Jei norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti. Reikia pasidomėti ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi. Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suprasti, kad kūdikis bijo kakoti, kokios to priežastys ir kaip padėti vaikui įveikti šią problemą.
Tuštinimosi sutrikimų priežastys
Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:
- Neteisingo tuštinimosi įgūdžių ugdymo.
- Netaisyklingos ir nevisavertės mitybos.
- Įgimtų ar įgytų virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligų.
- Psichikos sutrikimų.
Pavojingi vaiko gyvenimo tarpsniai
Tėvai turėtų žinoti, kad kai kuriais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus.
- Laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai: Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, nieko nelaimėsite, nes jis paprasčiausiai nesuvoks, ko iš jo norite. Bet jei vaikui ilgą laiką leisite nevaržomam tuštintis į sauskelnes, jis išsiugdys įprotį tai daryti ir nesupras, kodėl mama jį staiga ėmė barti už nevalyvumą. Ir vienu, ir kitu atveju jis tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti.
- Pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą: Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi.
- Maitinimo neatitinkant vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos: Liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas, jei duodama gerti per mažai skysčių.
- Psichologinis diskomfortas: Kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė.
Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“. Žmogui būdinga, jog jis sąmoningai valdo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Kada vaikas nustoja tuštintis į kelnaites, priklauso nuo krašto papročių, auklėjimo, vaiko psichoemocinės raidos ypatumų. Visgi dauguma vaikų iki 4 metų amžiaus įgyja normalius tuštinimosi įgūdžius.
Kaip suprasti, kad vaikas bijo kakoti?
Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų. Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia. Tėvams ypač sunku pastebėti vaikų, lankančių vaikų darželį ar mokyklinio amžiaus vaikų tuštinimosi sutrikimus, nes vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia ne namie. Susirūpinama tik tuomet, kai vaikas pradeda tepti išmatomis apatinius drabužius. Tačiau tai jau komplikuoto vidurių užkietėjimo požymis.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Štai požymiai, kurie gali rodyti, kad vaikas bijo kakoti:
- Vaikas atsisako sėstis ant puoduko ar tualeto.
- Vaikas prašo sauskelnių, kad galėtų pasituštinti.
- Vaikas stangina sėdmenis, kai jaučia norą tuštintis.
- Vaikas verkia ar skundžiasi pilvo skausmu prieš tuštinimąsi.
- Vaikas sulaiko išmatas, nors akivaizdžiai jaučia norą tuštintis.
- Vaikas tampa irzlus ir piktas, kai kalbama apie tuštinimąsi.
- Vaikas tepa išmatomis apatinius drabužius.
- Vaikas bijo klozeto ar tualeto, pavyzdžiui, darželyje ar svečiuose, ir todėl labiau linkęs tuštintis į kelnes.
- Vaikas nenori būti šalia tualeto, kai kiti šeimos nariai ten eina.
Ką daryti, jei vaikas bijo kakoti?
Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti. Taigi, jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai. Svarbu suprasti, kad tai nėra vaiko kaprizas, o rimta problema, kurią reikia spręsti.
Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui įveikti baimę kakoti:
- Pasitarkite su gydytoju: Jei vaikas patiria stiprų diskomfortą, tuštinasi su krauju arba jei baimė tuštintis trukdo normaliam gyvenimui, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikas gali jaustis sugėdintas ir išsigandęs. Svarbu jį palaikyti ir nuraminti. Jokiu būdu nebarškite ir nebauginkite vaiko.
- Sukurkite ramią ir saugią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas turėtų pakankamai privatumo ir jaustųsi saugus tuštindamasis.
- Palaipsniui pratinkite prie puoduko ar tualeto: Jei vaikas bijo sėstis ant puoduko ar tualeto, pradėkite nuo trumpų sesijų ir palaipsniui ilginkite laiką. Galite leisti vaikui sėdėti ant puoduko su drabužiais, kol jis pripras prie jo.
- Naudokite teigiamą pastiprinimą: Pagirkite vaiką už kiekvieną sėkmingą bandymą pasituštinti į puoduką ar tualetą. Apdovanokite jį už drąsą ir pastangas.
