Kristina Radžiukynaitė-KaYra - talentinga asmenybė, žinoma dėl savo veiklos muzikoje, teatre ir televizijoje. Jos gyvenimas kupinas įvairių patirčių, kurios formavo jos požiūrį į pasaulį ir kūrybą. Šiame straipsnyje gilinamės į Kristinos biografiją, karjeros pasiekimus ir asmenines įžvalgas.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Kristina Radžiukynaitė-KaYra gimtadienį paminėjo rugsėjo 18-ąją, jai sukako 29-eri.
Dalyvavimas Projektuose ir Šokių Aistra
Esi aktorė, atlikėja, metų pradžioje kartu su Justu Girdvainiu laimėjusi šou „Šok su žvaigžde“. Jei žiūrint laiko atžvilgiu, tai neatrodo daug, bet širdyje šokis užima didelį plotą. Man tai yra daugiau nei tik šokis - tai galimybė išreikšti save ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Mes tai sėkmingai darome kartu su draugu, partneriu Justu Girdvainiu.
Neabejoju, kad greitu metu viskuo pasidalinsime su gerbėjais ir draugais. Iš tiesų, gauname žinučių su klausimais, kada nufilmuosime klipą, kaip šokame.
Vidinė Branda Ir Pokyčiai
„Šiais metais pamačiau atkeliaujančią vidinę brandą ir mano gyvenimas pradėjo sparčiai keistis į gerąją pusę“, - sako gimtadienį paminėjusi aktorė, dainininkė Kristina Radžiukynaitė-KaYra, kuriai rugsėjo 18-ąją sukako 29-eri. Šiemet pirmą kartą po daug metų gimtadienį sutikau gamtoje, ramiai. Norėjau pabūti su savo mintimis, su savimi.
Taip pat skaitykite: Kristinos Meidės karjeros kelias
Pirmiausia, kadangi karantinas, tai norėjosi pasaugoti artimuosius ir draugus. Antra, ši vasara man buvo intensyvi - daug darbų, koncertų, filmavimų, tad norėjosi atsikvėpti nuo visko. Esu labiau susirinkusi save, labiau žinau, ko noriu. Man tai labai patinka. Džiaugiuosi, kad niekada nedraugavau su matematika jokiomis prasmėmis, tad tų besikeičiančių skaičių nebijau. Artėjantis trisdešimtmetis man net atrodo gražus.
Todėl jei reikėtų atsakyti į klausimą, ar bijau pasenti, galėčiau sakyti: aišku, kad kažkiek bijau, nes juk nežinau, kas manęs laukia. Be viso to, šiemet jaučiuosi daug nuveikusi - ir laimėtas projektas „Šok su žvaigžde“, ir vesti du tiesioginiai eteriai, ir „Lietuvos balso“ reporterės vaidmuo… Jaučiuosi nugalėjusi save - savo baimes, tad labiau pasitikiu savimi, jaučiuosi stipresnė. Visos šių metų patirtys yra mano įkvėpimas eiti į priekį, dar daugiau nuveikti.
Prisipažįstu, aš apskritai esu labai bailus žmogus, dažnai jaučiu nerimą. Prisimenu, dalyvaudama projekte „Šok su žvaigžde“ po tiesioginių eterių nieko nežinodavau, nieko neprisimindavau. Bet kai būni scenoje tavo veide nematyti jokios baimės. Man tikriausiai labai pasisekė (šypsosi). Man visą laiką žmonės sako, kad visiškai neatrodo, jog aš jaudinuosi. Manau, kad per tuos metus sukauptos patirtys, skirtingos veiklos, privertusios pajausti šiurpuliuką, yra mano didysis pasiekimas.
