Krūtų pokyčiai nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpio metu: priežastys ir įveikimo būdai

Šimtai knygų ir kursų skirti pasiruošimui gimdymui ir laikui po jo. Kvėpavimo technikos, gimdymo pozos, moters fizinė būklė po gimdymo bei naujagimio priežiūros subtilybės. Tačiau, kaip niekas negali iš anksto nuspėti, koks iš tiesų bus gyvenimas su naujagimiu, taip niekas negali ir pasakyti, kaip jausis naujai gimusi mama. Kaip ji IŠ TIESŲ gali jaustis viduje. Pogimdyminis liūdesys, nerimas, panikos priepuoliai - juk kuri moteris dar nėštumo metu gali pagalvoti, jog šie jausmai aplankys ir ją?

Emociniai iššūkiai po gimdymo

Net 4 iš 5 moterų patiria tokius jausmus pirmosiomis savaitėmis po gimdymo! Pogimdyminis liūdesys (angl. baby blues) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau - ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis.

Viena iš priežasčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizmas turi „persitvarkyti“ iš nėštumo rėžimo į pogimdyminį, tad į svarbiausias proceso valdymo vietas stoja visiškai kiti hormonai - atsakingi už gimdos susitraukimą, laktaciją ir kt. Kartu keičiasi ne tik moters organizmas, bet ir visas gyvenimas, ypač jeigu tai - pirmagimis. Suvokti, kad nuo šiol viskas bus kitaip, priimti naują rutiną, naujus vaidmenis ir atsakomybes reikia ne tik laiko, bet ir emocinių išteklių. Neretai šie dideli pokyčiai pradžioje kelia nemažą nerimą ir liūdesį.

Verksmingumas, sunkumas suvokti, jog ant rankų laikomas naujagimis - Jūsų. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.

Patarimai, kaip įveikti emocinius sunkumus

  • Ilsėkitės. Gimdymas reikalauja ne tik daug fizinių, bet ir emocinių išteklių. Nei vieni, nei kiti, kad ir kokia stipri moteris bebūtų, nėra beribiai. Tad leisti sau pamiegoti su naujagimiu, pagulėti, kol jis žinda ar ramiai būdrauja yra labai svarbu.
  • Prašykite pagalbos.
  • Gerai maitinkitės ir praleiskite laiko gryname ore.
  • Išsikalbėkite. Kad ir kokie jausmai Jus užklumpa - nebijokite ir nesigėdykite apie juos kalbėti, juos įvardinti.
  • Skirkite laiko sau ir savo partneriui. Nors visas gyvenimas šiuo metu sukasi aplink naujagimį, tačiau prisiminti save ir partnerį yra itin svarbu.

Pogimdyminis nerimas

Esant pogimdyminiam nerimui visos baimės ir neigiamos mintys tampa nebe fonu, o įgija pagrindinį vaidmenį. Nuolatinė baimė, nevilties ir net panikos jausmas, baisių situacijų, galimų (ir nelabai) scenarijų modeliavimas ir jų išgyvenimas mintyse - visa tai patiria iki 10 procentų moterų po gimdymo. Jis turi ir fizinius simptomus - padažnėjusį širdies ritmą, „karščio šuorus“, galvos svaigimą, pykinimą, sunkumą kvėpuoti.

Taip pat skaitykite: Masažas žindymo metu: nauda ir patarimai

Pogimdyminis nerimas dažnai pasireiškia moterims, kurios yra jautrios ar linkusios į perfekcionizmą, OKS (obsesinį konvulsinį sutrikimą), turi depresijos ar mitybos sutrikimų istoriją, skydliaukės f-jos sutrikimimą. Ir nors minėtieji yra rizikos faktoriai, iš tiesų bet kuri moteris gali patirti pogimdyminį nerimą. Rūpestis dėl mažylio, pasikeitusi rutina, santykiai su partneriu - visa tai, kas sukelia laikiną pogimdyminį liūdesį gali išprovokuoti ir nerimą.

