnozės, tyrimai atliekami patologijai diferencijuoti.
Diferencinė diagnostika, preliminari diagnozė ir gydymo planas.
Vaikų Dusulys Dėl Ūminio Kvėpavimo Takų Pažeidimo
Dažniausia vaikų dusulio priežastis - ūminė kvėpavimo takų obstrukcija, sukelta įvairių infekcinių ir neinfekcinių veiksnių: ūminis laringitas, astmos paūmėjimas, ūminis obstrukcinis bronchitas, bronchiolitas, pneumonija, svetimkūnio aspiracija, kt. Atpažinti ūminį vaikų dusulio epizodą dažniausiai užtenka klinikinio ištyrimo, kurio metu būtina diferencijuoti galimą dispnėjos priežastį ir suteikti reikalingą pagalbą.
Viršutinių Kvėpavimo Takų Obstrukcija
Viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją sukelia:
- Ūminis obstrukcinis laringitas (90 proc. atvejų).
- Rečiau: ūminis epiglotitas, peritonzilinis abscesas, bakterinis tracheitas, angioedema, įgimtoji obstrukcija, augliai, išorinė kaklo trauma, svetimkūnio aspiracija, kt.
Ūminis Obstrukcinis Laringitas (Virusinis Krupas)
Tai dažniausia ūminė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos priežastis. Imliausi šiai ligai yra 1-2 metų vaikai, didesnis sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį.
Pagrindiniai virusinio krupo klinikiniai požymiai yra:
- Inspiracinis stridoras - tai kimus garsas, pasireiškiantis orui judant susiaurėjusiais viršutiniais kvėpavimo takais.
- Prikimęs balsas.
- Vadinamasis lojantis kosulys.
- Subfebrilitetas, gleivingos išskyros iš nosies, paraudusi ryklė.
Ūminio obstrukcinio laringito diagnostika remiasi anamneze bei klinikiniais požymiais, papildomi tyrimai nėra būtini.
Ūminio Obstrukcinio Laringito Gydymas
Geriamoji hidratacija - skysčių netekimui kompensuoti.
Antipiretikai (dažniausiai nėra reikalingi).
Drėgno oro aerozolis gali būti efektyvus esant lengvam stridorui.
Deguonies terapija per kaukę - skiriama esant hipoksemijai ir cianozei.
Viršutinių kvėpavimo takų edemai mažinti skiriama:
- Deksametazono 0,6 mg/kg į raumenis (maksimali dozė - 8 mg). Jeigu stridoras lengvas, galima skirti mažesnę dozę - 0,15 mg/kg peroraliai.
- 0,1 proc. adrenalino aerozolis per srovinį vaistų purkštuvą 0,5 ml/kg (maksimali dozė - 5 ml).
Apatinių Kvėpavimo Takų Obstrukcija
Apatinių kvėpavimo takų obstrukciją dažniausiai sukelia:
- Astmos paūmėjimas.
- Bronchiolitas, ūminis obstrukcinis bronchitas.
- Pneumonija ir kt.
Astmos Paūmėjimas
Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga su pasikartojančiais bronchų obstrukcijos epizodais. Pagrindinė simptomų triada - tai sausas, spastinis kosulys, dusulys ir švokštimas. Alerginės astmos paūmėjimą sukelia įvairūs alergenai. Vienas dažniausių nealerginės astmos provokacinių veiksnių yra virusinė kvėpavimo takų infekcija.
Astmos paūmėjimui gydyti skiriami greito veikimo beta-2 agonistai - per pirmąją valandą galima skirti iki 2-6 salbutamolio inhaliacijų kas 20 min. Jei būklė pagerėja, galima tęsti po 2-4 dozes kas 3-4 val.
