Šunų baimė vaikui gali tapti rimta problema, kai vaikas kategoriškai atsisako eiti į lauką, nes lauke bėgioja palaidas mažytis šunelis. Net pamatęs šunį lipa kuo aukščiau - ant stalo, kėdės, tėvams ant rankų ir garsiai rėkia „pririškit tą šunį“, „pasiimkit“. Atsisako eiti į svečius, kur auginami šunys. Pamatęs šunį vaikas rėkia, bėga, o paskui ilgą laiką vengia tos vietos, kur sutiko iš pažiūros mažą ir draugišką gyvūnėlį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai bijo gyvūnų, kaip padėti vaikui įveikti šią baimę ir užmegzti draugišką ryšį su gyvūnais.
Kodėl vaikai bijo gyvūnų?
Vaikų baimę gali sukelti įvairios priežastys:
- Traumuojanti patirtis. Galbūt vaiką kada nors apkandžiojo, apdraskė ar išgąsdino gyvūnas. Prieš mėnesį sūnų apkandžiojo svetimas valkataujantis šuo. Įkando skaudžiai į veidą. Lūpą reikėjo siųti.
- Neigiami pasakojimai. Jei vaikas girdėjo bauginančias istorijas apie gyvūnus, jis gali išsigąsti jų dar nesutikęs. Ypatingai jeigu patys tėvai bijo šunų ar yra nukentėję nuo keturkojų agresijos. Pvz.: „Gerai, kad tas šuo pririštas, o tai galėtų įkąst.“ „Ar jūsų šuo kandžiojasi?“
- Tėvų ar kitų žmonių baimė. Jei suaugusieji bijo gyvūnų, vaikas gali perimti šią baimę iš jų. Net nesusimąstydami suaugusieji paima savo atžalą tvirčiau už rankos ar perveda į kitą pusę, kai pamato artėjantį žmogų su šunimi, neleidžia vaikui gyvūno kalbinti, kuria baisias istorijas.
- Trūksta patirties su gyvūnais. Jei vaikas niekada nesusipažino su gyvūnais, jam jie gali atrodyti nenuspėjami ir pavojingi. Ankstyvosios socializacijos nebuvimas. Jei šuo nėra susidūręs su vaikais būdamas mažas, vyresniame amžiuje, su jais susitikęs, jis gali išsigąsti.
Kaip padėti vaikui įveikti gyvūnų baimę?
Svarbu leisti vaikui išreikšti baimę. Priimkite tai, kad bijoti yra normalu. Tuo labiau šešerių metų berniukui.
Štai keletas lengvų žingsnių, kurie padės Jūsų vaikui susidoroti su šunų baime:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
1. Supraskite ir priimkite vaiko baimę
Baimė yra tikra vaiko emocija, todėl negalima jos menkinti ar juoktis iš jo jausmų. Visų pirma supraskite vaiko baimę. Baimė nėra protinga, tad vaikui niekaip neįrodysite, kad šuo mažas ir neįkąs. Nesišaipykite iš vaiko: „Nebūk mažiukas“, „Kvaila bijoti tokio mažo šuniuko“. Tokie žodžiai vaiko nepadrąsins, o tik labiau sumažins vaiko pasitikėjimą savimi.
- Paklauskite vaiko, kodėl jis bijo („Kas tau atrodo baisiausia šunyje?“). Išklausykite vaiką, ko jis labiausiai bijo, kas jam kelia didžiausią siaubą, kas gali nutikti blogiausio?
- Pasakykite, kad jo baimė yra normali ir ją galima įveikti.
- Niekada nepriverskite vaiko staiga susidurti su gyvūnu, jei jis tam dar nepasiruošęs.
- Ko vengti: Nesakyti „Nieko čia tokio“ arba „Nebūk bailys“, nes tai gali tik dar labiau sustiprinti jo baimę.
2. Mokykite vaiką apie gyvūnus
Nežinomybė dažnai kelia baimę, todėl kuo daugiau vaikas žinos apie gyvūnus, tuo labiau jausis saugus.
- Skaitykite su vaiku knygeles apie šunis. (Pvz.: John Grogan „Blogas šuo Marlis“, „Marlis ir kačiukai“ vyresniems - Jeremy Strong „Mano patrakėlis šuo“; Jono Avyžiaus „Bardo nuotykiai ir žygiai“). Žiūrėkite filmus apie šunis, kad vaikai įsitikintų, jog yra ir gerų šunų ne visi pikti ir blogi. (Pvz.: „101 dalmantinas“, „Aukštyn“ ang. „Up“, „Medžioklės sezonas atidarytas 2“ ang. „Open season 2“).