Priešingai nei baby blues atveju, pogimdyminis nerimas jau yra rimtesnis emocinis sutrikimas ir taip paprastai nepraeina. Ir nors patirti liūdesį, pogimdyminį nerimą gali ir tos moterys, kurių gimdymo patirtis buvo labai teigiama, moterys, kurių patirtis buvo daug liūdnesnė, sudetingesnė ar netgi traumuojanti, be abejonės turi didesnį polinkį į pogimdyminius emocinius sutrikimus.

Pogimdyminis potrauminis streso sutrikimas (PPSS)

Pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą sukelia tiek sudėtinga pastojimo istorija, tiek nėštumo metu patirtos būklės, tiek, žinoma, neigiamos gimdymo patirtys. Plyšimai, ekstra cezario pjūvio operacija, vaisiaus petukų distocija, stiprus kraujavimas - visa tai priskiriama prie traumuojančios gimdymo patirties ir gali išprovokuoti PPS.

Pirmiausia, tai vėl ir vėl išgyvenama neigiama patirtis (tarkim, traumuojantis gimdymas vis kartojamas lyg filmas mintyse, ypač nakties metu). Taip pat moteris jaučiasi prislėgta, turi miego sunkumų, patiria nerimą, panikos priepuolius. Esant potrauminiam pogimdyminiam streso sutrikimui dažnai yra bandoma atriboti save nuo aplinkos.

Nuostabu tai, kad nors ir tam reikia laiko, pastangų - PPSS, kaip ir aukščiau minėtos emocinės būklės yra tikrai išgydomas. Tačiau tam reikia nedelsti kreiptis į specialistus.

Taip pat skaitykite: Žindymo įtaka krūtų implantams

Pogimdyminė depresija

Tragedija Naujoje Vilnioje, kai motina nužudė metukų neturėjusį sūnų ir nusižudė pati, verčia pakalbėti apie būklę, kurią neretai išgyvena gimdyvės - pogimdyminę depresiją, tiksliau pogimdybinio laikotarpio psichikos sutrikimus. Tai visi nuotaikos sutrikimai iki 12 mėn. po gimdymo.

Pogimdyminiu periodu dėl nuotaikos sutrikimų kenčia iki 85 proc. moterų: "melancholiją" - 30-85 proc. ir pogimdyminę depresiją - 10-16 proc. Deja, tik trečdalis kreipiasi pagalbos į profesionalus. Praėjus metams po gimdymo, negydant maždaug 25 proc.

Tas motinystės liūdesys paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Jei pasireiškia tik motinystės liūdesys, nors jis ir sukelia didelį stresą, mamos gebėjimas pasirūpinti savo kūdikiu nesumažėja. Tokiu metu psichiatro konsultacijos ar specifinio gydymo dažniausiai nereikia. Moterį tada tiesiog reikia nuraminti, paremti.

Tačiau jei per 2 sav. po gimdymo nepavyksta susigrąžinti gyvenimo džiaugsmo, geros nuotaikos, apie tai taip pat reikėtų pasakyti gydytojui. Gydytojas įvertins būklės sunkumą, patars ką reikėtų pakeisti gyvenime, kad moteris pasijustų geriau. Taip pat gydytojas gali pasiūlyti kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?