Bronchiolitas
Bronchiolitas yra virusinė ūminė mažų vaikų (iki 2 metų) liga, pasireiškianti švokštimu ir dusuliu. Bronchiolitas yra klinikinė diagnozė. Iš pradžių vaikas pradeda sloguoti, kosėti, gali subfebriliai karščiuoti. Vėliau (po 1-3 parų) pasireiškia švokštimas, papildomų kvėpavimo raumenų darbo požymiai - kilnojasi pilvas, plazda nosies šnervės, įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys. Auskultuojant girdimas šiurkštus alsavimas, abipusiai smulkūs drėgni ir sausi karkalai. Pacientui sergant hipoksemija, galima stebėti perioralinę cianozę.
Bronchiolito Gydymas
Bronchiolito gydymas remiasi 3 pagrindiniais elementais:
- Nosies išskyrų valymu, siurbimu.
- Pakankama hidratacija.
- Deguonies poreikio patenkinimu.
Dažnos Kūdikio Kvėpavimo Sutrikimo Priežastys
Sloga
Mažiems vaikams elementari sloga gali užtrukti gerokai ilgiau nei suaugusiesiems. Dažniausia slogų priežastis - virusinė infekcija, rečiau - bakterinė. Virusinės slogos atveju išskyros būna skaidrios, o bakterinės - geltonos arba žalios spalvos, kartais nemalonaus kvapo.
Slogos gydymas kūdikiams skiriasi nuo slogos gydymo būdų, taikomų vyresnio amžiaus vaikams. Suaugusiesiems slogą lašeliniu būdu dažniausiai perduoda rinovirusai, o kūdikių slogos priežastys gali būti labai įvairios. Nosies gleivinės uždegimas kūdikius vargina dažniau nei suaugusiuosius, nes kūdikiai negali kvėpuoti per burną. Štai kodėl svarbu padėti kūdikiui tokioje situacijoje.
Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas.
Kaip Elgtis Kūdikio Slogos Atveju
Prieš naudojant tradicines priemones nuo slogos vaikui, pirmiausia verta nustatyti slogos atsiradimo priežastį. Vienos tradicinės priemonės pasiteisins esant virusinei ar bakterinei slogai, kitas naudosime esant alerginei slogai, dar kitos padės, kai sloga atsiras, pavyzdžiui, dygstant dantims. Jei kūdikiui sloga atsirado neseniai ir nepasireiškė kitų nerimą keliančių simptomų (aukšta temperatūra, bendras sveikatos būklės pablogėjimas), verta griebtis toliau pateiktų tradicinių priemonių nuo slogos:
- Aspiratorius: Kūdikis nepajėgia savarankiškai išsivalyti nosytės, todėl kvėpavimo takams išvalyti pravers specialus nosies aspiratorius, tai yra aparatas nosies sekretui ištraukti. Tačiau svarbu nepiktnaudžiauti aspiratoriumi, nes per dažnas naudojimas gali dirginti gleivinę. Gydytojai rekomenduoja juo nepiktnaudžiauti, naudoti apdairiai.
- Druskos tirpalas arba jūros vanduo: Šios medžiagos padeda suskystinti išskyras, taip jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. Galima naudoti jūros vandens purškalą ar lašus.
- Tinkamas skysčių kiekis ir drėkinimas: Norėdami atskiesti kvėpavimo takus užkemšančias išskyras ir palengvinti jų ištekėjimą, nepamirškite vaikui duoti daug skysčių (geriausia šiltų) ir pasirūpinti, kad patalpa, kurioje jis būna, būtų tinkamai drėkinama.
- Inhaliacijos: Gydant slogą vaikui, leidžiama naudoti inhaliacijas, tačiau tik švelnių preparatų, be kvapiųjų aliejų, nes jie gali dirginti gleivinę. Rekomenduojamos druskos tirpalo inhaliacijos, kurios švelniai suskystina išskyras ir padeda išvalyti nosį, taip palengvindamos kvėpavimą.
- Tinkama padėtis miegant: Mažus vaikus sloga vargina dažniausiai naktį. Jie neužmiega, nes negali laisvai kvėpuoti. Pravers po lovytės kojomis pakištos knygos, kad vaiko galva būtų aukščiau už liemenį ir išskyros galėtų laisvai tekėti.
