Šlapimo kvapas gali atspindėti įvairias kūdikio organizmo būkles, nuo paprastų mitybos pokyčių iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kūdikio šlapimo kvapo priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra šlapimo takų infekcija?
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra bakterijų ar, rečiau, kitų mikroorganizmų sukeliama infekcija, paveikianti šlapimo takus, įskaitant šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Dažniausia ŠTI forma yra cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), tačiau sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į inkstus, sukeldama pielonefritą. Dažniausias sukėlėjas yra bakterija Escherichia coli (E. coli).
Šlapimo takų infekcija yra labai paplitusi, ypač tarp moterų dėl jų anatominės struktūros (trumpesnės šlaplės). Manoma, kad Lietuvoje kasmet šlapimo takų infekcija diagnozuojama šimtams tūkstančių žmonių, dažniau moterims, vaikams, pagyvenusiems ar tiems, kuriems yra šlapimo takų anomalijų. Negydoma infekcija gali sukelti komplikacijas, pvz., inkstų pažeidimą ar sepsį.
Šlapimo takų infekcija išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis.
Šlapimo takų infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Šlapimo takų infekcijos išsivysto, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pradeda daugintis. 1. Dažniausiai E. coli.
Taip pat skaitykite: Nemalonus kūdikio šlapimo kvapas
Pagrindinės priežastys
Net 70 proc. visų atvejų infekciją sukelia bakterija Escherichia coli. Rečiau ligą gali sukelti ir įvairios kitos bakterijos. Visos šios bakterijos normaliai gyvena žarnyne, bet šlapime jų neturi būti. Vaikams dažniausiai bakterijos patenka kylančiu būdu per išorinę šlaplės angą. Kadangi mergaitėms į šlaplę bakterijos iš išorės patenka lengviau, jos ir serga dažniau.
Rizikos veiksniai
Moters šlaplė yra labai trumpa. Todėl bakterijos gali greitai ir lengvai patekti į moters šlapimo takus iš išorės. Infekcijos židinys gali vystytis šlaplėje, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje arba inkstuose.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
Simptomai priklauso nuo infekcijos vietos (šlaplė, šlapimo pūslė ar inkstai) ir paciento amžiaus. Vaikams simptomai gali būti netipiniai, pvz., dirglumas, apetito stoka ar šlapinimasis į lovą. Jei tai šlapimo pūslės uždegimas, pagrindinis ligos požymis - dažnas, skausmingas šlapinimasis. Gali pakilti nedidelė temperatūra. Nors gali ir nebūti šių požymių. Jei tai pielonefritas, mažylis labai karščiuoja.
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija?
Įtarus šlapimo organų infekciją, būtina kuo skubiau surinkti vaiko šlapimą ir nuvežti jį ištirti į laboratoriją. Svarbu žinoti, kaip teisingai surinkti šlapimą. Reikia paimti rytinio šlapimo vidurio srovę į sterilų indelį (geriau vienkartinį), kurį galima įsigyti visose vaistinėse. Neteisingai surinktas šlapimas (pvz., į nesterilų indelį, ar ne iš vidurio srovės), gali iškreipti tyrimo rezultatą. Vaiką ryte apiplaukite, liepkite šiek tiek pasišlapinti į klozetą, tada tegul šiek tiek pasišlapina į naktinį puoduką, o šlapintis pabaigia vėl į klozetą. Puodukas turi būti švariai išplautas.
Gydymas: kaip valdoma šlapimo takų infekcija?
Gydymas priklauso nuo infekcijos tipo, sunkumo ir paciento būklės.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Medikamentinis gydymas
Antibiotikai: Pagrindinis gydymas, skiriamas pagal šlapimo pasėlio rezultatus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Reguliarus šlapinimasis: Šlapintis kas 2-3 val.
Komplikacijų gydymas
Kai šlapimo organų infekcija dažnai kartojasi, ji gali pereiti į lėtinę formą, sukelti inkstų audinio randėjimą ir inkstų funkcijos nepakankamumą. Vaikus, kuriems vis kartojasi ŠOI, reikia nuodugniai tirti, ar nėra įgimtų šlapimo organų anomalijų. Tokiems vaikams net 40-50 proc.
