Kai mažylis pradeda nerimauti laukdamas eilėje pas gydytoją ar keliaujant automobiliu, daugelis tėvų griebiasi išmaniojo telefono ar planšetės. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tokie prietaisai gali daryti žalą vaikams, ypač tiems, kurie dar nėra sulaukę trejų metų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią žalą mobilieji telefonai gali padaryti vaikams, kokios yra mokslininkų nuomonės ir ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo atžalas.
Kalbos Raidos Sulėtėjimas
Mokslininkai nustatė, kad išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai gali trukdyti vaikams iki vienerių metų mokytis kalbėti. Kanados tyrėjai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1000 vaikų iš Toronto, kuriems buvo nuo pusės iki dvejų metų. Paaiškėjo, kad pusvalandis per dieną žaidimo su elektroniniais prietaisais net 49 proc. didina riziką, kad vaikas pradės kalbėti vėliau, lyginant su vaikais, kurie nežaisdavo su išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ar panašiais prietaisais. Be to, kiekvienas papildomas pusvalandis daugiau nei dvigubai didino riziką, kad vaikas pradės kalbėti vėliau.
Šiais laikais įprasta duoti mažiems vaikams žaisti su išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Tačiau reikalingi išsamesni tyrimai, norint paaiškinti, kodėl elektroniniai prietaisai stabdo vaikų kalbos raidą. Pavyzdžiui, minėtų prietaisų naudojimas neturi įtakos kitoms komunikacijos rūšims - gestams, kūno kalbai.
Poveikis Smegenų Vystymuisi
Kai kurie neuromokslininkai mano, kad elektroniniai prietaisai gali keisti smegenų vystymosi procesus - trukdyti dėmesio sutelkimui, motorikos kontrolei ir suvokimui. Tačiau yra ir opozicinė nuomonė. Kiti mokslininkai mano, kad susirūpinimas perdėtas ir kad elektroniniai prietaisai su ekranais (priešingai nei televizoriai) gali netgi paskatinti kalbos vystymąsi. Viena iš teorijų - kad problemą didina patys tėvai, nes daug laiko praleidžia su išmaniaisiais telefonais rankose ir todėl mažiau bendrauja su vaikais.
Elektromagnetinė Spinduliuotė
Yra daugybė mokslinių tyrimų, aprašytų straipsniuose ir monografijose, kad elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš mobiliųjų telefonų ir kitų antenų, veikia žmogų ir ypač augantį vaisių. Nes vaisius sudarytas iš elektringųjų dalelių - jonų ir dipolinių molekulių, kurios, verčiamos judėti spinduliuotės dažniu ir kryptimi, sugeria tą spinduliuotę, pažeidžia augančių ląstelių membranas, tarsi prakiurdina jas, pašalindama svarbius kalcio ir kitus jonus, sukeldamos daugelį biologinių efektų. Šis jonų ištekėjimas veikiant mobiliųjų telefonų spinduliuotei suardo ląstelių DNR ir sukelia padidėjusią vėžio riziką ir įvairias kitas ligas.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Kuo jaunesnis vaikas kalba mobiliuoju telefonu, tuo giliau į smegenis įsiskverbia iš jo sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė. Ji žaloja nervų ląsteles. Švedijos profesorius Lenart Hardell nustatė, kad kiekvieni naudojimosi mobiliuoju telefonu metai padidina vėžio riziką 8 proc. Po 10 metų vėžio rizika padidėja suaugusiems 280 proc., o vaikams 420 proc. Izraelio vaikų smegenų vėžio tyrimai parodė, kad naudojusių mobiliuosius telefonus vėžio rizika buvo padidėjusi: vaikų iki 5 metų 356 proc., nuo 5-10 metų 224 proc., vyresnių nei 10 metų - 47 proc.
Mobilųjį telefoną reiktų laikyti toliau nuo vaiko, kad jį mažiau veiktų iš telefono sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė. Ji sklinda ir nekalbant telefonu, nes telefonas nuolatos yra ryšių tinkle ir juo bendraujama mikrobangomis. Tačiau augančiam vaikui pavojinga ir elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš netoli esančių mobiliųjų ryšių bazinių stočių antenų (jei jos yra arčiau nei už 300 metrų), kurių elektromagnetiniai spinduliai dažnai nukreipti į žmonių miegamųjų langus.
Ką daryti?
- Nėščiosioms reikėtų nelaikyti telefono arti pilvuko, kuo mažiau kalbėti mobiliuoju ir belaidžiu telefonu, vengti mobiliųjų ryšių antenomis apkabinėtų vietų.
- Mobilusis telefonas nėra ir neturi būti žaisliukas. Tai sudėtingas, puikus fizikų išradimas, skirtas perduoti ar priimti svarbią asmeninę informaciją, kad ir kur būtume. Jis skirtas ne vaikams.