- Pasivaikščiojimai ir kambario vėdinimas: Grynas oras gerai veikia nosies gleivinę, todėl nepamirškite vaiką išvesti pasivaikščioti (nebent pasireiškia ir kitų nerimą keliančių simptomų) ir vėdinti kambarių, nes vėdinant bus lengviau iš aplinkos pašalinti virusus ir mikroorganizmus.
- Atitinkama dieta: Sergant sloga vaiko mitybą reikia papildyti vitaminų ir mikroelementų turinčiais produktais. Ypatingą dėmesį skirkite vitaminui C. Jis, sutraukdamas kraujagysles, numalšina slogos simptomus ir papildomai sustiprina imuninę sistemą.
- Mairūnų tepalas: Viena iš natūralių priemonių nuo slogos, kurią galima naudoti vienų metų amžiaus vaikui. Tepalas palengvina kvėpavimą ir apramina sudirgintą epidermį aplink nosį.
Adenoidai
Visuomenėje adenoidai ir polipai neretai tapatinami. Tačiau, anot gydytojo infektologo profesoriaus Alvydo Laiškonio, tai skirtingi negalavimai, nors ir pasireiškia panašiais požymiais. Adenoidai - tai nėra liga, tai limfinio audinio, esančio nosiaryklėje, išvešėjimas. O polipai formuojasi nosyje. Adenoidai dažniausiai vargina 3-15 metų vaikus. Tiesa, šių dienų tendencija - kad jie pasireiškia vis jaunesniems vaikams.
Padidėję adenoidai sutrikdo gleivių, kitų išskyrų, kurios apvalo nosies ertmę nuo bakterijų, virusų ar kitų kenksmingų mikrobų, nutekėjimą, ir taip sudaromos palankios sąlygos infekcijai įsitvirtinti ir vystytis. Dėl padidėjusių adenoidų vaikas kvėpuoja pro burną, tada oras nebūna sušildomas, sudrėkinamas, nėra apvalomas nuo dulkių, todėl jis greičiau ir dažniau suserga nosiaryklės, kvėpavimo takų ligomis. Taigi padidėję adenoidai padidina tokių ligų, kaip faringitas (ryklės gleivinės uždegimas), laringitas (gerklų gleivinės, kuri dengia ir balso stygas, uždegimas), tracheitas (trachėjos uždegimas), bronchitas, riziką. Be to, patys adenoidai yra patogi vieta bakterijoms ir virusams kauptis.
Anot prof. A.Laiškonio, padidėję adenoidai gali paveikti klausą, nes gali sukelti skysčių susikaupimą vidurinėje ausyje. Sunkiausia komplikacija - klausos netekimas. Taip pat jie gali išprovokuoti vidurinės ausies uždegimus. Nustatyta, kad padidėję adenoidai turi neigiamos įtakos vaiko mokymosi procesui ir raidai. Juk esant pasunkėjusiam kvėpavimui vaiko organizmas nėra pakankamai aprūpinamas deguonimi. O, kaip žinoma, labiausiai ir pirmiausiai deguonies trūkumas atsiliepia protinei veiklai. Be to, naktį neprakvėpuodamas, knarkdamas vaikas blogai išsimiega, todėl dieną būna pavargęs, suirzęs, piktas. Dėl atsikišusio žandikaulio deformuojasi sąkandis. Tai ilgainiui ima sunkinti kramtymo procesą, blogėja vaiko apetitas, todėl sulėtėja jo augimas, vystymasis.
