Kūdikių raminimo būdai: nuo naktinių maitinimų iki emocijų valdymo

Auginant kūdikį, viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - verksmas. Kūdikių verksmas yra jų komunikacijos būdas, išreiškiantis įvairius poreikius ir jausmus. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius kūdikių raminimo būdus, pradedant naktinių maitinimų nutraukimu ir baigiant emocijų valdymo technikomis vyresniems vaikams.

Naktinių maitinimų nutraukimas

Maitinimas naktį yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų nuraminti ir užmigdyti kūdikį. Tačiau ateina laikas, kai mamos supranta, jog naktinius maitinimus reikia baigti. Svarbu žinoti, kad kai kūdikis priauga svorio, gerai jaučiasi ir yra maždaug 6 mėnesių (pasitarkite su gydytoju), dažniausiai jam nebereikia valgyti naktį vien tam, kad augtų. Tuo metu valgymas gali būti labiau susijęs su įpročiu nusiraminti nei su realiu alkio jausmu. Labai svarbu leisti vaikučiui suvokti, kad (buteliuku ar krūtimi) nėra pagalba užmigti ir tai atriboti net ir nuo pietų miegelių. Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių.

Kaip palengvinti naktinių maitinimų nutraukimą?

Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties. Jei svarstote, ar rinktis staigų nutraukimą („cold turkey“), ar pamažu ilginti laiko tarpą tarp maitinimų, pagalvokite, kuris būdas jums abiem sukeltų mažiau streso. Svarbu suvokti, kad tai, kaip nutraukti žindymą kiekviena mama gali rinktis pagal savo bei vaiko poreikius.

1. Stebėkite kūdikio pasirengimą: Jūsų kūdikis turėtų sugebėti nuvesti Jus naktinio nujunkymo keliu. Kai jis pats sugebės nusiraminti ir užmigti savarankiškai, jam nebereikės valgyti, kad užmigtų. Jeigu šiuo metu Jūsų kūdikio nemaitinimo laikas nuo užmigimo naktiniam miegeliui yra tarkim 4 valandos, tai laikui bėgant bus 5, 6 ir net 10 val. Trumpai tariant, stebėkite, kiek iš eilės valandų mažylis išmiega neprašydamas valgio.
2. Laikykitės nustatyto maitinimo lango: Tai taip pat reiškia, kad kūdikio nereikėtų maitinti anksčiau, nei nustatytas naujas maitinimo langas, net jei kūdikis atsibunda anksčiau. Jei kūdikis labai nerimastingas, pirmiausia patikrinkite, ar jis tikrai alkanas, ar galbūt verkia dėl kitų priežasčių (pvz., per šilta, per šalta, dygsta dantys).
3. Užtikrinkite pakankamą maitinimą dienos metu: Svarbu nepamiršti, kad dienos metu mažylis turi gauti pakankamai maisto, kad kompensuotų tai, ką anksčiau suvalgydavo naktį.
4. Sukurkite stabilią vakaro rutiną: Kad mažylis iš tiesų suprastų, jog atėjo metas miegoti, o ne valgyti, stabili vakaro rutina labai padeda. Tam galite pasitelkti ramią muziką, lopšinę, trumpą pasaką (pagal amžių), šiltą vonelę. Svarbiausia - nuoseklumas.
5. Visiškai atsisakykite maitinimo po 5 val. ryto: Kai Jūsų kūdikis sugebės išmiegoti iki 5 val. ryto be maitinimo, patarimas būtų: visiškai atsisakyti maitinimo. Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą.
6. Būkite kantrūs ir nuoseklūs: Toks naktinio maitinimo nutraukimo procesas greičiausiai turėtų užtrukti mažiau nei mėnesį. Jei pastebėsite, kad Jūsų kūdikis pats nerodo noro tai baigti, gali tekti ir pastūmėti link to.
7. Staigus nutraukimas („cold turkey“): Jei Jūs ir Jūsų šeimos gydytojas manote, kad Jūsų kūdikis yra visiškai pasirengęs atsisakyti maitinimo naktį (jis vyresnis nei 6 mėnesiai, gerai priauga svorio, neturi sveikatos problemų ir pan.), tai nutraukti maitinimą galima staiga, per vieną naktį (angl. šis procesas vadinamas „cold turkey“).
8. Kreipkitės į specialistus: Nepamirškite, kad visiems kūdikiams (ir tėvams) gali reikėti laiko. Jei bandant vieniems stinga kantrybės ar jaučiatės pasimetę, kreipkitės į specialistus.

