Skiepijimas yra viena efektyviausių priemonių apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Lietuvoje, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis skiepijami naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Tačiau, kaip ir bet kuri medicininė procedūra, skiepai gali sukelti šalutinių reakcijų. Šiame straipsnyje aptarsime galimas skiepų komplikacijas, kaip į jas reaguoti ir ką svarbu žinoti tėvams.
Skiepų svarba ir nauda
Skiepai apsaugo nuo ypač pavojingų ligų, tokių kaip poliomielitas, difterija ir stablige, kurių mirtingumas gali siekti 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius. Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė.
Vakcinacijos apimtys ir tėvų nuomonės
Pandemija padarė neigiamą įtaką vakcinacijos procesui, ypač pernai pavasarį, kai apribojus planinių paslaugų teikimą buvo sutrikdytas skiepijimo procesas. ULAC duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėjusios vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų.
Šiandien apie skiepus vaikams, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais - labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, tuo sukeldami tėvams dvejones ar paskatinimą atsisakyti skiepyti savo vaiką.
Apklausos rodo, kad vis dar daug tėvų mano, jog vakcinos nesaugios. Visgi, šiandien susiduriame su kita problema - dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir savo vaikų neskiepija. Kartais išgirstame tėvų nuomonę, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą. Tai - labai neatsakingas požiūris. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedamos kenksmingos vaikui medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Dažnos reakcijos į skiepus
Reakcija į skiepus būna pusei visų paskiepytų vaikų. Ši reakcija - tai normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ar kitas dalis.
Dažniausios reakcijos:
- Patinimas ir paraudimas, išliekantis 1-3 paras, o guziukas (sutankėję audiniai) - dar ilgiau. Paprastai paraudimas ir patinimas ar audinių sustandėjimas, kurio skersmuo nėra didesnis nei du centimetrai, vertinama kaip įprasta reakcija, ji - neregistruojama.
- Temperatūra iki 38,5 laipsnių C.
- Vaikas nenori valgyti, tampa neramus, irzlus, blogai miega. Tai praeis per 5-36 valandas.
- Kartais po tymų vakcinacijos praėjus 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip sergant tymais. Bėrimas greitai išnyks be jokio gydymo.
- Kartais paskiepijus nuo raudonukės, po 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip susirgus šia liga, gali pradėti skaudėti sąnarius. Tokios reakcijos pasitaiko labai retai.
Įskiepijus įvairias vakcinas gali pasireikšti ir bendras negalavimas, apetito sutrikimas, silpnumas, galvos skausmas. Dažniausiai šie požymiai nebūna sunkūs ir per 1-3 dienas išnyksta savaime.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote nors vieną iš čia paminėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Visos vakcinos, kuriomis dabar skiepijami Lietuvos vaikai, yra aukštos kokybės, todėl komplikacijų po skiepų pasitaiko retai.
Blogai, jeigu tas skiepo vietoje atsiradęs guzelis ilgai laikosi. Paprastai tas guzelis laikosi kokias tris dienas. Po to jis minkštėja ir praeina. Jeigu jis laikosi ilgiau, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų sunerimti, jeigu pasireiškė kažkokie supūliavimo požymiai, iš dūrio vietos skiriasi baltas ar skaidrus skystis, arba, jeigu skiepo vietoje atsiranda labai stiprus skausmas, kuris kamuoja net ir jos neliečiant. Tokiu atveju reikia žiūrėti, ar ta vieta nesupuliavo. Į gydytojus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu skauda ne tik toje vietoje, kur buvo dūris, bet skausmas pereina ir į plaštaką. Tiesa, tokie atvejai yra labai reti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Sunkioms bendrosioms nepageidaujamoms reakcijoms į skiepą priskiriami traukuliai, kurių trukmė esti labai įvairi: nuo kelių iki keliolikos minučių. Traukuliai paskiepytiems vaikams gali pasireikšti kartu su temperatūra arba be jos.
Literatūros šaltinių duomenimis, itin retais atvejais (maždaug vienam iš milijono paskiepytųjų), įskiepijus gyvąsias susilpnintas vakcinas gali pasireikšti nervų sistemos komplikacijos: ūmus galvos smegenų uždegimas, periferinės nervų sistemos uždegimai, ūmi neuždegiminė smegenų liga.