  • Moteris gali jaustis irzli ir pikta, kartais be jokios priežasties.
  • Gali jaustis nepilnavertė ar nepajėgi susitvarkyti su jums iškilusiais reikalavimais.
  • Nerimauti dėl dalykų, kuriuos paprastai laiko savaime suprantamais.
  • Kai kurios moterys jaučiasi tokios įsitempusios, kad jos neina iš namų ir nenori susitikti su draugais.
  • Kai kurios moterys teigia, kad bijo būti paliktos vienos su vaiku.
  • Gali prasidėti panikos priepuoliai. Jiems būdingi tokie simptomai kaip rankų prakaitavimas, stiprus širdies plakimas ir pykinimas.
  • Gali būti sunku užmigti, netgi kai jūsų kūdikis saugiai miega.
  • Gali jaustis nuolat išsekusi ir apatiška, nepajėgi atlikti namų ruošos darbų.
  • Moteriai gali nustoti rūpėti jūsų išvaizda ir aplinka, gali sumažėti lytinis potraukis.
  • Gali būti sunku susikaupti arba gali jaustis pasimetusi ar išsiblaškiusi.
  • Gali pasikeisti apetitas. Moteris gali nenorėti valgyti arba, priešingai - valgyti tam, kad nusiramintų.
  • Galit dažnai verkti ir ne visuomet suprasti, ko verkia.
  • Gali pasireikšti perdėtas elgesys ir varginti įkyrios mintys.
  • Taip pat gali apimti neįveikiamos baimės, pavyzdžiui, mirties baimė.
  • Kai kurios moterys teigia, kad joms nuolat kyla minčių pakenkti savo kūdikiui.

Poveikis kūdikiui ir svarbūs artimųjų veiksmai

Tokios būklės veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą. Kelių mėnesių kūdikis, augantis su tokia mama, jau bus psichologiškai pažeistas, teigia psichologė-psichoterapeutė Lina Kalinauskienė. Tokiems vaikams, pasak jos, labai dažnai būna bendravimo sunkumų, elgesio sutrikimų, jie nepasitiki savimi. Jei motina sirgo pogimdymine depresija, vaikų net intelektas gali būti žemesnis.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos

Svarbiausi dalykai, kuriuos gali suteikti artimieji, tai plaikymas, meilė, rūpinimasis tiek motina, tiek mažyliu. Be to, jei moteris anksčiau sirgo depresija, pogimdymine depresija, jautė didelį nerimą ar liūdesį nėštumo metu, jei šeimoje kas nors sirgo depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, visa tai reikėtų pasakyti gydytojui.

Kaip sau padėti?

  • Atvirai kalbėkite apie savo jausmus ir rūpesčius. Tai padės kitiems suprasti, ko jums reikia.
  • Pasinaudokite kiekviena poilsio galimybe. Išmokite trumpai numigti. Jei maitinate krūtimi, jūsų partneris gali naktį pamaitinti kūdikį anksčiau iš krūties ištrauktu pienu.
  • Gerai maitinkitės, valgykite maistingą maistą, kuriam paruošti nereikia daug pastangų.
  • Paprašykite žmonių, kuriais pasitikite, padėti jums spręsti praktines problemas, tokias kaip namų ruoša.
  • Skirkite laiko poilsiui su šeima ir draugais.
  • Kasdien padarykite sau ką nors malonaus - tai gali būti pasivaikščiojimas parke, sportas ar tiesiog kavos puodelis ir pokalbis su draugais.
  • Raskite laiko pasilinksminti.
  • Priimkite nuoširdžius pasiūlymus prižiūrėti kūdikį ir išeikite iš namų pavakarieniauti, į kiną ar tiesiog aplankyti draugus.
  • Intymiai bendraukite su savo partneriu.

Ilgas žindymas

Žindymas - tai gamtos užprogramuotas stebuklas, ir visiems verta tai pamatyti. Vos užgimęs Tauras, sesutė čiupo jį norėdama sverti ir matuoti, bet tvirtai pasakiau: „Stop. Tai mūsų teritorija, palikite mus visiškai vienus 2 valandoms“. Personalas sutiko, kai nukirpo virkštelę ir užgimė placenta, visi išėjo. Likę vieni pamatėme tai, ką buvome matę per filmuką, - Tauriukas pailsėjo, atsimerkė, ir muistydamasis judėjo krūties link, ją susirado ir pradėjo žįsti. Tai nenusakomas žodžiais patyrimas.