Kaip elgtis, kai vaikai išveda iš kantrybės?

Auginant vaikus nuobodu niekada nebūna. Gali būti linksma, gali būti lyg įtempto siužeto filme, tačiau nuobodu - niekada. Šiame straipsnyje sužinosime, kaip elgtis mums, tėvams, kai vaikai išveda iš kantrybės. Rėkti ir plūstis - ne išeitis. Pasimokykime tinkamai reaguoti. Kai vaikai įsidūksta ir praranda savikontrolę, sunkiausia yra nusiraminti mums patiems ir suvaldyti savo emocijas.

Kaip nusiraminti, kai vaikai elgiasi netinkamai?

1. Nustatykite elgesio ribas: Dažniausiai vaikai išveda iš kantrybės, kai jiems nėra nustatytos griežtos ribos. Išeitis viena - nustatyti elgesio ribas, kad situacija nevirstų nevaldoma. Tą pačią minutę, kai pradedate irzti ar pykti, reikia imtis veikti. Ne, nepradėkite rėkti. Tik pasistenkite, kad visi būtų saugūs.
2. Pasistenkite, kad įsidūkę vaikai nesukeltų vienas kitam pavojaus. Ir, aišku paguoskite tą, kuris nuskriaustas ar užgautas. Bet nepradėkite rėkti.
3. Pasakykite sau, kad padėtis kontroliuojama. Kritiniu momentu išsiskiria streso hormonai, jaučiate norą veikti, pavyzdžiui, suduoti. Tačiau pakartokite sau stebuklingą frazę, kad padėtis kontroliuojama.
4. Sąmoningai stenkitės kalbėti kuo ramesniu tonu. Pasakykite: „Man reikia nusiraminti, aš grįšiu po minutės” ir pasitraukite nuo vaiko, išeikite. Jei vaikai susimušė, išeikite su vienu vaiku.
5. Darykite tai, kas padeda jums nurimti ir sumažina pyktį. Technikų ir metodų gali būti įvairiausių: giliai įkvėpkite mažiausiai 10 kartų; papurtykite ir atpalaiduokite rankas; paskalaukite veidą šaltu vandeniu; išeikite iš kambario; pasižiūrėkite į veidrodį ir pasakykite sau: „Aš esu gera mama/tėvas. Viskas bus gerai. Aš sugebėsiu suvaldyti situaciją”.
6. Pakeiskite savo mintis ir jūs pakeisite savo jausmus. Vietoj pikto žodžio, pakelto balso dovanokite vaikui meilę. Pamatysite, tai veikia.
7. Kai nusiraminsite, grįžkite pas vaiką ir paaiškinkite jam, kaip negalima elgtis. Tačiau jei esate vis dar nusiminę, pasakykite apie tai vaikui. Pažadėkite, kad pasikalbėsite su juo apie tai, kaip elgtis negalima, kai abu nurimsite.
8. Kai abu nusiraminsite, pasikalbėkite apie tai, kas atsitiko. Jūsų užduotis - įvardinti jausmus, išprovokavusius tokį elgesį, išmokyti vaiką juos valdyti. Tokiu atveju blogos emocijos neišprovokuos netinkamo elgesio ateityje. Būkite empatiški vaiko jausmams. Prisiminkite, kad jūsų veiksmai turi būti riboti, bet jausmus galite reikšti laisvai. Paaiškinkite vaikui, kad mušti brolio negalima - tai svarbi šeimos taisyklė, bet pasakykite, kad suprantate jo jausmus. Pasakykite, kaip labai jį mylite ir kokią svarbią vietą jis užima jūsų širdyje.
9. Pamokykite vaiką, kaip susidoroti su panašia situacija ateityje, kaip kitą kartą išlieti savo jausmus nepakenkiant kitam. Paaiškinkite, kad esama ir kitokių būdų konfliktui išspręsti, ne tik naudoti kumščius. Galima ir žodžiais išsakyti tai, kas labai neramina. Galima pasikviesti į pagalbą mamą. Pagaliau - trypti kojomis…
10. Geriausias būdas išvengti tokių „karštų“ situacijų - jų prevencija. Grįžę namo išjunkite kompiuterį ir skirkite vaikams maksimalų savo dėmesį. Išklausykite savo vaiką, klausinėkite, kaip jis jaučiasi darželyje/mokykloje, žaiskite kartu su vaiku, raskite iš ko pasijuokti. Jeigu šeimoje yra keli vaikai, skirkite kiekviena iš jų asmeninio dėmesio. Laikas kartu yra pati geriausia dovana vaikui. Atminkite tai visada!
11. Stenkitės, ir jums pavyks. Jei pagausite save rėkiant, sustokite. Jūs parodysite vaikui, kad gebate save kontroliuoti ir jus vis sunkiau bus galima išvesti iš kantrybės. Klaidos visada suteikia galimybę mokytis ir ieškoti geriausia sprendimo. Lengva nebus, bet pastangos tikrai duos rezultatų.