- Protingos močiutės ir tokie pat seneliai neturėtų norėti pakalbėti mobiliuoju telefonu su vos 1-2 metų vaikučiu.
- Aš savo anūkams nepirkčiau mobiliojo telefono bent jau iki 10 metų, o nupirkęs išaiškinčiau, kad juo naudotis galima tik būtinais atvejais ir tik labai trumpai.
- Siunčiant žinutes, kai telefonas yra toliau nuo galvos, jo poveikis smegenų ląstelėms sumažėja šimtus kartų. Tačiau spinduliuotė veikia kitų kūno organų kūno ląsteles.
Ekrano Laikas ir Jo Poveikis
Laiką, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kito prietaiso su ekranu mokslininkai vadina ekrano laiku (angl. screen time). Žiūrint televizorių suaktyvinama tik sąlyginai nedidelė, už regą, sensorimotorinę sistemą, lytinį susijaudinimą, agresiją ir kt. atsakinga smegenų dalis. O smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja. Pastaruoju metu imama kalbėti ir apie ekranų autizmą.
Rekomendacijos dėl ekrano laiko:
- Vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete).
- Vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val.
- Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną.
- Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius.
Kaip padaryti ekrano laiką naudingesnį:
- Klauskite savęs, ar turinys atitinka vaiko amžių, ką vaikas sužino, ko išmoksta žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas žaidimus.
- Sėskite prie ekrano kartu su vaiku, aptarkite tai, ką matote ekrane, klauskite jo nuomonės, žaiskite pakaitomis ir pan.
Psichologinis Poveikis
Psichologė dr. Jean Twenge pastebėjo, kad būtent 2011-2012 metais pradėjo blogėti psichinė sveikata vaikų, kurie naudojosi smarkiai populiarėjančiais išmaniaisiais telefonais. Tais metais vaikai pradėjo kalbėti, jog jaučiasi „liūdni, be vilties, nereikalingi… kad jie nieko gero negali nuveikti“. 2011-2015 m. vaikų depresijų lygis išaugo 50 procentų. Augo ir savižudybių skaičius. Vaikai pradėjo mažiau skirti laiko savo draugams, rečiau susitikinėti vienas su kitu, mažiau miegoti.
Pasak psichoterapeutės Victorios Prooday, mūsų pačių namuose plečiasi tyli tragedija, paliečianti mūsų vaikus. Tyrėjai atskleidė šokiruojančią vaikų psichinių susirgimų statistiką, šiuo metu jau siekiančią epidemijos mastus: 1 iš 5 vaikų turi psichikos problemų; 43 procentais išaugo vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimai; 37 procentais išaugo paauglių depresija; 200 procentų išaugo savižudybių lygis 10-14 metų vaikų amžiaus grupėje.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Ką keičia telefonų naudojimas?
- Jei žiūrimi filmai vietoje sekamos ar skaitomos pasakos - vaikams neugdoma vaizduotė.
- Realybė pasidaro per daug nuobodi ir nepatraukli, vis daugiau bėgama į telefonus, kompiuterius, ieškant įdomesnio gyvenimo.
- Auga tokia vaikų karta, kuri savo aplinkoje mato daug žmonių, prasmengančių ekranuose.
Ką daryti tėvams?
- Apgalvoti patiems, ką mums duoda technologijos, kiek vietos jos užima mūsų gyvenime, vietoje kokios veiklos jos užima mus.
- Reikia rodyti pavyzdį, kad gyvas santykis su žmogumi yra svarbesnis už veiklą, kuri vyksta telefone, kompiuteryje ar kt.
- Jei vaikas kreipiasi į jus, o jūsų dėmesys sutelktas į ekraną - ar paliekate ekraną, ar vaiką?
- Draugiškai pasidomėti, ką vaikas veikia, kas jam ar jai įdomu, kuo užsiima, paprašyti, kad ir jus pamokytų.
- Vietoje tos veiklos, kurią jums pristato jūsų vaikas ekrane, galite pasiūlyti panašią veiklą realiame pasaulyje.
- Leisti panuobodžiauti, žaisti laisvai (ne ekranuose, o gyvai), būti lauke, gamtoje, daug judėti, tyrinėti pasaulį ir kartu su jais užsiimti jiems įdomia veikla.
Tėvų Nerimas ir Vaiko Prestižas
Psichiatras, psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad vaikams mobilusis telefonas - tikrai ne būtinybė. Jo manymu, tai - daugiau tėvų nerimas ir vaiko prestižo siekis. Patys vaikai neretai mobiliojo telefono prašo ne dėl būtino ryšio poreikio (jis ateis šiek tiek vėliau), o dėl prestižo, manymo, kad neturėti mobiliojo telefono yra gėda. Vaikai galvoja: „Kažkas turi iPhone‘ą, o aš - ne” arba „Visi turi SmartPhone‘us, o aš - tik paprastą telefoną”.
