Prasidėjus naujiems mokslo metams, atidus tėvų žvilgsnis į vaiko laikyseną ir laiku pastebėti net menkiausi pakitimai gali padėti išvengti rimtų stuburo problemų ateityje. Tačiau ne tik taisyklinga laikysena svarbi vaiko vystymuisi. Kūdikio nešiojimas - tai natūralus ir naudingas būdas stiprinti ryšį su vaiku, užtikrinti jo saugumą ir skatinti sveiką vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių nešiojimo naudą, taisyklingo nešiojimo principus ir skirtingas nešiokles.
Vaikystė - svarbus etapas stuburo formavimuisi
Laikysenos pagrindas - stuburas, o taisyklingos laikysenos pagrindas - gebėjimas stuburą išlaikyti anatomiškai teisingoje padėtyje. Kadangi laikysena priklauso nuo stuburo linkių, o jie formuojasi nuo kūdikystės iki 10 metų - šis laikotarpis tampa itin jautriu ir svarbiu. Dar atidžiau vertinti vaiko laikyseną reikėtų dviejų augimo šuolių etapais: pirmasis būna prieš pat startą mokykloje, apie 6-7 metus (mergaitėms anksčiau, berniukams vėliau) antrasis stiprus kaulinės ir raumeninės struktūrų augimo šuolis stebimas brandos laikotarpiu apie 12-13 metus. Šiais periodais vertėtų ir patiems tėvams atidžiau pasižiūrėti į vaiko laikyseną, ir paprašyti ją įvertinti specialisto.
Nešiojimas - evoliucijos dalis
„Mes esame rūšis, kurios mažyliai gimsta labai maži ir silpni, todėl tam, kad išgyventų, juos reikia laikyti arti savęs“, - teigia specialistai. Visos žmonijos raidos metu kūdikiai buvo nešiojami, ir net šiomis dienomis gimę vaikai, šiek tiek greičiau iš glėbio nuleisti ant lovytę tiesia rankytes lyg norėtų sugriebti mamą. Lygiai taip pat natūraliai paaugę vaikai kojytėmis tvirtai apsiveja tėvų klubus. Šie veiksmai išlikę būtent iš senųjų laikų, kai vaikas į mamą įsikabindavo tam, kad išgyventų, nenukristų.
Taip pat evoliucija išvystė vaikų įprotį nešiojant nurimti. Jei reikėdavo skubiai trauktis nuo priešo, mamos čiupdavo kūdikius į glėbį ir bėgdavo, o jiems reikėdavo būti kuo ramiau. Kai vaikas neramus ar jam skauda pilvelį, intensyviau vaikščiojant su juo, mažylis greičiau nusiramina, nes jie išmokę atsipalaiduoti perkėlimo momentu. Evoliuciškai esame sukurti nešioti savo vaikus - tai yra natūralu, paprasta ir sava.
Kas yra taisyklingas nešiojimas?
Dažnai tėvai skundžiasi, kad nešioti sunku, jie pavargsta arba kūdikis jaučiasi nepatogiai. Nešiojimo specialistai paaiškina, kad kūdikius reikia nešioti pagal tam tikras taisykles, kurios itin svarbios renkantis nešioklę. Jei vertikaliai priglaustume mažą kūdikį, pamatytume, kad jo stuburas ne toks kaip mūsų, o prigludus prie suaugusiojo nugara išsilenkia C forma, galvytė padeda mums ant krūtinės ir priklausomai nuo amžiaus, kojytes riečia po savimi arba skečia į šonus. Todėl renkantis nešioklę svarbu atsižvelgti būtent į šiuos dalykus.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kitas svarbus dalykas yra vaiko kojytės. Tik gimę mažyliai jas laiko suglaustas po savimi ir augant po truputį atveria, nes tą jiems jau fiziologiškai leidžia klubų sąnariai. Todėl renkantis nešioklę svarbu atsižvelgti į tai, kuriame raidos etape yra vaiko klubai. Siekiant išvengti klubų displazijos rizikos, turėtume palaikyti tą atvertų klubų poziciją, kai vaikas yra vadinamoje varliuko pozoje, o keliai nešioklėje turi būti aukščiau už sėdmenis. Jei kojos kabo tiesiai žemyn, atsiranda rizika, kad galite pagilinti klubų displazijos problemą.