Pervargusio kūdikio raminimas

„Saugokite nuo pervargimo“ - tai vienas pirmųjų patarimų, kurį išgirsta tėvai, besidomintys kūdikio miegu. Visgi… Nepaisant mūsų pastangų, kartais taip jau nutinka ir vaikai pervargsta. Tai nereiškia, kad jūs kažką pražiopsojote, nepadarėte ar nepastebėjote. Naujagimiai pervargti gali labai greitai, užtenka daugiau naujų įspūdžių, garsų, kvapų ar tiesiog nepavyko užmigti. Ir visgi, jei pervargo, tai gal gali užmigti ir pailsėti? Pervargusio kūdikio organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie atsakingi už aktyvią būdravimo būseną bei reguliuoja cirkadinį ritmą. Ši būsena primena streso, išgąsčio ir pavojaus jausmus. Tad ramiai užmigti tikrai labai sunku, bet ramiai būdrauti ir užsiimti veiklomis - taip pat nebepavyksta. intensyvaus verksmo. Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku nurimti ir dar sunkiau užmigti, todėl jam prireiks mūsų pagalbos ir švelnumo bei tinkamos aplinkos.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

Kaip nuraminti pervargusį kūdikį?

1. Nusiraminkite patys: Kad ir kaip keistai skambėtų, kūdikio raminimas prasideda sulig ramia mūsų būsena. Visa tai normalu, todėl žinodami tai, pirmiausia susikoncentruokime į save. Nuleiskime pečius, atpalaiduokime veidą, lėtai ir giliai kvėpuokime. Pervargimo verksmas tikrai nemalonus, tačiau jis kūdikiui nepavojingas.
2. Sukurkite ramią aplinką: Jei tik įmanoma, kuo greičiau keliaukime į ramią, nuošalią aplinką, kur galėsime susikoncentruoti į savo mažylius ir jų raminimą. Nors kai kurie mažyliai rimsta lauke, dažniau nusiraminimui padės nedidelis, pritemdytas kambarys, kuriame įjungtas baltas triukšmas.
3. Kalbėkite ramiu balsu ir priglauskite: Kalbėkite su kūdikiu ramiu, prislopintu balsu, laikykite ant rankų jam patogia poza, priglauskite prie savęs, niūniuokite ar sakykite garsą ššššš.
4. Pasiūlykite pieno, bet neverskite: Neretai įsiaudrinę mažyliai atsisako krūties ar buteliuko. Pamėginkite kiek nuraminti kūdikį ir vėl pasiūlykite pieno. Jei kūdikis atsisako, priverstinai siūlyti tikrai nereikia - kartais pervargę kūdikiai tiesiog negali susikoncentruoti į maitinimą, todėl jam priešinasi.
5. Apžiūrėkite kūdikį: Pamėginkite mažylį nurengti, dėl visa ko apžiūrėkite rankų ir kojų pirštukus ar nėra apsisukusio plauko ar siūlo. Nustebsite - tai neretai gali sukelti sunkiai nuraminamą verksmą.
6. Švelniai glostykite ir masažuokite: Švelniai glostykite, pamasažuokite kūdikį. Jei vieni mažyliai rimsta vos išrengti nuogai, kitiems jaukiau būti suvystytiems arba įvilktiems į amžiui ir oro temperatūrai tinkamą miegmaišiuką. Kūdikius iki 3,5 mėn. galime tampriai vystyti į tam skirtą vystyklą, vyresniems, galima pasinaudoti antklodėle, kuri padės prispausti vaikučio rankytes ir jam pasijusti saugesniu.