Alerginės reakcijos po vakcinų įskiepijimo yra labai retos. Alerginę reakciją dažniau sukelia sudėtinė vakcinos preparato dalis, pvz.: želatina, kiaušinio baltymas, lateksas ir kt., nei pats vakcinos antigenas.
Anafilaksija gali prasidėti praėjus kelioms minutėms ar net valandoms, kuomet ligonis suglemba, sutrinka jo sąmonė, išblykšta oda, atsiranda bėrimas, paskiepytasis užkimsta dėl gerklų ir antgerklio tinimo, atsiranda kvėpavimo sutrikimai, čiuopiamas dažnas, silpnas pulsas, sumažėja kraujospūdis.
Anafilaksinio šoko reakcijos - retos, teigiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose iš 235 milijonų atliekamų skiepijimų, tik viena dozė iš milijono sukelia anafilaksiją. Todėl dėl retų, tačiau galimų alerginių reakcijų kiekviename skiepijimų kabinete privalo būti anafilaksinio šoko gydymo priemonių rinkiniai.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Ką daryti, jei vaikui pakilo temperatūra po skiepų?
Jeigu temperatūra vaikui yra iki 38-38,5 ºC, dažniausiai nieko daryti nereikia. Tėveliai visada labai nerimauja, kai kūdikis karščiuoja, ir klausia, ar galima iš karto po skiepo sugirdyti vaistų nuo temperatūros. Taip elgtis tikrai nereikia, profilaktiškai temperatūra nėra reguliuojama. Taip galima tik pakenkti.
Vaistų nuo temperatūros rekomenduojama duoti tik tuomet, kai ji viršija 38-38,5 ºC. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą vaistą nuo temperatūros vaikams. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad cheminiai vaistai gali sumažinti ne tik skausmą ir karščiavimą, bet ir skiepų veiksmingumą.
Ką daryti po skiepo?
Nerekomenduojama intensyviai sportuoti, nes tada eikvojame daug energijos ir stipriai prakaituojame, todėl aplink skiepo vietą gali lengviau patekti infekcija. Pasiskiepijusiems vasarą nerekomenduojama maudytis atviruose telkiniuose vėlgi dėl infekcijos. Reikia suprasti, kad oda yra pažeista ir infekcijos patekimo kelias atviras. Nerekomenduočiau ir maudytis vonioje, ypač ilgai joje mirkti, kad paskiepyta vieta nesušlaptų, neišbrinktų. Reikėtų nenaudoti ir prausiklių, netrinti paskiepytos vietos. Viso to reikėtų laikytis vieną parą, kol oda pažeista, paskui tos, liaudiškai tariant, „skylutės“ odoje nelieka - ji užsitraukia, užrandėja.
Skiepijimas nuo meningokoko B tipo infekcijos
Nuo šių metų liepos 1 d. vaikai, gimę ne anksčiau nei gegužės mėnesį, nuo meningokoko B tipo infekcijos yra skiepijami valstybės lėšomis. Ši liga yra ypač pavojinga vaikams iki 5 metų.
Lietuvoje sergamumas meningokoko B tipo infekcija yra pats didžiausias Europoje. Niekas nežino, kodėl mes turime tiek daug sergančiųjų.
Pačios dažniausios nepageidaujamos reakcijos po skiepo yra paraudimas, skausmas skiepo vietoje, dirglumas ir karščiavimas. Jei kūdikio būklė po skiepijimo tėvams kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.
Pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą (skiepų kalendorių), numatyta įskiepyti tris vakcinos dozes, t.y. skiepyti 2, 4 ir 12-15 mėn. vaikus.
BCG vakcina: skiepas nuo tuberkuliozės naujagimiams
BCG (Bacillus Calmette-Guérin) vakcina yra skirta apsaugoti nuo sunkių tuberkuliozės formų, ypač mažus vaikus. Lietuvoje šia vakcina pagal nacionalinį skiepų kalendorių skiepijami naujagimiai.
Tai gyvoji vakcina, pagaminta naudojant susilpnintą Mycobacterium bovis bakterijų kamieną (Lietuvoje dažniausiai naudojamas daniškasis kamienas 1331, vakcina „BCG vaccine SSI“). Patekusios į organizmą, susilpnintos bakterijos nesukelia ligos, tačiau paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnus ir specifines imunines ląsteles, kurios vėliau padeda apsisaugoti nuo tikrojo tuberkuliozės sukėlėjo (Mycobacterium tuberculosis).
