Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kūdikių bėrimus baltais spuogeliais, jų priežastis, tipus ir gydymo būdus, kad padėtume tėvams rūpintis savo mažylių oda.
Kas yra bėrimas?
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, sausi, niežtintys ar skausmingi. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis.
Odos bėrimų priežastys
Odos bėrimų priežastys gali būti įvairios:
- Bakterijos
- Virusai
- Alergenai
- Ligos (dermatitas, dilgėlinė, žvynelinė)
Dažnos naujagimių odos būklės
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime.
Baltieji spuogeliai (Miliumai)
Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Tai smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jos atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Spuogelių gali būti ir vos keli, ir visa kolonija.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Simptomai: Nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių.
Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams.
Gydymas: Nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 savaičių. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos. Kūdikio oda yra nepaprastai jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Naujagimių aknė
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės). Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze.
Simptomai: Nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Priežastys: Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški.
Gydymas: Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Kūdikių aknė
Tai kitas nozologinis vienetas, t.y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Naujagimių toksinė eritema
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.
Simptomai: Tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Priežastys: Nepaisant gąsdinčiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema.
Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams.
Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.
Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Prakaitinė
Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Naujagimių akropustuliozė
Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai.
Požymiai: Oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Alergijos
Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda.
Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.
Kitos bėrimų priežastys
- Vėjaraupiai
- Tymai
- Raudonukė
- Tridienė karštinė
- Meningokokinė infekcija
- Skarlatina
- Užkrečiamasis moliuskas
Bėrimo gydymas
Bėrimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir tipo. Štai keletas bendrų rekomendacijų:
- Švelnus valymas: Naudokite šiltą vandenį ir švelnų, bekvapį muilą. Venkite trinti odą.
- Drėkinimas: Tepkite hipoalerginį drėkinamąjį kremą arba losjoną po kiekvieno prausimosi.
- Venkite dirgiklių: Naudokite tik kūdikiams skirtus produktus be kvapiklių ir dažiklių.
- Atsargiai su seilėmis: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.
Specifinis gydymas priklauso nuo bėrimo tipo. Pavyzdžiui, naujagimių aknė paprastai nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Svarbu švariai laikyti odą. Atopinis dermatitas gydomas drėkinant, vengiant alergenų ir dirgiklių, o sunkiais atvejais - vietiniais kortikosteroidus arba imunomoduliatorius (tik pagal gydytojo nurodymus).
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Bėrimas plinta arba blogėja.
- Kūdikis karščiuoja.
- Bėrimas atrodo pūlingas arba yra atviros žaizdos.
- Kūdikis yra neramus arba sunkiai miega dėl niežulio.
- Jums neramu dėl bėrimo.
Prevencinės priemonės
Norėdami sumažinti bėrimo riziką ant kūdikio veido, laikykitės šių patarimų:
- Naudokite švelnius produktus: Rinkitės hipoalerginius, bekvapius ir dažiklių neturinčius odos priežiūros produktus.
- Venkite per dažno prausimosi: Prauskite kūdikį tik tada, kai reikia, ir naudokite šiltą, o ne karštą vandenį.
- Apsaugokite nuo seilių: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.
- Atsargiai su maistu: Jei įtariate alerginę reakciją į maistą, pasitarkite su gydytoju.
- Venkite alergenų: Stenkitės, kad kūdikis nebūtų veikiamas žinomų alergenų, pvz., dulkių, žiedadulkių ir naminių gyvūnėlių pleiskanų.
- Atsargiai su drabužiais: Rinkitės minkštus, natūralius audinius, pvz., medvilnę. Skalbkite drabužius su švelniu, bekvapiu skalbikliu.
- Palaikykite vėsą: Venkite perkaitimo ir prakaitavimo.
Atopinis dermatitas: simptomai ir eiga
Atopinis dermatitas arba egzema - tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis intensyviu niežuliu, sausumu, bėrimais. Ši liga itin plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų tarpe, o tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar yra nagrinėjamos. Manoma, jog atopinis dermatitas dažniausiai išsivysto dėl genetinio polinkio, odos atsako į tam tikrus alergenus, dirgiklius ar kitus aplinkos veiksnius. Tai gali būti ir netinkamų kūno priežiūros priemonių naudojimas, karštas oras ir prakaitavimas, hormoniniai pokyčiai, stresas ar maisto alergenai, tokie kaip pieno produktai, sojos ar riešutai. Ne visada sergant atopiniu dermatitu būna alergija. Intensyvūs ar silpnesni šios ligos simptomai, tokie kaip bendras odos sausumas gali kamuoti visą gyvenimą, o bėrimai vis labiau plisti visame žmogaus kūne.