7. Supkite: Supimas ir kiti judesiai ramina daugelį kūdikių. Išmėginkite ritmišką supimą aukštyn-žemyn arba siūbavimą į šonus. Į pagalbą galima pasitelkti ir vežimėlį, nes kartais pervargęs kūdikis net nenori būti ant rankų, įsiverkus pakyla kūno temperatūra ir jam paprasčiausiai karšta! Raminti gali ir supimasis supynėje ar gultuke. Privenkite supti pernelyg stipriai, nes toks judesys gali stimuliuoti ir taip pervargusius mažylius.
8. Važiuokite automobiliu: Kai kuriuos mažylius magiškai nuramina važiavimas automobiliu. Visgi patarčiau vengti tokio raminimo būdo nakties metu arba kai patys jaučiatės pavargę, nes vairuoti tokioje būsenoje tikrai nesaugu.
9. Maudykite šiltame vandenyje: Pervargs kūdikis natūraliai įsitempia, todėl panirimas į šiltą vandenį padeda kūnui atsipalaiduoti, o tuo pačiu ir nurimti nervinei sistemai. Jei neturime galimybės išsimaudyti vonioje, leiskime rankytėmis pasipliuškenti tekančiame vandenyje.
10. Paprašykite pagalbos: Jei jaučiate, jog nebegalite ištverti mažylio verksmo, paprašykite partnerio pagalbos arba padėkite mažylį saugioje vietoje ir trumpam išeikite. Nusiraminkite, pakvėpuokite ir tik tada vėl grįžkite pas kūdikį.

Kaip išvengti kūdikio pervargimo?

Mažylis dažnai pervargsta? Galbūt atsakymą rasite netinkamoje kūdikio dienotvarkėje.

Vaikų verksmo priežastys ir raminimo būdai (2-6 metų amžiaus)

Vis dėlto kartais verksmo priepuoliai priverčia tėvus nuleisti rankas: vaiką nuraminti labai sunku. Ką gi daryti tėvams, kaip susitvarkyti su situacija? Peržiūrėkime kelias situacijas ir būdus, kaip nuraminti vaiką, dar kartą prisiminę, kad kalbame ne apie kūdikius, o apie dvejų-šešerių metų amžiaus mažylius.

Jei vaikas serga

Žinoma, verksmas gali būti ligos signalas - skauda dantukus, ausis, galvą ar pilvą, tačiau tada vaikas pakankamai tiksliai nurodo jums skausmo šaltinį. Šiuo atveju būtina kviesti gydytoją, pamatuoti temperatūrą, išsiaiškinti skausmo šaltinį. Būtina visais įmanomais būdais padėti mažyliui - duoti vaistų nuo temperatūros, paskambinti gydytojui ir paklausti, kaip palengvinti būseną, mažylį paglostyti, nuraminti. Paprastai skausmo požymius lydi visas simptomų kompleksas - keičiasi elgesys, vaikas sukarščiuoja, jį pykina, vemia. Tačiau jei jokių išorinių požymių nėra, nereikėtų ignoruoti vaiko skundų ir galvoti, kad šis simuliuoja. Paprastai vaikai žino, kiek nemalonūs jo skausmai, ir retai apgaudinėja. Visuomet atsiliepkite į vaiko skundus dėl sveikatos.

Jei vaikas nukrito ir užsigavo, patyrė traumą

Vaikas gali pravirkti iš skausmo, iš nuoskaudos arba išsigandęs, ir būtina mokėti teisingai jam suteikti pagalbą ir nuraminti. Yra tam tikri psichologiniai būdai, mokantys vaiką susitvarkyti su emocijomis ir greitai nusiraminti. Šie būdai kiek skiriasi nuo mums įprastų raminimo būdų, tačiau jie padeda kur kas efektyviau nei įprastiniai.

