Kūdikių žarnyno infekcijos: požymiai, simptomai ir gydymo būdai

Žiemos periodas yra ypatingas, nes padaugėja ne tik virusinių ligų, pažeidžiančių kvėpavimo takus, bet ir virusinių žarnyno infekcijų. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių žarnyno infekcijas, jų priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencines priemones.

Žarnyno infekcijos: bendra informacija

Žarnyno infekcijos dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, ypač plonąją ir storąją žarną. Žarnynas yra sudarytas iš kelių dalių, įskaitant skrandį, plonąją žarną, storąją žarną ir tiesiąją žarną. Infekcijos gali sukelti uždegimą, gleivinės pažeidimus, sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą ir sukelti dehidrataciją.

Virusinės ir bakterinės žarnyno infekcijos apima įvairius patogenus, tokius kaip virusai, bakterijos ir parazitai, kurie sukelia uždegimą žarnyne. Šios infekcijos gali pasireikšti ūmiai arba lėtai, priklausomai nuo sukėlėjo ir organizmo atsako.

Dažniausi žarnyno infekcijų sukėlėjai

Tarp vaikų dažniausiai pasitaikančios žarnyno infekcijos yra:

1. Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams.
2. Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
3. Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.
4. Salmonelės: Bakterijos, sukeliančios salmoneliozę.
5. E. coli: Kai kurios E. coli atmainos gali sukelti žarnyno infekcijas.

Kaip plinta žarnyno infekcijos?

Pagrindinės virusinių ir kitų žarnyno infekcijų priežastys apima įvairius patogenus, tokius kaip norovirusai, rotavirusai, salmonelės ir E. coli. Šie mikroorganizmai dažnai plinta per užterštą maistą ir vandenį bei nesilaikant higienos normų. Taip pat gali pasireikšti infekcijos dėl kontakto su užkrėstais asmenimis.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą - sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą.

Žarnyno infekcijų simptomai kūdikiams

Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento sveikatos būklės.

Žarnyno uždegimas kūdikiams gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali rodyti, kad reikia kreiptis į gydytoją. Viduriavimas gali būti itin dažnas, o skystos išmatos gali būti žalios, geltonos arba net kraujo. Vėmimas gali būti dar vienas žarnyno uždegimo simptomas. Kūdikiui gali pasireikšti dažnas vėmimas, kuris gali sukelti dehidrataciją. Daugelis kūdikių, sergančių žarnyno uždegimu, gali patirti temperatūros pakilimą arba karščiavimą. Kūdikiams, sergantiems žarnyno uždegimu, gali pasireikšti sumažėjęs apetitas.

Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas.

Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Žarnyno infekcijų diagnostika

Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų diagnostika dažnai apima klinikinius tyrimus, kurie gali apimti paciento istorijos analizę ir fizinį tyrimą. Papildomi laboratoriniai tyrimai, tokie kaip išmatų analizė, gali padėti nustatyti konkretų patogeną.

Kūdikio žarnyno uždegimo diagnozė dažniausiai prasideda nuo apsilankymo pas pediatrą. Gydytojas atliks fizinį egzaminą ir gali užduoti klausimus apie simptomus bei maitinimo įpročius.

Žarnyno infekcijų gydymas kūdikiams

Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų gydymas dažnai apima simptominį gydymą, pvz., skysčių ir elektrolitų papildymą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Vaistai, tokie kaip antidiariniai preparatai, gali būti skiriami lengvoms infekcijoms, tačiau jų vartojimas sunkių infekcijų atveju gali būti rizikingas. Svarbu laikytis tinkamos mitybos ir poilsio, kad organizmas galėtų atsigauti.

Žarnyno uždegimo gydymas kūdikiams gali priklausyti nuo ligos sunkumo ir priežasties. Jei kūdikis serga, svarbu užtikrinti, kad jis gautų tinkamų maistingųjų medžiagų. Dehidratacijos prevencija yra labai svarbi. Dažnai gydytojas gali paskirti vaistus, kad sumažintų simptomus, pavyzdžiui, vaistus nuo skausmo arba vaistus nuo viduriavimo.

Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos - sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto - vos pradėjus viduriuoti. Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą - 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte - yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui. Per šio probiotiko vartojimo laiką žarnyne susidaro didelė mieliagrybių koncentracija, tačiau, baigus vartoti, šie mikroorganizmai pasišalina iš žarnyno per 2-5 dienas.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis. Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).

Pagal Pasaulio gastroenterologų organizacijos (angl. World Gastroenterology Organization) paskelbtas rekomendacijas, S. Persirgus šiomis žarnyno infekcijomis imunitetas įgyjamas neilgam, tačiau susirgus pakartotinai ligos požymiai lengvesni.

Rehidratacija yra pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Tinkama Dieta - Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į sveikatos priežiūros specialistą reikėtų kreiptis, jei kūdikis ilgiau nei kelias valandas, o vaikas ilgiau nei 8 val. jeigu mažasis pacientas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus.

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Prevencinės priemonės

Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.

Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu.

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę:

• Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
• Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
• Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
• Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
• Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Ką daryti, kad sumažinti infekcijų plitimą?

• Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
• Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.

Vakcinacija

Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn.

Disbakteriozė (disbiozė)

Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.

Disbakteriozę įtakojantys veiksniai:

• Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai.
• Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
• Mityba.
• Persirgtos ligos.
• Aplinkos veiksniai.
• Imuniteto sutrikimai (disfunkcija).
• Elgesio ir neurologiniai sutrikimai.
• Odos ligos.

Išvados

Žarnyno infekcijos kūdikiams yra dažna problema, ypač šaltuoju metų laiku. Svarbu atpažinti simptomus, tinkamai gydyti ir laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta komplikacijų. Jei kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

tags: #kudikio #zarnyno #infekcijos #pozymiai