- Skaitykite knygas apie tuštinimąsi: Yra daug knygų vaikams, kurios padeda suprasti tuštinimosi procesą ir įveikti baimę.
- Žaiskite žaidimus, susijusius su tuštinimusi: Galite žaisti su lėlėmis ar meškiukais, kurie tuštinasi į puoduką. Tai padės vaikui suprasti, kad tuštinimasis yra normalus ir natūralus procesas.
- Užtikrinkite tinkamą mitybą: Įtraukite į vaiko mitybą daug skaidulų, vaisių ir daržovių. Taip pat svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
- Laikykitės tuštinimosi rutinos: Stenkitės, kad vaikas tuštintųsi reguliariai, maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Geriausias laikas tuštinimuisi yra po valgio.
- Apsvarstykite psichologo konsultaciją: Jei vaiko baimė yra labai stipri ir trukdo normaliam gyvenimui, gali prireikti psichologo konsultacijos. Psichologas padės vaikui įveikti baimę ir išmokti naujų įgūdžių.
- Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius: Po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Vaikas turėtų pasėdėti ant klozeto 5-10 minučių (galima padėti smėlio laikroduką ar įjungti šiam laikui žadintuvą), tačiau jeigu per šį laiką nepasituštins ir nepasišlapins - nieko tokio. Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai.
- Naudinga būtų į kalendorių (lentelę) pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“: Taip pat užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais (kad ir priklijuojant gražų lipduką į šį kalendorių) už sėkmes.
Ką daryti, jei vaikas bijo tualeto aplinkos?
Kad mažylis prisijaukintų tualeto aplinką, iš pradžių eikite kartu su juo, būkite švelnūs, bendraukite, padarykite viską, kad mažyliui būtų jauku. Tada ženkite kitą žingsnį: trumpam išeikite iš tualeto kambario mažyliui pasakydama, kad kažką pamiršote pasiimti arba turite tučtuojau padaryti. Duris palikite atviras. Išėjusi ką nors pasakokite, kad vaikas girdėtų jūsų balsą. O kad mažyliui norėtųsi į tualetą sugrįžti ir kitą kartą, paverskite šią vietą tokia, kurioje būti malonu.
Ką daryti, jei vaikas bijo sėstis ant klozeto?
Neskubėkite ir neskubinkite mažylio. Kovoti su vaiko baimėmis reikia žingsnis po žingsnio ir kantriai, kaip ir tada, kai savo atžalą pratinote prie naktipuodžio. Nupirkite ant klozeto dedamą vaikams skirtą dangtį, o kad kojos nekabotų ore - neslystantį specialų laiptelį. Jei auginate sūnų, gali pratinti tėtis, parodydamas, kaip tualete elgiasi vyrai, o sūnui prie klozeto pastatyti mažą suoliuką ar taburetę. Kad vaikas jaustųsi saugus, nuleisdami vandenį vaiką laikykite už rankos. Arba vandenį nuleiskite, kai vaikas iš vonios kambario išeis.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas patiria stiprų diskomfortą, tuštinasi su krauju arba jei baimė tuštintis trukdo normaliam gyvenimui, būtina kreiptis į gydytoją.
Tuštinimosi sutrikimai ir psichologiniai aspektai
Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti.
Štai keletas psichologinių aspektų, kurie gali turėti įtakos vaiko tuštinimosi „reikalams“:
- Ko vaikas šiuo metu ilgisi? „Kakučiai“ gali būti žmonių, idėjų, emocijų, įspūdžių simbolis: dalykų, kuriuos vaikas „praryja“, virškina, dalį jų pasisavina, kas jam nereikalinga - paleidžia, tai yra, „iškakoja“. Kartais vaikai nėra pasiruošę paleisti - pavyzdžiui, mamą ar tėtį, kurie po skyrybų gyvena atskirai.
- Ar vaikas nebijo paleisti tėvų? Augintinio netektis.
- Kaip dažnai vaikas girdi žodžius: „Tu turi išmokti susivaldyti!“ (o dar griežčiau - „Tu neturi teisės rodyti savo nepasitenkinimo/pykčio“, „Dideli vaikai neverkia“)?
