Šlapinimasis yra natūralus ir būtinas procesas, padedantis organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų. Kūdikiams ir vaikams šlapinimosi dažnumas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, suvartojamo skysčių kiekio, mitybos ir kitų veiksnių. Straipsnyje aptariamos dažnos kūdikių šlapinimosi priežastys, diagnostikos metodai ir galimi sprendimai.
Šlapinimosi dažnumo normos kūdikiams ir vaikams
Naujagimiai gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę šlapintis dažniau nei vyresni vaikai. Kiekvienas vaikas bet kuriame amžiuje kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą.
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja - susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Vyresni nei 3 metų vaikai normaliai šlapinasi 5-6 kartus per dieną. Subrendęs organizmas turi didelio pajėgumo šlapimo pūslę, autonomišką išorinio sfinkterio valdymą ir galvos smegenų žievės sugebėjimą skatinti ir slopinti šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus) susitraukimą.
Dažnos kūdikių šlapinimosi priežastys
Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikis gali dažnai šlapintis:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Maža šlapimo pūslės talpa: Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą.
- Didelis skysčių suvartojimas: Kuo daugiau geriama, tuo dažniau šlapinamasi.
- Diuretikai maisto produktuose: Valgant agurkus, arbūzus, obuolius, vynuoges šlapinamasi dažniau nei valgant kitus vaisius, uogas, daržoves.
- Šlapimo takų infekcijos: Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
- Cukrinis diabetas: Sergant cukralige, šlapimo kiekis padidėja.
- Funkciniai šlapinimosi sutrikimai: Tai dažna vaikų problema, sudaranti iki 40 proc. apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kuriems vaikams šlapimo pūslės disfunkcija būna kartu su žarnyno disfunkcija (šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais).
- Naktinė enurezė (šlapinimasis į lovą): Tai yra visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas nakties metu miegant, be jokios kitos pūslės funkcijos sutrikimo, kurį sukelia padidėjęs šlapimo pūslės raumens aktyvumas ir sumažėjęs smegenų žievės sujaudinimas, kuomet pilna pūslė turi būti ištuštinama.
Diagnostika
Jei tėvai nerimauja dėl vaiko šlapinimosi dažnumo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie vaiko ligos istoriją, mitybą ir šlapinimosi įpročius. Gydytojas taip pat gali užsakyti šlapimo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ar kitų problemų.
Diagnozuojant šlapinimosi sutrikimus, būtinas visapusiškas vaiko medicininis ištyrimas, siekiant atmesti įgimtas anomalijas, organinę patologiją. Būtinas glaudus ir geranoriškas vaiko, jo tėvų ir gydytojo bendradarbiavimas. Jei vaikas lanko darželį ir turi šlapinimosi problemų, būtina apie tai perspėti auklėtojas.
Anamnezės rinkimas
Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:
- Šlapinimosi ypatumai: Simptomų, atspindinčių šlapimo pūslės disfunkciją, išsiaiškinimas.
- Tuštinimosi ypatumai: Svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius. Užkietėjus viduriams, dažnai pacientus vargina ir šlapimo pūslės disfunkcija.
- Šeiminė anamnezė: Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nebuvo šlapimo organų sistemos sutrikimų, ar nėra būdingi vėlyvieji šlapimo pūslės valdymo įpročiai.
- Skysčių vartojimas: Vertinamas suvartojamų skysčių kiekis. Per didelis skysčių vartojimas vakare gali atsispindėti padažnėjusiu šlapinimusi.
- Šlapimo organų sistemos ligų anamnezė: Buvusios šlapimo organų sistemos infekcijos (su / be vezikoureteriniu refliuksu) gali būti stebimos vaikams, sergantiems šlapimo pūslės disfunkcija.
- Perinatalinė ir neonatalinė anamnezė: Perinatalinė anoksija ar įgimtosios infekcijos gali turėti įtaką normaliai centrinės ar periferinės nervų sistemos funkcijai, šlapimo pūslės funkcijai.
- Neurologinis ir psichologinis išsivystymas: Vaikai, kurie psichologiškai vystosi lėčiau, gali vėliau išmokti kontroliuoti šlapinimąsi.
- Nesutarimai šeimoje, stresas: Manoma, kad funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra susiję su elgsenos sutrikimais, atsiradusiais mokant vaiką šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
- Mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko): Klausiama, ar procesas nebuvo sudėtingas ir ilgas, ar vaikas nepatyrė streso, ar po mokymų buvo sausieji periodai.
Šlapinimosi dienoraštis
Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus.
Objektyvus tyrimas
Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis, ieškoma nugaros smegenų agenezės. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Laboratoriniai tyrimai
Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu.
Instrumentiniai tyrimai
Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:
- Tyrimas ultragarsu (UG).
- Cistometrografija (cistometrija).
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
- Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija).
Ką daryti?
Jei kūdikis dažnai šlapinasi, svarbu:
- Stebėti šlapinimosi dažnumą ir kiekį.
- Atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą ir kvapą. Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas.
- Apsilankyti pas gydytoją, jei yra nerimą keliančių simptomų.
- Mokyti vaiką pasišlapinti į puoduką kuo anksčiau, formuoti jo šlapinimosi įpročius.
- Užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai.
- Ištirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos.
Ko nedaryti?
- Nebarti, nebausti, negėdinti ir nelyginti su kitais vaikais, kurie nėra „šlapukai“.
- Nedrausti vartoti skysčių antroje dienos pusėje.
- Neduoti be reikalo sūraus maisto.
- Nevaryti vaiko prieš miegą 3-4 kartus šlapintis.
- Nekišti po paklode „specialaus pakloto“.
- Neapginkluoti vaiko sauskelnėmis.
- Nežadinti naktį pasišlapinti.
- Nenumoti ranka į problemą, manydami, kad viskas praeis savaime, kai vaikas paaugs.
Naktinis šlapinimasis (enurezė)
Jei vyresnis nei 5 metų vaikas šlapinasi į lovą naktimis, tai gali būti naktinė enurezė. Naktiniai šlapimo nelaikymai neigiamai paveikia vaiko asmenybės vystymąsi ir savęs suvokimą. Vaikas jaučia gėdą ir kaltę, kartu ženkliai sumažėja savigarbos jausmas tuo metu, kai savęs pažinimas yra labai svarbus formuojantis vaiko asmenybei.
Naktinė enurezė gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė yra tada, kai į lovą šlapinamasi nuo gimimo be ilgesnės pertraukos, antrinė - kai vėl šlapintis pradedama po 6-12 mėnesių pertraukos.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Priežastys
- Įvairios sveikatos problemos: Nesubrendusi šlapimo pūslė, padidėjęs jos jautrumas, šlapimo takų infekcijos.
- Paveldimumas: Jei vienas iš tėvų sirgo naktine enureze, tikimybė vaikui susirgti yra 45 procentai.
- Psichologiniai dalykai: Svarbu ir tai, kiek laiko tėvai skiria savo mažyliui.
Ką daryti?
- Kreiptis į gydytoją.
- Būti kantriems ir palaikyti vaiką.
- Nekaltinti ir negėdinti vaiko.
- Apriboti skysčių vartojimą prieš miegą.
- Užtikrinti, kad vaikas prieš miegą pasišlapintų.
- Naudoti specialius paklodus.