Įprastiniai ūminio atopinio dermatito simptomai yra odos bėrimas ir intensyvus niežėjimas. Pažeistoms odos vietoms būdingas išsausėjimas, intensyvus paraudimas, patinimas, taip pat dažnai gali būti žaizdelių, šlapiuojančių vietų ar ar pūslelių pripildytų audinių skysčio). Odos paviršių gali gelti, deginti ar intensyviai niežtėti. Ūminiai pažeidimai sukelia vandeninį eksudatą (baltyminį, uždegiminį skystį), juos dažnai lydi ir eksfoliacija (odos sluoksnių lupimasis) ir erozija (odos paviršiaus naikinimas). Erozijos apsitraukia šašais, o jiems nukritus, oda ima stipriai pleiskanoti. Ši atopinio dermatito stadija gali atsirasti staiga, net ir po nedidelio fizinis sąlyčio su dirgikliu ar alergenu, kuris ir sukelia odos uždegimą.
Pirmo pasirinkimo vaistai gydant atopinio dermatito paūmėjimą yra vietiniai kortikosteroidai, kurie mažina odos uždegimą. Taip pat svarbu odą nuolat drėkinti emolientais.
Poūminė atopinio dermatito forma yra tarpinis etapas tarp ūminio ir lėtinio suaugusių ar vaikų atopinio dermatito. Tai reiškia, organizme esanti liga gali bet kada pradėti progresuoti. Simptomai yra panašūs kaip ir ūminėje stadijoje, tačiau yra kur kas mažiau intensyvūs. Oda pradeda sluoksniuotis, atsiranda pleiskanojimas, pastebimi įtrūkimai, kamuoja niežulys, deginimas ar lengvas pažeistų vietų dilgčiojimas. Paraudimas šioje atopinio dermatito stadijoje sumažėja, tačiau šiame etape taip pat reikalingas gydymas. Tad pastebėjus tokius simptomus, privalumu kreiptis į specialistus, kurie įvertinę situaciją, galės nusakyti, kokie alerginiai tyrimai ar kiti veiksmai yra reikalingi.
Esant lėtinei atopinio dermatito formai patiriamas vidutinis ar intensyvus niežtėjimas, o nuolatinis pažeistų vietų kasymas dažniausiai dar labiau pablogina esamą situaciją. Oda tose vietose tampa storesnė, grubesnė bei kietesnė ir primena žievę, paryškėja jos linijos, o spalva tampa pilka, melsvai raudona ar dar tamsesnė. Nusitrynus paviršiniam odos sluoksniui, lieka skausmą keliančios raukšlelės bei įtrūkimai. Stebint vaizdą mikroskopu, atrodo, jog išorinis (epidermio) odos sluoksnis plečiasi ir tampa vis ilgesnis.
Šiuo metu atopinį dermatitą visiškai išgydančių vaistų nėra, galima tik slopinti simptomus. Drėkinamosios priemonės (emolientai) gali sušvelninti kamuojančius negalavimus bei padėti išvengti paūmėjimų. Nereceptiniai vaistai šiuo atveju dažniausiai negali palengvinti simptomų, todėl dažniausiai skiriami receptiniai su uždegimu kovojantys preparatai. Dėl atopinio dermatito gydymo būtina pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu arba dermatologu. Visgi, visų pirma turėtų būti atlikti alergenų tyrimai (ar pasirinkti kiti metodai), kurie leistų sužinoti, kas sukelia atopinį dermatitą - tik tada bus galima visapusiškai įvertinti situaciją ir paskirti tikslingą gydymą. Tiksliausiais šiuo metu yra laikomi molekuliniai alergijos tyrimai, Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose atliekami pasirinkus Allergomedica programą.
Naujagimių odos lupimasis
Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos). Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą.
Priežastys
- Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose.
- Vaisiaus vandenų poveikis.
- Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos.
Kaip padėti?
- Drėkinkite naujagimio odą. Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko.
- Parinkite tinkamas odos priežiūros priemones. Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių. Be to, ir jų metu naudokite tik drungną vandenį, itin minkštas kempinėles ar šluostes ar tiesiog apiprauskite vaikelį rankomis.
- Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos. Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti, o ne padėti. Taip pat negalima kūdikių odos šveisti kosmetiniais ar jokiais kitais šveitikliais.
- Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu, didesne slogos ir alergijų išsivystymo rizika.
tags: #kudikio #berimas #baltais #spuogeliais