Svarbu suprasti, kad BCG vakcina neužtikrina visiško imuniteto nuo užsikrėtimo tuberkulioze, tačiau ji ypač efektyviai apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo sunkių, gyvybei pavojingų tuberkuliozės formų, tokių kaip tuberkuliozinis meningitas ar miliarinė (išplitusi) tuberkuliozė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių:
- Nuo tuberkuliozės skiepijami visi sveiki naujagimiai 2-3 parą po gimimo, prieš išvykstant iš gimdymo namų.
- Anksčiau buvo rekomenduojama skiepą kartoti vėlesniame amžiuje, tačiau pagal dabartines tarptautines ir Lietuvos rekomendacijas, rutininė BCG vakcinos revakcinacija nėra atliekama, nes nėra pakankamai įrodymų apie jos efektyvumą vyresniems vaikams ar suaugusiems, kurie jau buvo paskiepyti naujagystėje.
BCG vakcina, kaip ir kitos vakcinos, turi tam tikrų kontraindikacijų:
- Alergija bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai.
- Įgimtas ar įgytas imunodeficitas (pvz., ŽIV infekcija, piktybinės kraujo ligos kaip leukemija, limfoma).
- Gydymas imunitetą slopinančiais vaistais (pvz., chemoterapija, radioterapija, didelės kortikosteroidų dozės). Taip pat, jei kūdikio motina nėštumo metu gavo imunitetą slopinantį gydymą.
- Ūmi liga su karščiavimu (skiepijimas atidedamas, kol pasveiksta).
- Išplitusi odos infekcija.
- Teigiamas tuberkulino odos mėginys ar anksčiau diagnozuota tuberkuliozė.
- Tam tikros sunkios naujagimio būklės (sprendžia gydytojas).
Vakcina leidžiama į odą (ne po oda ar į raumenis!), dažniausiai kairiojo žasto viršutinėje dalyje. Kūdikiams iki 12 mėnesių leidžiama 0,05 ml dozė.
Skiepo vietoje po kelių savaičių paprastai atsiranda nedidelis paraudimas ir sukietėjimas, vėliau - pūslelė, kuri gali pratrūkti ir palikti nedidelį randelį. Tai normali reakcija, rodanti, kad vakcina „prigijo” ir formuojasi imunitetas. Šios vietos negalima tepti jokiais tepalais ar dezinfekuoti, reikia saugoti nuo trynimo, leisti gyti natūraliai (galima pridengti sausu steriliu tvarsčiu, jei šlapiuoja). Gijimas gali užtrukti kelis mėnesius.
Mažiausiai 3 mėnesius po BCG skiepo negalima skiepyti į tą pačią ranką kitomis vakcinomis dėl galimo regioninių limfmazgių padidėjimo (limfadenito) rizikos.
Galimas šalutinis poveikis:
- Dažnesnės (pasitaiko maždaug 1 iš 100): Nedidelis karščiavimas, pažasties limfmazgių padidėjimas (daugiau nei 1 cm), ilgiau neužgyjanti opelė ar pūlinukas skiepo vietoje, galvos skausmas.
- Retos (mažiau nei 1 iš 1000): Sunkios alerginės reakcijos (veido, kaklo tinimas, bėrimas, kvėpavimo sunkumai), limfmazgių uždegimas (limfadenitas), labai retai - išplitusi BCG infekcija (esant sunkiam imunodeficitui).
- Kartais dėl per stiprios reakcijos ar netinkamos injekcijos technikos (pvz., suleidus per giliai) skiepo vietoje gali susiformuoti pūlinys.
Tėvų teisės ir atsakomybė
Tėvai turi teisę atsisakyti skiepų, tačiau būna ir atvirkščiai - tėvai nori skiepyti, o gydytojai neleidžia. Prieš kiekvieną skiepą vaiką turi apžiūrėti jo gydytojas ir patarti - skiepyti ar ne. Kitos, neaprašytos būklės, nėra priežastis vaiko neskiepyti. Jei vaiko dėl kokių nors priežasčių nepaskiepijo reikiamu laiku, jam sudaromas individualus skiepijimo planas.
Tarp skiepų turi būti 1,5-2 mėnesių pertraukos. Jos gali būti trumpesnės tik išimtiniais atvejais. Pertraukos tarp skiepų ilginti nedera, nes tai sutrikdo skiepų kalendorių.