Taip pat svarbu, kaip tėvai jaučiasi su nešiokle - ar nepersikreipia stuburas, nesikuprina nugara. Netaisyklingas vaiko nešiojimas dažnai tampa priežastimi, kodėl atsirado nugaros maudimas ar skausmas.
Nešiojimo nauda vystymuisi
Vaikų nešiojimas nešioklėse svarbus ne tik dėl patogumo, kad dabar tėvai turi laisvas rankas ir gali daugiau nuveikti. Artimas kontaktas prisiglaudus prie vieno iš tėvų labai svarbus ir vaiko vystymuisi.
- Fizinė raida: Nors iš šalies atrodo, kad kūdikis tiesiog miega nešioklėje, iš tiesų, jo kūnas, nevalingai atsakydamas į tėvų judesius, turi padaryti šimtus mikro judesių, kurių metu juda giluminiai raumenys. Tai prisideda prie vaiko stiprėjimo, vystymosi, nes jo raumenys visada po truputį ir švelniai dirba.
- Fiziologinė raida: Kai glaudžiame kūdikius šalia savęs, jo fiziologiniai procesai reguliuojasi mokydamiesi iš suaugusio kūno. Pirmosiomis savaitėms kūdikiai dar nemoka sureguliuoti savo kūno temperatūros, o tyrimai rodo, kad būdami arti tėvų odos, jie gali savo kūno temperatūrą pakeisti net pusę laipsnio. Klausydamas suaugusiojo širdies plakimo, vaikas derina savo kvėpavimą.
- Emocinė raida: Nuolatinis buvimas prisiglaudus prie mamos užtikrina vaikelio saugumo jausmą. Vaikų nešiojimą išbandžiusios šiuolaikinės mamos taip pat pastebi, kad verksniukai tampa žymiai ramesni. Verkimas yra didžiulio susijaudinimo atspindys, parodantis, kad mažylio organizme gausybė streso hormonų, kurie gali turėti neigiamos įtakos fizinei ir psichinei raidai. Nuolat verkiantis ir susijaudinęs vaikas nebestebi aplinkos, nesimoko.
Nešiojimas naudingas ne tik vaikams, bet ir jų tėvams - mamoms, užuodus savo kūdikį natūraliai gaminasi laimės hormonu vadinamas oksitocinas, kuris skatina pieno gamybą ir mažina pogimdyvinės depresijos riziką. Kūdikį dažniau nešioti turėtų ir tėčiai, kurie dažnai jaučiasi šiek tiek šone, nes naujagimiai daugybę laiko praleidžia su mama. Mama yra ramybės, maisto šaltinis, o tėčiai pasijunta be įrankio, kuriuo jie gali nuraminti vaikelį. Nešiojimas jiems gali padėti puoselėti ryšį su vaiku.
Ką svarbu žinoti apie nešiokles?
Moksliniuose šaltiniuose kalbama, jog vaikučio nešiojimas turi teigiamą poveikį, galimai vaikas būna ramesnis, smalsiau tyrinėja aplinką, be to tai neabejotina nauda mamai, kadangi mažylis glausdamasis prie odos „duoda signalą“ motinos organizmui, kuris gamina daugiau pieno. O pasirinkus ergonomišką nešiojimą ramesnis ne tik mažylis, bet ir mama savęs nežaloja. Todėl savo vaikutį galite nešioti ne tik būtiniausiais atvejais, bet ir kai tiesiog to norisi.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Kokie nešioklių pliusai:
- Laisvos rankos, t.y., galite vienu metu atlikti daugiau veiksmų ar užsiimti skirtingomis veiklomis.
- Su nešiokle daug paprasčiau judėti nei su vežimėliu. Išėjus iš namų nebaisūs jokie laiptai, nelygūs šaligatviai, galite patogiai ir laisvai judėti su savo kengūriuku.
- Vertikali kūdikio padėtis puikiai tinka mažyliams turintiems refliuksą. Taip pat, nešiojant kūdikį į save, mažyliui tenka nedidelis spaudimas į pilvelį, taip lengviau pasišalina susikaupusios dujos.
- Kai kūdikis yra prabudęs, šis žvalgosi ir domisi jį supančia aplinka, nešiojamas kūdikis labiau įtraukiamas į patį veiksmą, taip pat jaučiasi saugiai matydamas ir jausdamas mamą ar tėtį.