Antrasis stebuklas, manau, yra oda prie odos kontaktas. Mes pogimdyminėje palatoje gulėjome trise - aš ir dvi norvegės su savo kūdikiais. Išdrįsau išsirengti iki pusės nuoga, kad priglausčiau prie savęs nuogą kūdikį. Patyriau lengvą šoką gerąja prasme, kai apsidairiau ir pamačiau - abi norvegės darė tą patį. Jos nuogos glaudė prie savęs vaikučius.

Dar viena sėkmingo žindymo priežastis yra empatiški specialistai, kurie atsako į visus klausimus. Sesutė ligoninėje man sakė - klauskite visko, čia ir dabar, klauskite dieną, klauskite naktį. Buvo akimirkų, kai ateidavo nepasitikėjimas, ar viską darau gerai.

Kai grįžau po gimdymo namo, pradėjo skaudėti spenelius. Mūsų dula Gintarė pasakė, kad jos kompetencija yra gimdymas, o dėl žindymo man turi patarti tos srities žinovas. Gintarė man parekomendavo nuostabią specialistę Eglę Gurčinę. Susipažinome ir bendravome nuotoliniu būdu, nes Eglė gyvena Lietuvoje. Gintarė buvo mūsų gimdymo angelas, o Eglė tapo žindymo angelu.

Nuo pirmų dienų naudojau žindymo programėlę, kurioje žymėdavau, kada ir kiek Tauras žindė. Labai rekomenduoju tokias programėles, nes ranka rašyti į sąsiuvinuką per sudėtinga, o čia tereikėdavo paspausti „start“ ir „finish“.

Mano aplinkos moterys - taip. Per poliklinikoje organizuojamus mamų mokymus susidraugavau su keliomis mamomis, auginančiomis panašaus amžiaus vaikučius, kartu eidavome pasivaikščioti su vežimukais. Būdavo nuostabios kelionės - sustodavome pažindyti, vos tik vaikučiai paprašydavo, nesvarbu, kur ir kada. Kadangi visi maitinosi skirtingu laiku, tekdavo sustoti kas 10-15 minučių, nes kuris nors kūdikis norėdavo krūties.

Norvegijoje tikrai daug draugiškesnis požiūris į žindančią mamą. Žindoma kavinėse, autobusuose, parduotuvėse - ten, kur reikia. Aš nusipirkau patogių ir protingų žindymui pritaikytų drabužių, man nereikėdavo per galvą mautis palaidinių ar pasikelti suknių - reikėdavo tik atitraukti užtrauktuką ar atsegti sagutę.

Žindžiau ten, kur tik Taurui reikėjo, - parduotuvėse, automobiliuose, lėktuvuose, kavinėse, o įdomiausia patirtis - žindymas bažnyčioje. Per Tauro krikštynas dėl žmonių gausos jam kilo nedidelė krizė, paprašiau, kad kunigas palauktų, pamaitinau Taurą ir ceremoniją tęsėme.

Kaip atremti aplinkinių psichologinį spaudimą?

Vyras žinojo, kad iki 2 metų žindysiu tikrai, tai šventas reikalas. Jam daug įrodinėti nereikėjo, juk jis dalyvavo pasiruošime gimdymui, susitikimuose su dula, buvo susiformavęs sveiką požiūrį į maitinimą. Tačiau kai Taurui sukako 2 metai, pajutau šiokį tokį spaudimą - ir iš vyro, ir savo bei jo tėvelių. Vis pasigirsdavo klausimas: „Ką, jūs vis dar?“ Per tuos metus užsiauginau storą odą.