- Žiūrėkite edukacinius filmukus apie draugiškus gyvūnus.
- Papasakokite, kad dauguma gyvūnų nenori pakenkti ir dažniausiai bijo žmogaus labiau nei žmogus jų.
- Ko vengti: Neleisti vaikui žiūrėti bauginančių istorijų ar filmų apie agresyvius gyvūnus.
- Duokite vaikui spalvini šunis ir šuniukus. (Galite rasti ir atspausdinti piešinėlių www.thecolor.com/; www.icoloringpages.net/category/movies/). Stebėkite vaiką, kaip keičiasi jo požiūris į šunis. Jei jau noriai žiūri filmukus, spalvina šuniukus, dažniau atkreipkite dėmesį važiuodami mašina, autobusu į šaligatviu vaikštinėjančius šunis. Stebėkite vaiko reakciją. Jei vaikas jau jaučiasi saugus, galite suplanuoti apsilankymą gyvūnų parduotuvėje pvz.:„Kikoje“, kur yra parduodami keturkojai. Vaikas turi jaustis saugus, o šuo turi būti už stiklo ar pririštas. Neverskite vaiko daryti to, kam jis dar nepasiruošęs.
- Atkreipkite dėmesį į juokingus šunis, ypatingai į aprengtus paltukais, megztukais, batukais ir t.t. Sužmoginti ir aprengti šunys yra juokingi vaikams. O kas juokinga, negali būti baisu.
3. Pamažu pratinkite vaiką prie gyvūnų
Palaipsniui susipažindamas su gyvūnais, vaikas gali suprasti, kad jie nėra tokie baisūs. Teisingas žingsnis - tai nuoseklus ir laipsniškas „per atstumą“ supažindinimas su draugiškais ir protingais šunimis.
- Pradėkite nuo gyvūnų stebėjimo iš toli - parke, pro langą ar per televizorių.
- Aplankykite draugus, kurie turi ramius, draugiškus gyvūnus, bet iš pradžių nebūtinai liepkite vaikui prie jų artintis.
- Kai vaikas jausis pasiruošęs, leiskite jam paglostyti mažą ar ramią katę ar šunį.
- Ko vengti: Neverskite vaiko staiga glostyti gyvūno ar būti arti jo, jei jis tam nepasiruošęs.
4. Mokykite tinkamai elgtis su gyvūnais
Dažnai baimė kyla iš nežinojimo, kaip elgtis su gyvūnu, todėl svarbu išmokyti vaiką tinkamos reakcijos.
- Paaiškinkite, kad negalima staiga pribėgti prie gyvūno, jo erzinti ar tempti už uodegos.
- Mokykite, kaip atpažinti gyvūno kūno kalbą - pvz., kada šuo džiaugiasi, o kada geriau jo neliesti. Pamokykite „šunų kalbos“. Pvz.: Kai šuo nuleidžia ausis ir vizgina uodegą reiškia, jis gerinasi, nori būti glostomas. Jei šuo valgo maistą ir urzgia, rodo dantis - geriau nesiartinti. Šuo žmones įsidėmi iš kvapo, tad pirmiausia apuosto, jam nepažįstamus žmones. Taip pat šunys mėgsta laižytis, jaunesni šuneliai ir kandžiotis kol dygsta dantukai.
- Parodykite, kaip draugiškai prieiti prie gyvūno, duoti jam laiko apsiprasti.
- Po truputį vaiką ruoškite susitikimui su šunimi.
- Ko vengti: Neleisti vaikui artintis prie nepažįstamų gyvūnų be leidimo.
5. Sukurkite teigiamą patirtį su gyvūnais
Geri prisiminimai apie gyvūnus padeda vaikui susikurti draugišką požiūrį į juos.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Aplankykite zoologijos sodą ar ūkį, kur vaikas gali pamatyti gyvūnus saugiu atstumu.
- Žaiskite su minkštais pliušiniais gyvūnais, kad vaikas pratintųsi prie jų idėjos.
- Galite pradėti nuo mažų gyvūnų, pavyzdžiui, žiurkėnų ar triušių, kurie atrodo mažiau bauginantys.