Adenoidų struktūra ir dydis kinta nuo gimimo: iš pradžių jie didėja, o maždaug nuo aštuonerių metų pamažu pradeda mažėti ir sunyksta sulaukus paauglystės. Tai normalus ir natūralus procesas. Mažam vaikui adenoidai reikalingi, nes jie atlieka imunomoduliatoriaus funkciją. Kitaip tariant, kai organizmas susiduria su „virusu įsibrovėliu“, adenoiduose labai aktyviai vyksta imuninis atsakas, t.y. pasipriešinimas tam virusui, dėl ko gausėja limfoidinio audinio apimtis, ir adenoidai atitinkamai didėja. Taip ir adenoidai padeda neutralizuoti įvairius į organizmą patekusius virusus, mikrobus, bakterijas (antigenus).
Anot prof. A.Laiškonio, kol kas nėra tiksliai aišku, kas yra pirminė pasikartojančių nosiaryklės ligų priežastis. Viena vertus, dėl pakitusios adenoidų struktūros antigenas gali būti nesunaikinamas, ir tai gali sudaryti sąlygas nuolatinei infekcijai. Kita vertus, priežastis gali būti silpnas, nepakankamas imunitetas, kuris nesugeba adekvačiai reaguoti į antigenus.
Kaip Stiprinti Vaiko Imunitetą
Visada organizmo atsparumą reikėtų pradėti didinti natūraliomis priemonėmis. Sportas, grūdinimasis, racionali mityba, aktyvus poilsis - svarbiausi imuninės sistemos stiprinimo veiksniai. Tačiau jei jie nepadeda, tokiais atvejais gamta žino, kaip grąžinti sveikatą, numalšinti skausmą, sustiprinti imunitetą.
Svarbu: saugus ir gydomosiomis savybėmis pasižymi tik augalinis vaistas, o ne augalinis maisto papildas. Norint sustiprinti organizmo gynybinę sistemą, pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams ar siekiant užbėgti ligai už akių, pasiteisino augalinio vaisto Tonsilgon N, pasižyminčio imunomoduliuojamuoju poveikiu, vartojimas.
Augalinis vaistas Tonsilgon N, kurio vienas svarbiausių poveikių - imunomoduliuojamasis, pastaraisiais metais buvo ištirtas nuodugniau. Iš klinikinių tyrimų su vaistiniu preparatu Tonsilgon N žinoma, kad sudėtyje esantys svilarožių ir ramunėlių polisacharidai (organiniai junginiai) vieną svarbių imuninės sistemos parametrų - fagocitozę - padidina daugiau nei du kartus.
Kitos Priežastys
Be slogos ir adenoidų, kūdikiui gali būti sunku kvėpuoti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui:
- Alergija: Alerginė sloga gali sukelti nosies užgulimą ir apsunkinti kvėpavimą.
- Svetimkūnis nosyje: Maži vaikai kartais įsikiša smulkius daiktus į nosį, kurie gali užblokuoti kvėpavimo takus.
- Ausies uždegimas: Ausies uždegimas gali būti susijęs su sloga ir adenoidais, todėl svarbu jį gydyti.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Jei kūdikis sunkiai kvėpuoja, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei:
- Sloga trunka ilgiau nei savaitę ir nepagerėja.
- Išskyros iš nosies yra žalios arba geltonos ir nemalonaus kvapo.
- Kūdikis karščiuoja.
- Kūdikiui sunku kvėpuoti, jis dūsta arba švokščia.
- Kūdikis skundžiasi ausų skausmu.
Adenoidų Operacija
Jei konservatyvus gydymas nepadeda, gali prireikti adenoidų operacijos. Ši operacija atliekama siekiant pašalinti padidėjusius adenoidus, kurie trukdo kvėpuoti ir sukelia kitų problemų. Šiuolaikinės adenoidų operacijos yra greitos ir mažai invazinės.
Kvėpavimas Per Burną: Simptomai ir Sprendimo Būdai
Jei kūdikis ar vaikas nuolat kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją. Dauguma mažų vaikų susiduria su apsunkintu kvėpavimu per nosį ir pradeda kvėpuoti per burną. Jei vaikas daugiausia kvėpuoja per burną, šio simptomo nereikėtų ignoruoti.