Dabar, kai prisimenu save 16 metų, tai pagalvoju, o, Dieve, buvau tikras drebulės lapas, mėtomas į kairę ir į dešinę. Ar šiandien gali sakyti, kad gyveni savo svajonių gyvenimą? Man dažnai artimieji sako, kad esu prisižiūrėjusi labai daug filmų, tai man visą laiką atrodo, kad viskas gali būti dar geriau, dar fainiau. Esu tikra svajoklė, romantikė, kuri visada turi planų ir apie ką pasvajoti. Manau, kad žmogui niekada nebus gana - jis visada norės dar ir dar, kad ir kiek turės.
Asmeninis Gyvenimas Ir Santykiai
Prieš kurį laiką gerbėjams pranešei, kad su Justu Girdvainiu esate pora, tačiau tikinai, kad plačiau savo santykių nekomentuosite. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Aš nežinau, ar meilė ir laimė mėgsta tylą, ši taisyklė tikriausiai galioja ne visiems. Aš tiesiog mėgstu mylėti tyliai. Nesu iš tų žmonių, kurie garsiai rėktų apie meilę. Juk niekada nepasakoju ne tik apie antrą pusę, bet ir apie šeimą, draugus.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas teatro ir televizijos scenoje
Man tai yra labai brangu, asmeniška, jautru. Iš tiesų, faktu, kad su Justu esame pora, pasidalijau tam, kad nuraminčiau gerbėjus, kad jie nustotų spėlioti, kas čia vyksta. Projekto metu ne kartą sakėte, kad nesate pora. Jei klausiate, ar mes projekto metu buvome pora, tai atsakymas - ne. Mes, sakydami, jog nesame pora, nemelavome. Tikriausiai čia tinka tas pasakymas, kad nesinorėjo sau prisipažinti jausmų. Nes juk apskritai, kai gyvenime būna gera, per daug negalvoji ir nestrateguoji, o kas bus toliau, kaip mes čia vadinamės. Tai mes pora ar ne? Tokių klausimų nekyla. Tiesiog gyveni ir mėgaujiesi.
Bet šou „Šok su žvaigžde“ metu buvote labiausiai aptarinėjama pora. Iš tikrųjų, ir projekto metu, ir puse metų po šou kiekvieną dieną sulaukdavome tiesiog žinučių lietaus. Patikėkite, mes viso projekto metu niekaip nesupratome, kodėl žmonės mums klijuoja tą etiketę, kodėl žmonės taip įsitraukė į mūsų santykius, kaip į kokį serialą. Po kiek laiko, jau po projekto, pasižiūrėjome savo pasirodymus ir supratome, ką jie kalbėjo (juokiasi). Gyvenome savo burbule ir nelabai matėme save iš šono.
Nauja Muzika Ir Kūryba
Naujame KaYros dainos „Tu“ klipe - jos ir Justo Girdvainio sugrįžimas. Jau kurį laiką muzikos kūrėja ir atlikėja KaYra - Kristina Radžiukynaitė kalba apie greit pasirodysiantį EP - mini muzikos albumą. Šiandien ji pristato pirmąją albumo dainą - „Tu“. Atlikėja dalinasi, kad šis kūrinys, kaip ir visas albumas, buvo parašytas karantino laikotarpiu, kuomet kurti įkvėpė ne…
Gyvūnai Ir Meilė Gamtai
Šuo, naujasis šeimos narys, neabejotinai suteikia daug laimės ir skatina aktyviau leisti laisvalaikį. O kaip kilo mintis jį įsigyti? Kaip pastebėjau, niekad nebuvai abejinga šunims, beveik kiekviename interviu paminėdavai savo meilę jiems. - Jau esu turėjusi du šunis, čia - trečias. Mes su Justu (mylimuoju Justu Girdvainiu - aut. past.) neturėjome jokio plano jo įsigyti, nekalbėjome, kad mums būtinai reikia šuns. Bet prasidėjo karas, pasidarė tikrai nelengva būti, norėjosi kuo labiau prisidėti ir padėti Ukrainai.