- Geriausia pirmai draugiškai pažinčiai rinktis pažįstamų, giminaičių ar draugų suaugusį šunį, kuris turėtų bendravimo su mažais vaikais patirties. Dažnai vaikai gyvūnų glostymą supranta, kaip daužymą. Jie būna grubūs iš smalsumo - patikrina ar gerai pritvirtintos šuns ausys ar uodega. Nepratusiam prie vaikų, jaunam šuniukui, tai gali nepatikti. Yra ir suaugusių šunų, kurie tiesiog nemėgsta vaikų, jei turėję nemalonių prisiminimų su mažaisiais dvikojais. Taigi jei jau radote draugišką šunį vaikui, papasakokite jam apie tą šunį. Kartu suplanuokite laiką, kada nueisite į svečius. Susitarkite su šeimininkais, kad šunį palaikys uždarę, kol jūs nusirengsite ir pasiruošite susitikimui. Palaikykite šunį taip, kad vaikas galėtų prieiti prie šuns pats, kai įsidrąsins. Geriausia, jei jūs ar šuns šeimininkas laikytų ir glostytų šuniui galvą, o vaikas paglostytų šuniui nugarą. Tai bus pirmas mažas žingsnelis į vaiko ir šuns draugystę. Jokiu būdu, vaiko nespauskite, bet džiaukitės, kartu su juo nedidele pergale. Leiskite šuniui apuostyti vaiką, kad abu apsiprastų. Tada gal vaikas jau ir pats norės daugiau paglostyti šunį.
- Ko vengti: Neverskite vaiko iš karto būti šalia didelių ar energingų gyvūnų.
6. Rodykite gerą pavyzdį
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl jei tėvai ramiai ir draugiškai bendrauja su gyvūnais, vaikas lengviau įveiks baimę. Stebėkite, ką ir kaip sakote. Kartais tėvai nenorėdami, įkalba šunų baimes vaikams.
- Parodykite, kaip patys glostote ir bendraujate su gyvūnais.
- Jei neturite augintinio, apsilankykite pas draugus, kurie turi ramius, draugiškus gyvūnus.
- Skatinkite vaiką stebėti, kaip kiti vaikai žaidžia su gyvūnais.
- Ko vengti: Jei patys bijote gyvūnų, stenkitės nerodyti to vaikui, kad neperduotumėte savo baimės.
Kūrybinės veiklos
Vaikams lengviau išreikšti jausmus per kūrybinę veiklą, todėl pasiūlyk jam nupiešti, tai, ko bijo. Nepriklausomai nuo to, ar tai bus šuo, ar kitas gyvūnas, ar kokia abstrakcija, paprašyk, kad sūnus kalbėtų nupiešto objekto vardu. Tarkim, taip: "Aš esu šuo. Mano vardas Dikas. Aš esu piktas." Pasiaiškinkite, kodėl jis piktas. Ko jam trūksta, kad būtų linksmas? Tegu pasakoja sūnus pats. Leisk pasireikšti jo fantazijai. Pakviesk nupiešti šuniukui būdą, indelį su maistu, gal dar kamuoliuką ar kitų gyvūnų, su kuriais būtų galima žaisti, kad jam būtų linksmiau. Jei berniukas nupieštų ir save, tegu apibūdina, kaip jaučiasi. Pakviesk kaip nors pavaizduoti ir tai, kas suteiktų jam drąsos. Tegu vaikas pasakoja, kuria situacijas. Jei berniukas nori, užrašyk jo žodžius ant piešinio. Stebėk, kaip jis elgiasi, kaip keičiasi jo nuotaikos. Dalyvauk jo kūryboje. Kartu žaiskit, vaidinkit, lipdykit. Kartu kurkite pasakas. Jos gali būti apie šešiamečius berniukus, kurie sėkmingai įveikia visus netikėtumus. Svarbu, kad pasakose vaikas galėtų susitapatinti su veikėjais, įgaunančiais galių, o sutinkami gyvūnai iš priešiškų taptų draugiškais.
Kada kreiptis pagalbos?
Dauguma vaikų ilgainiui įveikia gyvūnų baimę, tačiau jei ji trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su specialistu:
- Jei vaikas atsisako išeiti į lauką dėl baimės sutikti gyvūną.
- Jei jį apima panika net matant gyvūno nuotrauką ar girdint jo garsus.
- Jei baimė trunka ilgą laiką ir darosi vis stipresnė.
Vaikų psichologas gali padėti vaikui suformuoti teigiamą požiūrį į gyvūnus ir rasti būdus, kaip įveikti baimę.
Tėvų vaidmuo auginant gyvūną
Tėvai patys turi tinkamai elgtis su gyvūnu, aiškinti, kad visiems gyviems padarams skauda, jei juos skriaudžiame, mokinti vaiką, kaip reikia gyvūną glostyti, pakelti ir pan. Jei tėvai pastebi, kad vaikas specialiai skriaudžia gyvūną, reikia pagalvoti apie galimas tokias vaiko elgesio priežastis (užslėptas vidinis pyktis, dėmesio trūkumas) ir jas koreguoti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)