Mitai ir realybė apie skiepus
Vien žodis „skiepai“ gali tą pačią sekundę supykdyti artimiausius draugus, net gimines. Regis, dabar visi pasidaliję į dvi stovyklas: vieni „už“, kiti - griežtai „prieš“. Ir kiekvienas gina savo nuomonę iki nukritimo, o mes pakalbėkime ramiai ir argumentuotai.
Dažnai tie, kurie nenori skiepyti vaikų, nėra skiepų priešininkai - jie labiausiai būgštauja dėl šalutinių reakcijų. Iš tiesų jie kovoja dėl tobulų vakcinų, kad, paskiepijus vaiką, nebūtų jokių nepageidaujamų reakcijų. Deja, kol kas tai neįmanoma.
Skiepo naudos nepačiupinėsi. Imunologija paprastam žmogui - mistinis dalykas, nes mes nematome aiškaus šio mokslo rezultato. Mokslininkams, medikams viskas aišku, o gimdytojams - ne.
Dabar pasikeitė medicina, pakito ir žmonių santykiai, tėvams leidžiama patiems apsispręsti, nebėra privalomų skiepų, yra tik profilaktiniai, niekas niekam nekomanduoja ir nenurodinėja. Mamoms ir tėčiams lieka patiems prisiimti atsakomybę.
Daugelis ligų, nuo kurių siūloma skiepytis, iš tiesų yra išgydomos, tačiau visa bėda - jų komplikacijos. Kai taip nutinka, tėčiai ir mamos nekaltina savęs, kad neskiepijo, nekaltina silpnos vaiko imuninės sistemos, visada kaltas lieka medikas.
Šiuolaikiniai tėvai nedrįsta padaryti kažką ne taip - baidosi skiepyti, bet baiminasi ir neskiepyti. Ieško informacijos, vieno tobulo patarimo, kaip elgtis, bet taip nebūna. Internetas mirgėte mirga visokiausios pseudoinformacijos apie skiepų siaubus - beždžionių ar net žmonių aborto liekanas, gyvsidabrį ir dar bala žino ką.
Kas slypi vakcinoje?
Skiepijant suleidžiama dalelė ligos sukėlėjo tam, kad imuninė sistema su juo susipažintų ir pagamintų atminties ląstelių. Kitaip tariant, kad susiformuotų imuninė atmintis ir, antrą kartą susidūrus, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus patekus tam pačiam sukėlėjui, imuninė sistema jį atpažintų, jo nebepriimtų ir net nesukeltų uždegimo. Skiepai neapsaugo šimtu procentų - galima susirgti, bet tai bus daug lengvesnė ligos forma.
Skiepas susideda iš veikliosios medžiagos - ligos sukėlėjo dalelės. Ji yra organinės kilmės, o visi mes mokėmės ir žinome, jog organinės medžiagos labai greitai žūsta, todėl kad vakcinos galiojimas būtų pakankamai ilgas, kad ją galima būtų pagamintą atvežti ten, kur reikia, reikalingi tam tikri konservantai. Konservantai vis keičiasi ir tobulėja. Anksčiau buvo naudojami vienokie junginiai, dabar dedami kuo mažiau kenksmingi konservantai, be to, naudojamas fiziologinis skystis ir vadinamieji adjuvantai, aš juos vadinu skundikais. Kadangi leidžiami negyvi sukėlėjai arba tik jų dalelė, mūsų imuninė sistema jų gali net nepastebėti, tai šie „skundikai“ priverčia imuninę sistemą atsigręžti į sužeidimo vietą ir pradėti kovą. Adjuvantai - vietinės medžiagos, sukeliančios menką uždegimą, kad imuninė sistema pastebėtų ligos sukėlėją.
Vaikelio ir vakcinos asmeniniai santykiai
Pasaulyje kasdien skiepijama tūkstančiai vaikų, o pašalinių reakcijų pasitaiko tikrai nedaug. Tuomet kyla klausimas, kas dėlto kaltas - vakcina ar vaiko imuninė sistema? Be jokios abejonės, nepageidaujamas reakcijas sukelia ne pati vakcina, o konkretaus vaikelio organizmo ir vakcinos sąveika. Kartais jokie mokslininkai negali nuspėti, kad vaiko organizmas sureaguos žaibiškai ir netinkamai.
Kada negalima skiepyti?
Neskiepijama tada, kai gydytojai dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia, kad skiepai gali sukelti itin dideles pašalines reakcijas. Tobulėjant imunologijos mokslui, kontraindikacijų, kai nerekomenduojama skiepytis, vis mažėja.