Kiek galėdavome, paremdavome finansiškai, bet vis atrodė negana, nes sėdime namie ir neramu. Radau tokį prieglaudų pranešimą, kuriame buvo ieškoma laikinos globos šunims, atkeliavusiems iš Ukrainos. Pagalvojau, kad galime tuo prisidėti, nes turime sąlygas, tad užpildžiau anketą. Tada man paskambino ir pasakė, kad visgi ne ukrainietį, o lietuvį reiktų paimti, nes ukrainiečiai turi karantinuotis ir reikia atlaisvinti jiems gardą. Tai mes atvažiavome ir pasiėmėme jį laikinai globai, kuri pavirto į nuolatinę. Šuo dabar yra oficialiai mūsų, sučipuotas. Meilė nugalėjo.
Taip pat skaitykite: Kūrybos kelias: Kristina Sabaliauskaitė
Šunytės vardas - Upė. Prieš tai buvo pavadinta Kava, bet važiuojant namo nusprendėme, kad toks vardas netinka, nes ji yra labai rami, savo charakteriu panaši į katiną, tai vardas Upė gimė tiesiog bevažiuojant, supratus, jog ji yra kaip labai harmoningai tekanti upė. Ji - pitbulio mišrūnas. Nesu šunų veislių ekspertė, bet Upė labai atitinka visus standartus.
Labai džiaugiuosi, kad jos ausytės ir uodegytė nėra nukirptos, kad gavome ją gražią nulėpausę. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad auginsiu pitbulį. O dabar kitos veislės net nesirinkčiau.
Metų Apžvalga Ir Ateities Planai
Gimtadienis - išties puiki proga apžvelgti prabėgusius metus. O kas dar svarbaus, be naujo augintinio, tau nutiko per pastaruosius? - Labai didelę dalį laiko ir minčių tikrai atėmė karas. Nepriskirčiau šių metų prie kokių nors geresnių, nes mane ir mano aplinką tikrai šie įvykiai labai paveikė. Bent jau keli pirmi mėnesiai buvo tikrai slogūs, nekilo rankos kurti ar kažką daryti. Aišku, vasara buvo daug šviesesnė ir geresnė, pavyko save ištempti į lauką, važiuoti į gamtą, šiek tiek keliauti.
Ruduo irgi laukia labai smagus, esame susiplanavę kelias keliones. Jos yra mano gyvenimo varikliukas. O šiaip, scena, koncertai, pasirodymai yra tie dalykai, kuriais visada džiaugiuosi. Taip pat ir Upės atsiradimas gyvenime prašviesino metus, nors ir sakau - jie nebuvo labai geri. Ar mėgsti savo gimtadienius švęsti, o gal stengiesi nuo švenčių pabėgti? - Labai mėgstu kaip nors paminėti, kiekvienais metais bent kokią nors mini šventę padarydavau.
Tačiau šiemet supratau, kad visai nejaučiu poreikio rengti kokio nors vakarėlio. Visi tikisi, kad jubiliejus, tai jau kažkas bus. Vis dėlto pagalvojau, kad labiau noriu kokybiško pabendravimo. Vakarėliai man siejasi su chaosu, kai susirenka begalė draugų iš skirtingų kompanijų ir tu nespėji skirti normalaus ir kokybiško dėmesio nei vienam. Šį gimtadienį paliksiu visiškai laisvą, pranešiau draugams, kad jie bet kada gali užsukti pas mane arba galime susitikti kur nors mieste, o atšvęsiu išvykdama į kelionę.
Kartu su Upe kelias savaites keliausime automobiliu po Europą. Labai laukiame, kol galėsime jai parodyti kalnus ir besiganančius arkliukus. Ar yra per visą laiką išlikęs širdyje koks nors pasveikinimas ar palinkėjimas, kurį vis prisimeni artėjant gimtadieniui? - Mano mama nuo vaikystės skaitydavo Jeronimo Lauciaus knygą „Kristina, skrisk“. Atviruko gale arba sveikinimo pabaigoje ji visad pridėdavo šią frazę. Tai kaip ir metafora, bet aš ją priimu jautriai, nes tas skrydis ir yra apie laisvę ir harmoniją, kurios visada sau labiausiai linkiu.