Ko nereikia daryti:

• Nereikia kalbėti su vaiku, kol jis verkia, o tuo labiau barti ar skaityti moralus.
• Nereikia sakyti jam „ateik, aš tavęs pagailėsiu“, aimanuoti ir guosti vaiką: „oi tu mažuti, vargšeli…“
• Neturėtumėte perduoti vaikui savo jaudulio kūno ir pasąmonės lygmenyje - jums reikia perduoti jam savo ramybę ir jėgą.
• Nereikia pūsti į žaizdą, tuojau pat bėgti į pagalbą - jei tai, žinoma, ne rimtas kraujoplūdis ar lūžis.
• Nereikia kišti vaikui žaisliukų ar saldainių, supti kaip kūdikio: neduokite vaikui dingsties manipuliuoti situacija ir pulti į isteriją.

Ką reikia daryti:

1. Apkabinkite vaiką: Pirmiausia apkabinkite vaiką, stipriai prispauskite prie savęs ir užstokite jam kritimo ar nelaimingo įvykio vietą. Tegu jis pajunta jus visu savo kūnu.
2. Kvėpuokite ramiai: Imkite ramiai ir giliai kvėpuoti, suskaičiuokite iki dešimties lėtu tempu. Pastebėsite, kaip trūkinėjantis vaiko kvėpavimas išsilygina ir susinormalizuoja.
3. Taktiliškai stimuliuokite odą: Galima vaiką lengvai pasupti, paglostyti kvėpavimo ritmu - žodžiu, taktiliškai stimuliuoti odą. Tačiau tai turi būti lengvi judesiai, kad vaikas nebūtų atitrauktas nuo situacijos suvokimo.
4. Leiskite emocijoms išsilieti: Nereikia stengtis iškart nutraukti verksmą - reikia leisti emocijoms išsilieti su ašaromis.
5. Niūniuokite arba dainuokite: Galima lengvai niūniuoti arba dainuoti be žodžių, tai taip pat padeda nuraminti ir subalansuoti kvėpavimą.
6. Išsiaiškinkite situaciją: Ir tik po to, kai mažylis pradės ramiai kvėpuoti ir nustos kūkčioti, galima išsiaiškinti situaciją be emocijų: pažiūrėti, kur ir kas nutiko, papasakoti jo kritimo istoriją be emocijų ir vertinimo - tik informaciją.

Jei vaikui isterija

Vaikiškos isterijos - tai riksmų priepuoliai su verksmu ir įtūžiu, kylantys dėl stiprių emocijų. Tai būdas manipuliuoti artimaisiais, sukeltas pykčio, susierzinimo, agresijos ar nevilties. Būtent tokį verksmą tėvams sunkiausia nuraminti, kadangi traumos ir kritimai pakankamai greit pamirštami, o isterijos priežastys - aiškios. Šiais atvejais vienareikšmių patarimų nėra, kiekvienu atveju būtina rasti savo išeitį iš situacijos. Tačiau yra keli būdai, kurie yra populiarūs tarp daugiavaikių tėvų ir auklėtojų.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Kaip elgtis, kai vaikas isterikuoja:

• Nukreipkite dėmesį: Nukreipkite vaiko dėmesį į dangų, parodę: „ten lėktuvėlis“, debesėlis ar dar kas nors neįprasto, pageidautina patraukti ir kitų suaugusiųjų žvilgsnį (jie paprastai apsimeta susidomėję), ir tai lengvai padės atitraukti vaiką nuo jo isterijos priežasties.
• Imituokite skambutį: Imti ieškoti telefono ar automobilio signalizacijos, apsimetus, kad išgirdote skambutį, imti pasakoti vaikui, kad reikia atsiliepti telefonu, reikia nubėgti pažiūrėti, ar saugus automobilis… Jei tai triukas su telefonu, galima apsimesti kalbant ir paskubinti vaiką namo ar kur jums reikia, pasakius, kad kažkas jo laukia. Toliau orientuokitės pagal aplinkybes.
• Verkite patys: Apsimeskite, kad verkiate ne ką mažiau nei vaikas, ir jums labai skauda. Paprastai vaikas puola nuraminti verkiančių tėvų, pamiršdamas savo problemas.
• Vaidinkite ir kutenti: Galima, priešingai, imti vaipytis, kutenti vaiką, išdarinėti pokštus, daryti mimikas, apskritai - isterijas paversti juoku. Tai dažniau pavyksta tėvams, jų kantrybė ir humoro jausmas didesni nei mamų.
• Pasikalbėkite kaip su suaugusiuoju: O dar visada galima pasikalbėti su vaiku kaip su suaugusiuoju, paaiškinti jam visą situaciją.
• Apkabinkite ir priglauskite: Reikia vaiką apkabinti ir priglausti - dažniausiai isterijos kyla dėl dėmesio trūkumo, vaikai jas naudoja kaip būdą sukelti tėčio ir mamos susidomėjimą jais, parodyti, kad jiems trūksta bendravimo su tėvais.