- Net vaikai, kurie vaikščioja patys, nori būti paimami ant rankų. Tinkama nešioklė palengvina jūsų augančio vaiko svorį, bei palieka laisvas rankas kitoms užduotims, kai vaikas primigtinai prašosi būti nešamas.
- Kūdikis esantis nešioklėje greičiau nusiramina, pajutęs esantis arti motinos ar tėčio.
- Daugeliui kūdikių patinka kabėti, būti nešamiems.
Tačiau yra mažylių, kurie nenori būti nešioklėse, tai gali būti dėl kūno padėties, ar tiesiog ne ta nuotaika, o galbūt ir netinkama nešioklė. Tokiais atvejais siūlyčiau pabandyti kitas nešiokles, aišku, prieš perkant pabandykite mažylį įdėti į nešioklę, vaiko gera nuotaika būtų pliusas, nes būdamas irzlus gali nenorėti būti dedamas į nešioklę.
Kaip išsirinkti tinkamą nešioklę?
Negalima atsakyti ir išskirti vienos nešioklės, kuri tiktų visiems. Pateikiami keli klausimai, kurių dėka turėtų būti lengviau išsirinkti būtent jums individualiai tinkančia nešioklę:
- Ko tikitės ir kokios pagalbos jums reikia iš nešioklės?
- Kaip dažnai planuojate ją naudoti?
- Kas nešios?
- Jūsų vaiko amžius?
- Jūsų asmeniniai poreikiai?
Reikia suprasti, jog kiekviena nešioklė skiriasi, bet jų visų tikslas - padėti tėveliams. Vienos nešioklės yra skirtos nešioti trumpai, kitos yra patogios nešioti kūdikį ilgesnį laikotarpį. Kai kurios nešioklės geriausiai tinka naujagimiams, kitos - vyresniems kūdikiams, mažiems vaikams.
Pagrindinės nešioklių rūšys
- Vaikjuostės: Tai apie 5 metrų ilgio medžiagos juosta, kuri yra apvyniojama aplink mamą/tėtį ir vaiką, paskui užrišama mazgu. Rišimo ir vyniojimo variantų yra tikrai nemažai (priekyje, ant nugaros, ant klubų ir kt). Tinka vaikučiui nuo pat gimimo, lengva nešti ir didesnį, nes vaikjuostė vyniojama ant abiejų suaugusiojo pečių.
- Mei Tai nešioklės: Nešiojimo pozomis turi panašumų su vaikjuoste, tačiau jų yra daugiau ir jos paprastesnės. Ją sudaro kvadrato formos medžiaga, skirta mažyliui prilaikyti ir keturios juostos, skirtos nešioklei surišti. Tinka nuo gimimo, galima rištis priekyje, ant šono arba nugaros.
- Konstruotos nešioklės: Šios nešioklės yra dažniau pasirenkamos, nes jas kur kas paprasčiau naudoti. Įsigijus šią nešioklę svarbiausia pradžioje gerai susireguliuoti diržus, kad svorio centrai pasiskirstytų tolygiai, mažylis būtų tinkamoje pozicijoje ir būtų patogu. Jos leidžia mažylį prisisegti ne tik ant pilvo ar nugaros, bet ir veidu į pasaulį, kai kurios turi opciją ir ant klubo ar lopšio pozoje. Tačiau ne visos konstruotos nešioklės yra ergonomiškos. Reikėtų rinktis minkštą, apgaubiančia medžiaga nešioklę, tai užtikrins natūralią kūdikio padėtį.
- Žiediniai slingai: Tai platoka medžiagos juosta, kurios viename gale yra pritvirtinti žiedai. Per juos perkišant laisvąjį medžiagos galą susidaro plati rankovė vaikeliui nešti. Žiedų pagalba slingą galima lengvai reguliuoti, tad juo gali naudotis keli skirtingo sudėjimo suaugusieji, be to paprasta keisti nešiojimo padėtis. Tinka vaikučiui nuo gimimo iki kol patogu nešti.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis nešioklę:
- Rinkitės atsakingai. Pirkdami nešiokles, pažiūrėkite ar gaminys yra „Baby Carrier Industry Alliance“ narys.
- Netinkama nešiojimo padėtis. Vyresni kūdikiai ir maži vaikai, kurie bandydami eiti dar „plaukioja“ kojomis, turėtų būti tinkamai remiami. Nešiojant vyresnį kūdikį nešioklėje keliai turėtų būti šiek tiek aukščiau už užpakaliuką.