O kurio gimtadienio šventę atsimeni iki šiol? - Tikrai labai įsimintinas buvo mano 28-asis gimtadienis. Tada rengiau savo koncertą terasoje, susirinko daug draugų, kolegų. Buvo labai gera, nes galėjau pabūti su muzika ir artimais žmonėmis. Buvo daug juoko ir gerų emocijų. O šiaip, nežinau, aš nemėgstu savo gimtadienių. Man nepatinka ta diena. Noriu švęsti savo gimimą kiekvieną dieną.
Svarbiausi Gyvenimo Etapai
O kokius savo gyvenimo etapus per tuos visus 30-imt metų išskirtum kaip svarbiausius? - Gyvenimas susiskirsto į daug etapų, bet dabar paskutiniai keleri metai yra didžiausių lūžių, kai vyksta ne fiziniai, bet brandos ir mąstymo pokyčiai, atnešantys daugiausia skirtumų. Ėmiau labiau vertinti kokybę, o ne kiekybę.
Pavyzdžiui, iš esmės pasikeitė žmonių ratas, jis sumažėjo, bet atsirado labai kokybiškas, tikras santykis. Lygiai tas pats ir su darbais. Atsirinkau, ką jau tikrai noriu daryti, nesitaškau į visas puses, karštligiškai bandydama ką nors įrodyti. Labiau vertinu kiekvieną akimirką. Yra toks juokelis, kad kai pradedi grožėtis gamta, vadinasi, jau sensti, bet tikrai man ji pasidarė labai graži, ėmiau vertinti įvairias smulkmenas aplink save. Jaučiuosi daug ramesnė dėl daug ko. Tai senti šia prasme yra labai gera, nes vidinės ramybės visi siekia ir laukia, jaučiu, kad ji po truputį beldžiasi ir į mano duris.
Kristina, ar buvo tokie metai, kai supratai, kad jau esi tokia, kokia visada ir norėjai būti? - Ne (šypsosi). Ir nemanau, kad apskritai bus tokia akimirka, kai aš tiksliai žinosiu, kad va, va šitą tikrai norėjau daryti, esu savo vietoje. Man patinka tiek daug dalykų, vis save išbandau naujoje srityje, mano nuomonė keičiasi kiekvieną dieną. Nusprendžiau savęs netapatinti su specialybe ir duodu sau laisvę. Nesakau, kad aš dabar esu aktorė arba dainininkė. Stengiuosi būti tiesiog Kristina, atsipalaiduoti ir per daug nepergyventi.
Dovanos Ir Vertybės
Pakalbėkime ir apie dovanas - juk tai nuo šventės beveik neatsiejamas dalykas. Ar tu jas linkusi sureikšminti? O gal svarbiau - ne materalios staigmenos? - Visi, kas mane seka ir pažįsta, žino, kad visiškai nesu materialistė. Bent jau savęs tokia nelaikau, nes man niekad nebuvo svarbus nei mano telefonas, nei automobilis. Vairuoju paprastą, seną, kuris kartais skleidžia gėdingus garsus, bet dėl to nesinervinu. Niekada minčių nebuvo ir nebus apie jokius firminius drabužius ar apie daiktų atsinaujinimą. Lygiai tas pats liečia ir dovanas.
Mano draugai žino, kad nešokinėsiu iš laimės gavusi kokį nors brangų daiktą - vietoje to supyksiu ant jų ir aprėksiu, kad daug pinigų išleido. Labiausiai branginu dėmesį ir rūpestį, skirtą asmeninį laiką man. Ar tai būtų gilus pokalbis, ar stiprus ir nuoširdus apsikabinimas. Tai yra dalykai, kuriuos labiausiai branginu. Be abejo, labai smagu, kai dovanos būna susiję su kokia nors patirtimi. Man patinka nuotykiai, išvykos, pramogos. Tai yra apie mane. O daiktai niekada manęs nenupirks ir nenustebins. Kai matau, kad milijonieriai dovanoja vieni kitiems mašinas, tai suvokiu, kad manęs tai visai nesužavėtų.