Nemaloniausias nutikimas įvyko mums svečiuojantis Lietuvoje, Taurui tada buvo beveik 3 metai. Kadangi Tauras auga dvikalbėje aplinkoje ir iškart mokosi dviejų kalbų, norėjau pasikonsultuoti su raidos specialistais dėl kalbos. Netikėtai pamačiau, kad mūsų namo pirmame aukšte įsikūrė raidos kabinetas. Iškart užsirašiau. Kai atėjome, labai nustebino, kad vyresnio amžiaus raidos specialistė mane pasodino viename kabineto gale, o vaiką pasisodino prieš save ir pradėjo klausinėti bei liepti atlikti užduotis. Tuo trapu Tauras akimis ieškojo manęs ir mačiau, kad jaučiasi labai nepatogiai, išsigandęs. Nieko keisto, kad jis neatliko kažkokių užduočių. Apžvelgdama jo raidą specialistė paklausė, kaip dėl žindymo. Pasididžiuodama atsakiau, kad jį vis dar maitinu. Ir pasipylė. Kokią jūs traumą darote vaikui. Kaip jūs trukdote jam pažinti pasaulį ir tapti savarankišku. Mane ištiko toks šokas, kad nesugebėjau pasakyti nė žodžio.

Natūralu, kad vaikui augant žindymų retėjo. Nuo 1,5 metų Tauras lanko darželį, todėl žindymo liko 3 pagrindiniai kartai. Pirmasis kartas - rytais vos tik pramerkus akis. Atrasis - kai grįždavome iš darželio. Vos praverdavome namų duris, tiesus mudviejų kelias -sofos link ir tada 10 minučių nusiraminimo ir artumo, skirto tik mums. Tai būdavo tarsi persijungimas nuo aktyvaus darbinio laiko į ramų namų ritmą. Dar kartą pavalgydavo prieš miegą. Tai buvo trys pagrindiniai mūsų ritualai, kurie mus lydėjo gan ilgai. Be abejo, tarp jų buvo nesuskaičiuojami žindymai, kurių metu buvo didesnis artumo, šilumos, meilės, nusiraminimo ar tiesiog prisiglaudimo poreikis, nei paties pienuko. Tačiau man atliepti jo poreikius buvo kur kas svarbiau, nei aplinkinių nuomonė.

Pogimdyminis kraujavimas

Šiais metais Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 79 gimdymai komplikavosi pogimdyminiu kraujavimu ir jų metu prireikė daugiadalykės komandos pagalbos. 40-iai gimdyvių prireikė 170 donorų kraujo, o vienai iš jų net 42 vienetų įvairių kraujo komponentų. Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių.

Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo.

Priežastys

Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios:

  1. Gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia.
  2. Netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje.
  3. Kraujo krešėjimo sutrikimai.

Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu.

Būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę

Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija).

Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus:

  1. Gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai.
  2. Nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos.
  3. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių.

Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą.

Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus.

Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės.

Nutukimas ir nėštumas

PSO duomenimis, daugiau kaip 1 milijardas žmonių pasaulyje turi antsvorį. Nutukusių reprodukcinio amžiaus moterų sparčiai daugėja visose išsivysčiusiose šalyse, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Jungtinėje Karalystėje dėl nėštumo besikreipiančioms moterims nutukimas diagnozuojamas dukart dažniau nei prieš dešimtmetį, daugiau nei 50 proc. Mūsų šalyje daugėja nutukusių moterų. 2010 m. PSO duomenimis Lietuvoje 20,6 proc. nutukusios. Tai du kartus daugiau nei Švedijoje ir tik šiek tiek mažiau nei Jungtinėje karalystėje.

Dėl hormonų apykaitos sutrikimo, nutukusių moterų mėnesinių ciklas neretai būna nereguliarus arba jos visai išnyksta. Didelė problema tampa ne tik nutukimas iki nėštumo, bet ir per didelis svorio prieaugis nėštumo metu, ypač nutukusioms nėščiosioms. Apie 40 proc.

Nutukimas siejamas su dažnesniais ankstyvaisiais persileidimais, kuriuos galimai nulemia labai didelis estrogenų kiekis, skatinantis pernelyg didelį gimdos gleivinės išvešėjimą ir sudarymas nepalankią aplinką embriono implantacijai.