Tyrimų Rezultatai
Nors nėra visapusiškų įrodymų, rodančių, kad telefono turėjimas ar naudojimasis socialine medija apskritai kenkia vaikų gerovei, tai gali neatskleisti situacijos iš tikrosios pusės. Tačiau dažniausiai, kai jie naudojasi telefonu bendrauti, vaikai kalbasi su draugais ir šeima.
Elektromagnetinės Bangos ir Vaikų Sveikata
Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto” vadovė, teigia, kad prieš pirkdami vaikui naują mobilųjį telefoną tėvai pirmiausia turi susimąstyti apie galimą neigiamą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais - t.y. galinčiomis sukelti vėžinius susirgimus.
Elektromagnetinę spinduliuotę tyrinėjantis Švedijos mokslininkas prof. Lennartas Hardellis, vienu iš savo tyrimų padarė išvadas, jog vaikams, pradėjusiems naudotis mobiliaisiais telefonais dar vaikystėje ir besinaudojant jais 10 ir daugiau metų, rizika susirgti smegenų vėžiu padidėja 420 proc. 2008 m. Rusijos Sveikatos ministerija yra pateikusi rekomendaciją, kad vaikai bei jaunimas iki 18 metų išvis nesinaudotų mobiliaisiais telefonais.
Kaip sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį:
- Skambinkite tik būtiniausiais reikalais - neplepėkite po pusvalandį su draugėmis ar mama vien dėl to, kad pagaliau pokalbiai nemokami.
- Kalbėdama stenkitės telefoną laikyti bent 1-5 cm nuo ausies. Dar geriau kalbėti įjungus mikrofoną ar naudoti laisvų rankų įrangą.
- Spinduliuotė visą laiką sklinda mobiliuoju telefonu naršant internete ar žaidžiant žaidimus. Tad laukdama prie gydytojo kabineto durų geriau paskaitykite knygą - penas sielai, sveikata kūnui.
- Telefoną laikykite jam skirtame dėkle rankinėje. Nekabinkite jo ant kaklo, nenešiokite kišenėje.
- Stenkitės kalbėti kuo didesnėje erdvėje, lauke, kad elektromagnetinės bangos išsisklaidytų ir būtų kuo mažiau koncentruotos.
- Mobilųjį telefoną nakčiai išjunkite ar bent nedėkite jo prie pagalvės.
- Vaikams iki 16 metų rekomenduojama nesinaudoti mobiliaisiais telefonais dėl vis dar besivystančio kūno ir dėl šios priežasties galimo didesnio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio. Jei vis dėlto jūsų vaikas primygtinai reikalauja šio gyvenimo „džiaugsmo“, susitarkite, kad jūsų atžala bendrautų trumposiomis žinutėmis.
- Vyresni žmonės ir nėščiosios taip pat turėtų riboti pokalbius mobiliaisiais telefonais, vengti pasyvaus spinduliavimo, kai kas nors kalba šalia jų. Taip pat nederėtų mobiliuoju telefonu kalbėti prie kūdikių ar mažų vaikų.
- Stenkitės apsieiti be mobiliojo telefono, kai važiuojate automobiliu, autobusu, traukiniu ar kokia nors kita transporto priemone, nes judant mobilusis telefonas ieško kuo stipresnio signalo, dėl to sustiprėja jo skleidžiama spinduliuotė. Patartina išjungti telefoną ir mėgautis kelione.
- Rinkitės mobilųjį telefoną, kurio SAR parametras mažiausias.
- Stenkitės kuo dažniau skambinti laidiniu telefonu.
Tyrimas apie Pradinukų Tėvus
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad beveik visi Lietuvos pradinukų tėvai imasi priemonių, siekdami kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau dauguma jų neįvertina mobiliųjų telefonų keliamų su turiniu susijusių grėsmių.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Pradinukai prie telefonų neturėtų praleisti ilgiau nei dvi valandas per dieną, kuo mažiau - tuo geriau. Taip pat reikėtų stebėti, su kuo vaikas bendrauja. Jei su bendraamžiais, tai viskas gerai, o jei su vyresniais ir nepažįstamais, reikėtų išsiaiškinti, kas tai per asmenys.
Labai mažai tėvų mano, kad vaikai gali susidurti su neigiamo turinio žinutėmis telefone, didžioji dauguma tėvų nekreipia dėmesio į grėsmes, kurias kelia bendravimas mobiliaisiais telefonais ir socialiniai tinklai. Nors dauguma tėvų nurodė, kad stengiasi kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau 9,4 proc. prisipažino nekalbantys su vaikais apie jų naudojamų mobiliųjų telefonų funkcijas, 7,8 proc. teigė visai nekontroliuojantys savo vaikų naudojimosi asmeniniais mobiliaisiais telefonais, o 19,2 proc. nežino, ką jų vaikai veikia su mobiliaisiais telefonais.