Pasiruošimas 30-Mečiui
Kristina, koks jausmas pasitikti 30-metį? Gal per daug nesureikšmini, kiek tų metų praėjo? - Kiekvienais metais, net ir to nenorėdama, savo gimtadienį sureikšminu. Tiksliau, mano smegeninė sureikšmina. Bandau save nuteikti, kad čia tik skaičius ir eilinė diena, bet taip yra, kad kiekvienais metais mėnesis iki gimtadienio man būna pats sunkiausias laikas metuose.
Būnu labai nerami, atrodo, kad reikia „išgyventi“ iki tos dienos. Kai jis praeina, vėl viskas stoja į savas vėžes. Šiemet - irgi ne išimtis. Nesiskiria, ar 30-imt, ar 29-eri, vėl esu kažkokia nerami, nervinga, jaučiu jaudulį. Yra daug teorijų, kodėl žmonės taip jaučiasi. Instagrame dariau apklausą, bandydama išsiaiškinti, ar esu viena taip besijaučianti, tai vis dėl to ne - atsirado daug žmonių, kurie pritarė, kad ir jiems taip būna.
Taigi, yra teorija, kad toks jausmas užplūsta dėl lūkesčių tikslams, kuriuos išsikeliame sau tiems metams. Jei jų nepavyksta įgyvendinti, pradedame jausti kaltę. O ką tuo laikotarpiu stengiesi veikti? - Esu labai perfekcionistiškas žmogus, viskas turi būti tiksliai sudėta į savas vietas, tokia truputį control freakė. Tačiau turbūt niekada nebūna, kad visose srityse vienu metu idealiai sekasi. Esu išsikėlusi sau tikslą siekti harmonijos, daugiau laiko skirti sau, stengtis į savo gyvenimą atnešti rutiną.
Paskutiniai metai buvo tikrai labai intensyvūs, su daug TV projektų, tiesioginio eterio, streso. Nusprendžiau truputį apmažinti šį dalyką ir ilgiau būti gamtoje. Dabar turiu šunį, tai daug vaikštome su juo, sportuoju. Šiuo metu yra laikas mano dvasiniam augimui. Nebandau uždirbti visų pasaulio pinigų ir atsisėsti ant dvylikos kėdžių. Dabar laikas mano dvasiniam augimui. Nebandau uždirbti visų pasaulio pinigų ir atsisėsti ant dvylikos kėdžių.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Kristina atvirai dalinasi savo įkvėpimo šaltiniais: „Tai, kad esu gyva, sveika, turiu nuostabią šeimą, draugų, muziką, teatrą ir galimybę kiekvieną dieną daryti tai, kas miela mano širdžiai.“ Jai svarbus bendravimas ir muzika: „Be žmonių. Man būtinas bendravimas, bent minimalus. Ir be muzikos. Mano gyvenime - kaip filme, ji turi skambėti visur ir visada.“
Ji prisipažįsta, kad nemoka saugoti daiktų: „Nežinau, ar tai yra įprotis, ar yda, bet labai nemoku saugoti daiktų. Mano rankose viskas nuolat dūžta ir lūžta.“
Kristina vertina artimųjų dėmesį ir įspūdžius: „Labai nemoku vertinti materialių dalykų. Turbūt didžiausia dovana man būna artimųjų ir draugų dėmesys bei įspūdžiai, patirti leidžiant laiką kartu.“
Po sunkių darbų labiausiai atsipalaiduoja savo lovoje: „Jei pasaulyje yra rojus, tai… yra lova. Po sunkių darbų maratono nesinori nei Havajų, nei Egipto. Labiausiai pailsiu ir atsipalaiduoju savo lovoje.“
Pomėgiai ir įkvėpimas
Kristiną įkvepia švara ir tvarka: „Mėgstamiausias kvapas? - Švaros. Pavyzdžiui, ką tik išskalbtų ir išlygintų patalų.“ Jos mėgstamiausias patiekalas - močiutės cepelinai: „Koks patinka patiekalas? - Močiutės cepelinai. Bandžiau ir aš gaminti pagal jos receptą, bet tokie skanūs neišeina, nors tu ką.“
Ji dievina Quentino Tarantino filmus ir knygą „Mažasis princas“: „Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė? - Dievinu visus Quentino Tarantino filmus, negaliu išskirti vieno. O brangiausia knyga - „Mažasis princas“.