- Kūdikio kojyčių padėtis. Naujagimio kojytės turi būti „varlytės“ ar „M“ raidės padėtyje.
- Svarbu stebėti kvėpavimą. Nešiojant kūdikį nešioklėje ypač iki 4 mėnesių, įsitikinkite, jog kūdikis turi kuo kvėpuoti.
Ką daryti, jei kūdikis verkia nešiojamas nešioklėje?
Jei kūdikis verkia nešiojamas nešioklėje, reikėtų išsiaiškinti priežastis. Rimčiausia priežastis, kuri išties gali kelti vaikui diskomfortą, būnant nešioklėje, - fiziologiniai vaiko kūno ypatumai. Jei kūdikio raumenų tonusas padidėjęs ar yra įvairaus pobūdžio problemų, reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Neramūs kūdikiai: priežastys ir sprendimo būdai
Retai būna visiškai ramių kūdikių. Normalu, jei mažyliai kažkuriuo tarpsniu tampa neramesni, ir dažniausiai tai siejama su dantukų dygimu, kokiais nors sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, kylančia temperatūra ar virusine infekcija, pilvuko skausmais ar pūtimais ir kitais įprastos būsenos pasikeitimais. Jei mažylis neramus, dažnai verkia, pirmiausia apgalvokite visas galimas priežastis, apie kurias kalba pediatrai, šeimos gydytojai ir rašo visos tėvams skirtos knygos. Be jau aukščiau minėtų priežasčių, dar gali būti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų, alergija maisto produktams (kuri gali pasireikšti labai nemaloniais pilvo pūtimais ir raižymais), todėl svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti, pasikonsultuoti su kitais specialistais (pavyzdžiui, kreiptis į vaikų neurologą).
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Tokius kūdikius galima pavadinti reikliais (anglų kalba - high-need babies) arba jautriais. Dažnai jie blogai miega, daug kartų atsibunda arba jiems reikia ilgo nešiojimo, kad užmigtų. Jie gali ypač jautriai reaguoti į šviesą, garsą, kvapus, vėjelio pūstelėjimą: kiekvienas netikėtas garsas ar blykstelėjęs saulės spindulys gali prižadinti iš miego arba sukelti ilgą, sunkiai numaldomą verksmą.
Jautriesiems kūdikiams reikia kur kas daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio ir pagalbos nei ramiesiems. Literatūroje minima, kad yra tokių vaikų, kuriems ir abiejų tėvų šimtaprocentinio dėmesio neužtenka. O tai reiškia, kad nėra lengva būti jautraus vaiko tėčiu ar mama.
Kaip pasirūpinti savimi auginant jautrų kūdikį?
Jei didžioji dauguma kūdikių dienos metu porą kartų pamiega po 2-3 valandas, per kurias galima kiek pailsėti arba patiems tėveliams nusnausti, jautrieji gali įsigudrinti miegoti tik prie krūties, sūpuojami ant rankų arba vežiojami vežimėliu. Iš tikrųjų, auginant jautrų kūdikį, antraisiais gyvenimo metais paprastai šiek tiek palengvėja, nes mažylis pradeda pats vaikščioti, domėtis aplinka, žaisliukais, šiek tiek pailgėja laikotarpis, kurio metu jis pabūna vienas. Deja, ne taip lengva išlaukti, kad ir žinant, jog kažkada palengvės, jei nuolat kamuoja didelis nuovargis. Todėl būtina pasirūpinti ir savimi. Pasiderinkite su vyru tarpusavyje, kada galėsite ilgiau pamiegoti ryte ar nusnausti dieną, kol sutuoktinis pasirūpins kūdikiu. Jei nespėjate pasirūpinti švara ir tvarka namuose - pasisamdykite namų tvarkytoją ar paprašykite artimųjų pagalbos. Paieškokite auklės ar paprašykite mamos arba anytos, kurios pabūtų su vaikučiu, kol jūs porai valandų išeitumėte atsikvėpti.
Tai labai svarbu! Negalvokite, kad turite patys su viskuo susitvarkyti, taip pat ir su savo nuovargiu: kol bandysite patys įveikti visus iškylančius iššūkius, jus gali prislėgti depresija arba tėvystė tapti labai nemiela, o paskui teks skirti kur kas daugiau laiko ir jėgų, kad iš to išbristumėte.