Kūdikio verksmo priežastys ir jų atpažinimas

Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų.

Pagrindinės verksmo priežastys:

• Alkis: Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas.
• Šlapias vystyklas: Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą.
• Pavargis: Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
• Skausmas ar diskomfortas: Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.
• Per didelis stimuliavimas: Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
• Dėmesio poreikis: Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo.
• Bejėgiškumas: Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.

Klasikiniai raminimo būdai:

• Supimas ir lopšinės: Nusineškite įsiverkusį mažylį į ramią vietą, pritemdykite šviesą ir supkite, kol nusiramins.
• Baltasis triukšmas: Skaičiau, kad dažniausiai kūdikius nuramina baltasis triukšmas, nes primena gimdoje girdėtus garsus ir dėl to mažasis pasijaučia saugus. Tačiau kiekvienas vaikas - labai skirtingas, todėl teks atrasti, kas patinka būtent jam.
• Švelnus odytės glostymas: Seniai įrodyta, jog kontaktas liečiantis oda prie odos ramina kūdikius. Lytėjimas išlaisvina laimės hormoną serotoniną ir mažina streso hormono kortizolio gamybą.
• Masažas: Verkiančiam Mykoliukui mano anyta aliejuku patepė padukus ir pamasažavo.
• Netikėti judesiai: Tačiau kartą, kai niekas nebepadėjo, įbrukau sūnų vyrui į rankas ir apsiverkiau… Tačiau tėtis ėmė juokingai šokinėti, ir Domukas nuščiuvo it užsiūtas.
• Vanduo: Mūsų dukrytę stebuklingai nutildo į ją nukreiptas plaukų džiovintuvas (oro srovė pačiu mažiausiu režimu, tikrai nestipri, kad negąsdintų). Mes įsiverkusiai dukrai stipriai papūsdavome į veiduką.
• Suvystymas:

Nepaaiškinamas verksmas ir "raganų valanda"

O kas, jei verksmas stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų išvardintų kriterijų? Trunka trumpiau ar pasireiškia rečiau? Kol kas nėra aiškaus ir vieningo sutarimo, ne tik kaip tokį verksmą vadinti, bet ir pakankamai informacijos, kaip elgtis, jei mažylis nenumaldomai verkia, su kuo toks verkimas gali būti susijęs ir, svarbiausia - jog toks verkimas yra kūdikio raidos etapas, kurį reikia tiesiog kuo ramiau pralaukti.

Savybės:

• Nenurimsta pasišalinus dujoms ar vaikui pasituštinus.
• Jo nelydi padidėjęs irzlumas dienos metu, karščiavimas, pakitusios išmatos ar kiti ligas signalizuojantys simptomai.
• Dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio.
• Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu.
• Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų.

Kaip elgtis su nepaaiškinamu verksmu?

Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.

1. Sumažinkite stimuliaciją: Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų.
2. Sulėtinkite judesius: Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai.
3. Sukurkite ramią vakaro rutiną: Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
4. Fizinis kontaktas: Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte.
5. Eksperimentuokite su raminimo būdais: Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto.
6. Eikite į lauką: Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
7. Prašykite pagalbos: Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė.
8. Išlikite ramūs: Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu.
9. Žinokite, kad tai praeis: Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį.
10. Perduokite kūdikį partneriui: Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

tags: #kudikio #nusiraminimo #budai