- Ar dažnai vaikas iš Jūsų girdi: „Fu, kaip šlykštu/nemalonu!“
- Vaikas visada stengiasi atitikti jam svarbių žmonių lūkesčius.
- Tiek vaikai, tiek suaugusieji, „palikti“ dalį savęs galime tik ten, kur jaučiamės saugiai. Jeigu vaikas vengia tuštintis - labai svarbu suprasti, kas kelia vaiko nerimą ir ką tame galite pakeisti.
- Ar dažnai vaikas iš Jūsų girdi: „Fu, kaip šlykštu/nemalonu!“
- Dažniausiai suaugusieji moko, kad reikia dalintis savo daiktais su broliais ar sesėmis, tačiau svarbu ir tai, kad kiekvienam mūsų būtina turėti kažką savo privataus ir turėti teisę tai, kas brangiausia, pasilikti vien sau ir kitam neduoti (pavyzdžiui, meškiuką, kurį vaikas visur su savimi nešiojasi, eina miegoti apsikabinęs ir t.t.
- Ar vaikas mėgsta piešti, lipdyti, ar dainuoja? Tuštinimosi tema yra stipriai susijusi su leidimu sau kurti ir su kalbos tema.
- Ar vaikas jaučia finansinį šeimos nerimą?
- Nes vidurių užkietėjimas - tai ir galios, asmeninės jėgos tema.
Išmatų nelaikymas
Apie išmatų nelaikymą kaip sutrikimą vaikų psichiatrijos vadovėliai siūlo galvoti tuomet, kai vaikas jau yra sulaukęs 4 ar daugiau metų. Dažnai atrodo, kad vaikas taip elgiasi dėl to, kad yra nerūpestingas, pavyzdžiui, užsižaidžia ir „pamiršta“ laiku nueiti pasituštinti, arba „specialiai“ nori sutepti savo drabužius, kad suaugusiesiems būtų daugiau darbo skalbiant.
Pagrindiniai patarimai tėvams
- Stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs.
- Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių, kuriais galėtų pakeisti susitepusius.
- Su didesniu vaiku galima tartis, kad susitepus drabužėliams jis juos padės į sutartą vietą (skalbinių krepšį ar skalbyklę) ir pats susiras ir apsivilks švarius.
- Patarima, kad tuštinimosi sutrikimai liktų tik paties vaiko rūpesčiu, Jūs į tai nesikištumėte: nei bartumėte, nei girtumėte, geriausia - kad atsitrauktumėte.
Dažniausi tuštinimosi sutrikimai
Pagrindiniai vaikų tuštinimosi sutrikimai, pasak gydytojos, yra vidurių užkietėjimas ir išmatų nelaikymas. Maždaug 10-30 proc. vaikų populiacijos bent kartą tenka susidurti su vidurių užkietėjimu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
- Vidurių užkietėjimas: Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t. y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą.
- Išmatų nelaikymas: Išskiriamos dvi išmatų nelaikymo priežasčių grupės tarp vaikų: tikrasis ir pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pastaroji išmatų nelaikymo forma, anot medikės, yra vidurių užkietėjimo pasekmė ir yra žymiai dažnesnė.
- Tuštinimasis su krauju: Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai. Išangės įplėša yra išangės gleivinės ir odos išilginė žaizda. Dažniausiai ji yra tuštinimosi kietomis išmatomis pasekmė, kai tuštinimosi metu yra traumuojama išangės gleivinė ir oda.
- Tiesiosios žarnos prolapsas: Tai dar viena vaikų vidurių užkietėjimo, intensyvaus stangrinimosi tuštinimosi metu ar ilgo sėdėjimo ant puoduko pasekmė.
Kaip išvengti tuštinimosi problemų?
- Reikėtų užtikrinti saugią, ramią aplinką, kurioje vaikas galės pasituštinti.
- Pratinkite vaikus eiti pasituštini bent vieną kartą per dieną, maždaug tuo pačiu paros metu.
- Jei vaikas nori pasituštinti, būtinai užtikrinkite, kad jis tai ir galėtų atlikti.