Jei jūsų kūdikis jautrus, dažnai neramus, pabandykite visas veiklas, kuriose norite dalyvauti, suplanuoti taip, kad kasdien išliktų panaši dienos struktūra. Kuo vaikelis mažesnis, tuo sunkiau jam pritaikyti griežtą dienotvarkę, nes jis valgo pagal poreikius tiek dieną, tiek naktį, dažnai miega irgi po kelias valandas.
Motinos pienas - natūralus ir sveikas maistas kūdikiui
Kūdikis saugus jaučiasi tik ant motinos rankų, o labiausiai - prigludęs prie jos krūtinės. Laisvai judėdamas, ko negalėdavo daryti anksčiau kietai vystyklais surišti kūdikiai, dabar mažasis žmogus gali guviai išreikšti emocijas, savo džiaugsmą. Judesiai stiprina raumenis, užtikrina gerą kraujotaką. Nešiojamas - pats dar nemoka vaikščioti - kūdikis pažįsta pasaulį, įkvepia gryno oro. Kūdikiui vienintelis natūralus ir tikrai sveikas maistas yra pačios gamtos jam paskirtas motinos pienas. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik iš krūties maitinti iki šešių mėnesių, nuo to amžiaus pradėti įvesti papildomą tirštą maistą (motinos pienui išliekant pagrindiniu iki pirmųjų metų pabaigos) ir žindymą tęsti antrus metus ar ilgiau, pagal vaiko poreikį.
Kaip teisingai nešioti kūdikį?
Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva.
Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais.
Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio. Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo.
Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos. Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties. Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį.
Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs.
Atminkite, teisingos nešiojimo padėtys, tai raktas į sveiką ir sėkmingą vaiko vystymąsi.
Faktai rodo - be lietimosi neišgyventume
Knygoje “Atttached at the heart“ autorės Lysa Parker ir Barbara Nicholson aprašo „nesugebėjimo išgyventi“ reiškinį, kuris įrodo, kad lietimas, fizinis kontaktas su kitu žmogumi, mums yra vienas iš svarbiausių įgimtų poreikių, suteikiantis galimybę išgyventi.
Tyrimais įrodyta nauda:
- Dažniau nešiojamų ir liečiamų kūdikių smegenys bręsta trečdaliu sparčiau nei jų bendraamžių.
- Kūdikio lietimas, glostymas, buvimas šalia stimuliuoja jo augimo hormonus, pagreitina intelektualinį ir motorinį vystymąsi.
- Nešiojimas, artimas fizinis kontaktas (oda prie odos) kūdikiams padeda reguliuoti kūno temperatūrą, širdies plakimą, būdravimo ir miego stadijas.
- Tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose įprastas dažnas fizinis kontaktas, prisilietimai, apkabinimai, nešiojimai, yra žemas fizinio smurto lygis.
Akivaizdi artumo galia ir nauda yra įrodyta su prieš laiką gimusiais kūdikiais. Šiais laikais yra plačiai paplitęs kengūros priežiūros metodas, kuomet neišnešiotą naujagimį jo globėjas glaudžia prie savęs taip, kad būtų kuo daugiau odos kontakto. Prieš laiką gimusių kūdikių tyrimai parodė, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą, nes tokiems kūdikiams neretai sunku koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą patiems. Be to, motinos, naudojančios šį metodą, dažniau turi galimybę kūdikius maitinti krūtimi ir turi daugiau pieno.
Kūdikio atsirūginimas
Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Taigi tam, kad dalis ar ir visas skrandžio turinys neišsilietų, naujagimius ir kūdikius reikia atrūginti. Atsirūgimas yra natūralus procesas, būdingas daugeliui mažylių, ypač iki 6 mėn. Kūdikius reikia nešioti vertikalioje padėtyje, dažniausia priglaudus prie peties.
Konkrečių taisyklių, kaip tinkamai atrūginti kūdikį, nėra. Jei mažylis dar nelaiko galvytės, svarbu jai suteikti atramą. Nereikėtų spausti kūdikio pilvo - jis gali atpilti dar nespėjęs atsirūgti. Dažnai tėvai ranka itin švelniai stukteli nugarytę, tačiau toks judesys nepadės mažyliui greičiau atsirūgti, o kaip tik jis gali atpilti. Vieno maitinimo metu kūdikiai gali atsirūgti ir kartą, ir net kelis kartus.