Šlapimo takų infekcijos prevencija
Nėra konkretaus recepto, kaip prižiūrėti vaiką, kad jis nesusirgtų šlapimo takų infekcija. Dažnai tokių ligų kartojimuisi turi įtakos genetiniai veiksniai. Tačiau reikia žiūrėti, kad vaikai neperšaltų, nesėdėtų ant šlapo pagrindo. Pastebėta, kad dažnai tokių vaikų mama ar tėvelis irgi sirgo ar dažnai serga šlapimo pūslės ar inkstų uždegimais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate šlapimo takų infekciją ar pastebite simptomus, tokius kaip degimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ar karščiavimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar urologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti antibiotikus, maisto papildus ar liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti simptomus ar sukelti atsparumą vaistams. Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip gausus skysčių vartojimas, higienos gerinimas ar spanguolių produktų vartojimas, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius šlapimo tyrimus ar mitybos pokyčius, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Šlapimo takų infekcijos poveikis kasdieniam gyvenimui
Šlapimo takų infekcija gali smarkiai sutrikdyti kasdienę veiklą dėl diskomforto, dažno šlapinimosi ar skausmo, ypač esant pasikartojančioms infekcijoms. Moterys dažnai patiria nerimą dėl infekcijų atsinaujinimo, o sunkios infekcijos gali apriboti darbingumą ar socialinį gyvenimą. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su gydytoju ar urologu, laikytis higienos taisyklių ir ieškoti mitybos specialistų patarimų.
Šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas: ką jie reiškia?
Normalus šlapimas būna intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Ji gali kisti nuo blyškios iki sodrios gintaro spalvos. Šlapimo spalvą lemia ir maisto produktai, pavyzdžiui, mėlynės dažo ne tik dantis bei lūpas, jos melsvina ir šlapimą, paragavus šviežių vyšnių, šlapimas rausvėja. Valgant daug morkų, jose esantis karotenas suteikia šlapimui oranžinį atspalvį, o nuo virtų burokėlių ar šviežių burokėlių sulčių šlapimas šiek tiek parausvėja.
Šlapimo spalva gali keistis vartojant vaistus, pavyzdžiui, rifampicinas - vaistas tuberkuliozei gydyti - nudažo šlapimą rausva spalva, aspirinas suteikia jam rožinę spalvą, nuo B grupės vitaminų šlapimas pasidaro ryškiai geltonas. Jei šlapinamasi su krauju, šlapimas gali būti ryškiai raudonos spalvos. Kai į šlapimą patenka sukrešėjusio kraujo, jis būna rūdžių spalvos.
Jei žmogus sveikas, šviežias šlapimas turi specifinį kvapą. Jis gali kisti valgant kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, pavasarį, paragavus virtų ar keptų šparagų, šlapimas įgauna aštresnį kvapą. Jei šlapimas trenkia amoniaku, tai gali būti ženklas, kad prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Šiltoje patalpoje ilgiau pastovėjęs šlapimas taip pat gali skleisti amoniako kvapą. Kai jis kvepia obuoliais, tai gali būti susiję su riebalų skilimo produktais ketonais, kurių sveiko asmens šlapime nebūna. Kai žmogus badauja, ilgai negauna angliavandenių ir geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.
Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
Kūdikio tuštinimasis ir šlapinimasis: ką reikia žinoti?
Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat “kabo” prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.
Kada profilaktiškai tirti vaikų šlapimą?
Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė.„Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė.Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Šlapimo tyrimo atsakymai: ką jie reiškia?
- BALTYMAS - jo visai neturėtų būti.
- GLIUKOZĖ - jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai, t. y. gebėjimui koncentruoti (tirštinti) šlapimą.
- NITRITINĖ REAKCIJA - ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
- ERITROCITAI - priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės.
- LEUKOCITAI - įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.
Kitos nemalonaus šlapimo kvapo priežastys
Dehidratacija
Pagrindinė priežastis, kodėl gali pasikeisti šlapimo kvapas - geriate per mažai vandens. „Kai kūnas dehidratuotas, šlapimas patamsėja, ima skleisti stiprų kvapą“, - sako akušerė ginekologė Sherry Ross iš JAV Providence St. John’s sveikatos centro Santa Monikoje. Taip organizmas signalizuoja, kad laikas atkurti skysčių pusiausvyrą.
Maistas ir gėrimai
Ar kada esate suvalgę smidrų, o po to pastebėję, kad šlapimo kvapas pasikeitė? Jūs tokie ne vieni. Pasirodo, 40 proc. žmonių pastebi pakitusį šlapimo kvapą po to, kai suvalgė smidrų, teigiama 2016 m. tyrime, kurio išvados buvo paskelbtos leidinyje „British Medical Journal“. Tyrime teigiama, kad šis reiškinys vadinasi aspargus anosmia ir jį sukelia genetiniai uoslės pokyčiai, o ne šlapimo sudėties pokyčiai.
Tokie produktai, kaip Briuselio kopūstai, svogūnai, kai kurie prieskoniai, karis, lašiša ir alkoholis taip pat gali pakeisti šlapimo kvapą. Jei vartojate daug druskos, šlapimo koncentracija gali padidėti, tad ir kvapas bus intensyvesnis nei prieš tai. Kai kurie žmonės gali pastebėti nemalonų šlapimo kvapą po to, kai išgeria kavos, sako urologas ir Los Andželo Urologinės onkologijos specialistų centro medicinos direktorius Adamas Raminas. Nemalonų šlapimo kvapą gali sukelti kavos metabolitai (t. y., organizme skaidomi kavos subproduktai).