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio (hipertenzijos) būklės nėštumo metu nutukusioms moterims būna žymiai dažniau nei turinčioms normalų KMI. Šios moterys 3-10 kartų dažniau serga pirmine hipertenzija jau iki nėštumo. Nėštumo sukelta hipertenzija ir preeklampsija (sunki ir klastinga nėščiųjų liga) yra viena dažniausių komplikacijų, dėl kurių nėštumą tenka užbaigti anksčiau gimdymo termino. Preeklampsijos rizika padidėja du kartus kas 5-7 kg/m2 KMI iki nėštumo.

Gestacinis (nėštumo sąlygotas) diabetas yra dažnas endokrininis sutrikimas nutukusioms nėščiosioms, tačiau neretai tai gali būti iki nėštumo nediagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Todėl visoms nutukusioms moterims rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį pirmąjį nėštumo trimestrą. Nutukusioms moterims diagnozavus gestacinį diabetą, cukraus kiekio kraujyje korekcijai dažniau nepakanka dietos, tenka skirti insuliną.

Užsitęsęs nėštumas taip pat viena iš nutukusių moterų nėštumų komplikacijų, pasitaikanti du kartus dažniau dėl nevisaverčių sąrėmių, lėčiau atsiveriančio gimdos kaklelio, sunkesnio vaisiaus slinkimo gimdymo kanalu. Dėl nevisaverčių sąrėmių, gimdymo veiklą dažniau tenka skatinti medikamentais. Literatūroje nurodomi dažnesni vaisiaus širdies ritmo pokyčiai, mekonijumi suteršti vaisiaus vandenys gimdymo metu, todėl aprašomas ir didesnis cezario pjūvio operacijų skaičius.

Vaisiaus vystymąsi gimdoje daugiausia lemia genetiniai veiksniai, tačiau labai svarbus ir motinos aplinkos vaisiui esant gimdoje veiksnys. Moters kūno svoris pastojimo metu turi didelės reikšmės medžiagų apykaitos pokyčiams nėštumo metu, embriono ir vaisiaus vystymuisi bei tolesnei naujagimio, kūdikio ir vaiko raidai. Vaisius yra stambus, jei jo masė yra didesnė nei 4000 g ir daugiau (makrosomija). Dėl motinos kaulinio dubens neatitikimo stambiam vaisiui, dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos, gimdymo metu galinčių įstrigti vaisiaus petukų, dažnesnės gimdymo traumos.

Daugelio autorių duomenimis, dažniausiai pasitaikantis apsigimimas nutukusių moterų vaisiams yra nervinio vamzdelio vystymosi defektai. Pastebėta, jog apsigimimo rizika tiesiogiai priklauso nuo nutukimo laipsnio. Šio apsigimimo priežastis, manoma, yra per mažas folinės rūgšties kiekis moters organizme, skiriant įprastai rekomenduojamą 400 μg folinės rūgšties dozę. Nutukusioms moterims rekomenduojama skirti 5 mg folinės rūgšties kasdien 1 mėn. Kiti dažniau diagnozuojami apsigimimai - įgimtos širdies ydos, viršutinės lūpos ir gomurio nesuaugimas, išangės neišsivystymas, sėklidžių nenusileidimas, galūnių apsigimimai, diafragmos ir bambos išvaržos.

Mitybą ir svorį dieta ir fiziniu krūviu reikia koreguoti iki nėštumo. Nutukusios moterys, planuodamos nėštumą, turėtų būti konsultuojamos dietologo, akušerio-ginekologo, sužinoti apie gresiančias komplikacijas vaisiui ir jai pačiai, apie galimybę jų išvengti. Svarbu žinoti, kad būtina skirti didesnę dozę folinės rūgšties, vartoti vitaminą D, esant preeklampsijos rizikai - aspiriną, galinčius sumažinti nutukusioms nėščiosioms būdingų komplikacijų tikimybę.

Krešėjimo sistemos pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija.

Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką.

Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.

Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.

  • Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą).
  • Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR).
  • Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL).
  • Fibrinogenas.
  • D-dimerai.
  • Antitrombinas, baltymas C, baltymas S.
  • Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti.

Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.

#

tags: #krutu #pokyciai #nestumo #ir #pogimdyvinio #laikotarpio