Jei galėtų, išgertų kavos su Freddie Mercury: „Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą? - Jeigu tik būtų įmanoma, labai norėčiau išgerti kavos su Freddie Mercury… Užaugau klausydamasi grupės „Queen“ muzikos. Klausau ir dabar.“
Jei nebūtų savimi, norėtų būti veterinare ar ūkininke: „Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti? - Niekada apie tai nesvarsčiau, bet greičiausiai veterinare ar ūkininke. Labai norėčiau daug laiko leisti su gyvūnais.“
Karjera ir kūryba
Kristina Radžiukynaitė-KaYra yra aktorė, atlikėja, laimėjusi šou „Šok su žvaigžde“ kartu su Justu Girdvainiu. Šokis jai yra daugiau nei tik šokis - tai galimybė išreikšti save ir realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Ji su Justu sėkmingai dalinasi savo kūryba su gerbėjais.
Ji prisimena projektą „Šok su žvaigžde“ kaip įsimintiniausią nuotykį: „Įsimintiniausias nuotykis? - Projektas „Šok su žvaigžde“.
Artėjant 30-mečiui, Kristina apžvelgia savo gyvenimą: „Gyvenimas susiskirsto į daug etapų, bet dabar paskutiniai keleri metai yra didžiausių lūžių, kai vyksta ne fiziniai, bet brandos ir mąstymo pokyčiai, atnešantys daugiausia skirtumų. Ėmiau labiau vertinti kokybę, o ne kiekybę.“ Ji ėmė labiau vertinti gamtą ir jaučiasi ramesnė.
Kristina dalinasi, kad vis dar ieško savęs: „Ir nemanau, kad apskritai bus tokia akimirka, kai aš tiksliai žinosiu, kad va, va šitą tikrai norėjau daryti, esu savo vietoje. Man patinka tiek daug dalykų, vis save išbandau naujoje srityje, mano nuomonė keičiasi kiekvieną dieną.“ Ji stengiasi būti tiesiog Kristina ir nepergyventi.
Naujas etapas - šuo Upė
Kristina su mylimuoju Justu Girdvainiu įsigijo šunį Upę, kuri atsirado jų gyvenime netikėtai. Jie norėjo padėti Ukrainai, priglaudžiant šunį iš prieglaudos. Taip laikina globa pavirto į nuolatinę: „Tai mes atvažiavome ir pasiėmėme jį laikinai globai, kuri pavirto į nuolatinę. Šuo dabar yra oficialiai mūsų, sučipuotas. Meilė nugalėjo.“
Upė - pitbulio mišrūnas, labai rami ir savo charakteriu panaši į katiną. Jos vardas gimė bevažiuojant, supratus, jog ji yra kaip labai harmoningai tekanti upė.
Ateities Planai Ir Kūryba
Paminėjai planus keliauti. Kokių dar planų turi kitiems metams? - Kol kas mano planas - per daug neužsikrauti sau planų. Buvau nuėjusi į labai didelį liūdesį karo pradžioje, neskyriau daug laiko kūrybai, tai labai norėčiau atgaivinti savo sielą ir pradėti skirti daugiau laiko kūrybai, sau, sportui, kūnui ir sielai. Tada iš to laiko sau, manau, tikrai gims ir naujos dainos, ir kūryba. Šiais metais stengsiuosi savęs neprievartauti ten, kur nėra būtina.
tags: #kristina #radziukynaite #gime