Diabetas arba prediabetas
Vieną iš pirmųjų diabeto požymių galima pastebėti tualete - dažniau kyla noras šlapintis, sako Guy’s ir St. Thomas ligoninės urologas Muhammadas Shamimas Khanas. Kadangi sergant diabetu organizmas neapdoroja cukraus taip, kaip nesergant, šlapimas gali įgauti salsvoką kvapą, atsiduoti vaisiais, nes inkstai pašalina daugiau cukraus.
Makšties plovimas
Kai kuriose kultūrose paplitusi tradicija moterims apsiplauti makšties vidų įvairiomis kvapiomis higienos priemonėmis, praneša Moterų sveikatos biuras. Nemažai moterų tokiu būdu siekia pagerinti makšties kvapą, švarą ar taip bando gydytis makšties infekcijas. Deja, makšties plovimas gali būti pavojingas sveikatai - į makštį gali patekti organinių medžiagų, teigiama 2020 m. tyrime, kurio išvados buvo paskelbtos leidinyje „Journal of Women‘s Health“. Tokiu būdu galima paskatinti infekciją, o ne ją išgydyti.
Inkstų akmenys
Inkstų akmenys yra kieti dariniai, kurie gali susiformuoti inkstuose, kai tam tikros šlapime esančios cheminės medžiagos ima kristalizuotis. Taigi, inkstų akmenys susiformuoja iš šlapimo, teigia Nacionalinis inkstų fondas. Tad nenuostabu, kad inkstų akmenys gali sukelti nemalonų šlapimo kvapą.
Mielių infekcija
Niežulį sukelianti mielių infekcija arba pienligė ima kankinti tada, kai natūraliai makštyje gyvenančiam grybeliui atsiranda sąlygos išvešėti. Grybelinė infekcija pasižymi išskirtiniu „mieliniu“ kvapu, kurį sukelia makšties bakterijų disbalansas, sako dr. Sh. Ross. Nors pienligės infekcija kyla makštyje, kadangi šlaplė labai arti jos, šlapimas taip pat gali persiimti mieliniu kvapu.
Genetinis sutrikimas
Jei šlapimas skleidžia labai aštrų, rūgštų ar žuvies kvapą, tai gali būti sutrikimo, vadinamo trimetilaminurija, požymis. Tokiu atveju dvokia ne tik šlapimas, bet ir seilės bei prakaitas, ir kvapo neįmanoma panaikinti prausiantis ar valantis danti.
Nėštumas ir ovuliacija
Hormonai, kurie padeda išnešioti kūdikį - estrogenas ir progesteronas - gali pakeisti ir šlapimo kvapą… bent jau jums pačiai. „Šlapimas gali įgauti aštresnį kvapą nuo hormonų, kurie išsiskiria nėštumo metu, ypač pirmajame trimestre, - sako dr. Sh. Ross. - Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pakito šlapimo sudėtis - tiesiog sustiprėjo jūsų gebėjimas jį užuosti.“ Nėštumo metu moterų uoslė paprastai paaštrėja. Tie patys hormonai, kurie padeda išnešioti kūdikį (vėlgi, estrogenas ir progesteronas), moters organizme išsiskiria ir reguliaraus ciklo metu, tik mažesniais kiekiais, aiškina Sh. Ross. Tai reiškia, kad savo šlapimo kvapą labiau jausite ovuliacijos metu - tačiau tai nebūtinai signalizuoja, kad organizme yra sutrikimų.
Lytiškai plintančios ligos
Lyg pačios lytiškai plintančios ligos būtų negana, kai kuria iš jų užsikrėtus šlapimas ima itin nemaloniai dvokti, sako dr. Sh. Ross. Nemalonų kvapą dažniausiai sukelia chlamidijos, taip pat trichomonozės sukėlėjas, žiuželinis pirmuonis parazitas, kuris taip pat yra perduodamas lytiniu keliu.
Papildai ir vaistai
Kai kurie papildai, vitaminai ir vaistai gali pakeisti šlapimo kvapą, sako dr. Sh. Ross. Kai kurios piliulės turi apvalkalą, kurį gaminant pridedama dirbtinių kvapiklių tam, kad būtų maloniau vartoti, tačiau šie kvapikliai gali paveikti šlapimo kvapą. Dažniausiai šlapimo kvapą paveikia piliulės, kuriose daug vitamino B6, tai gali būti kai kurie multivitaminai, vaistai ar papildai nėščiosioms ar širdies ligomis sergantiems pacientams.