Kristina Pocytė - žinoma Lietuvos žurnalistė ir laidų vedėja, dirbanti naujienų portale Delfi. Jos karjera apima įvairias sritis - nuo pramogų iki aktualijų, o interviu su įvairiais pašnekovais atskleidžia jos profesionalumą ir gebėjimą įsigilinti į kiekvieną temą.
Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia
Daugelis sužinojęs nustemba, kad K. Pocytė-Medutė gali pasigirti ir meniniu išsilavinimu. Kristina Pocytė įgijo platų išsilavinimą, kuris padėjo jai siekti karjeros žurnalistikoje:
- Vilniaus dailės akademija, Taikomoji tekstilė, bakalauras
- Vilniaus universitetas, Žurnalistika, bakalauras
- Vilniaus universitetas, Komunikacijos mokslai, magistras
Žurnalistės kelias prasidėjo gimtajame mieste Kaune, atliekant praktiką dienraštyje. Vėliau ji dirbo vienoje visuomeninėje organizacijoje. Juokiasi, kad sumanymas mesti darbą Kaune ir per kelias valandas susidėjus daiktus išvažiuoti gyventi į Vilnių buvo vienas beprotiškiausių jos eksperimentų.
Kristina žiniasklaidoje dirba daugiau nei 10 metų. Kelią žiniasklaidoje pradėjo nuo pramogų žurnalistikos, vėliau gilinosi į aktualijas, švietimo ir politines naujienas.
Laidoje ji papasakojo, kad dar mokydamasi mokykloje, sustiprintoje dailės klasėje, svajojo ir nuosekliai ruošėsi architektūros studijoms, tačiau paskutinę akimirką, kai reikėjo pildyti prašymus stoti į universitetą, pabūgo: „Puoliau į paniką, verkdama prašiau tėčio leisti stoti kitur, nes maniau, kad neįstosiu. Taip aš įstojau ir pabaigiau Dailės akademiją, taikomosios tekstilės specialybę. O kai ruošiau savo baigiamąjį darbą, supratau, kad labai noriu mokytis toliau, tad įstojau į žurnalistiką.“
Taip pat skaitykite: Kristinos Meidės karjeros kelias
Darbas Delfi
K. Pocytės karjera Delfi portale apima įvairias sritis. 2015-2018 m. K. Pocytė-Medutė dirbo „Delfi“ rubrikos „Veidai“ žurnaliste, nuo 2018 m. - „Delfi“ aktualijų žurnaliste, nuo 2020 m. ji - „Delfi“ aktualijų žurnalistė-laidų vedėja. Tarp jos vestų laidų - dienos aktualijų laida „Delfi diena“, aktualių diskusijų laida „Iš esmės“. Nuo 2019 m. Kristina kuria ir veda savaitės naujienų apžvalgos laidą „Jūs rimtai?“, nuo 2023 m. - laidą „Ar galiu užeiti?“, nuo 2024 m. veda laidą apie finansus ir investavimą „Kai nemiega pinigai“.
2024 m. vasarą K. Pocytė-Medutė su „Delfi“ spec. korespondentu Tomu Janoniu tikrino ežerų pakrantes viešindami pažeidimus, taip siekdami atlaisvinti ežerus visuomenei ir kovoti su žemgrobiais. K. Pocytė-Medutė taip pat rengia reportažus aktualiomis temomis, informuoja žiūrovus apie svarbiausius įvykius tiesioginių transliacijų metu, rašo straipsnius, moderuoja renginius, konferencijas.
Paklausta, ar patartų jauniems žmonėms rinktis savo profesiją, žurnalistė įspėjo, kad šis darbas nėra tik darbas - tai yra gyvenimo būdas. „Tu turi kvėpuoti žurnalistika ir tuo, kas vyksta aplinkui. Neužtenka ateiti, atidirbti ir išeiti namo. Tu nuolat turi būti budrus ir sugebėti pastebėti vykstančius dalykus - nesvarbu, ar tu dirbi kriminaluose, ar pramogose, ar aktualijose. Juk jeigu ką nors pamatysi, galėsi perduosi kolegoms, nes tu dirbi dėl bendro gėrio, daliniesi informacija, - kalbėjo K. Pocytė-Medutė. - Jeigu nori būti žurnalistu, tu turi nuolat mokytis, tobulėti ir viskuo gyvenime domėtis, būtina turėti bendrą suvokimą apie pasaulį. Nereikia būti ekspertu visose srityse, tačiau giliau išmanyti vieną - būtų labai gerai.“
Žinoma žurnalistė pasidalijo ir prisiminimais apie labiausiai per visą karjerą įstrigusį savo interviu - pasirodo, tai buvo pats pirmasis K. Pocytės-Medutės darytas interviu ir ne su eiliniu pašnekovu, o su pačiu Arūnu Valinsku. „Atvažiavusi iš Kauno į Vilnių įsidarbinau viename žurnale ir mano pirmas interviu buvo su A. Valinsku, - prisiminė ji. - Nuėjau į tuometę „Dviračio žinių“ būstinę, buvau pasiruošusi visus klausimus, bet aš taip jaudinausi, kad kai kurių klausimų net nesugebėjau pabaigti skaityti. Tai Valinskas pats pabaigė tuos klausimus ir dar atsakė į juos. Taigi esu labai dėkinga A. Valinskui, kad jis padėjo man iš jo paimti interviu.“
Mokslinė Veikla
Studijuodama VU Komunikacijos mokslų magistrą, K. Pocytė-Medutė atliko praktiką „Žurnalistikos ir medijų tyrimo centre“ ir vykdė mokslinį tyrimą „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ protestai ir akcijos 2021-2023 metais: vizualiniai tropai Lietuvos žiniasklaidoje“. Tyrimas buvo pristatytas Lietuvos mokslo tarybos konferencijoje „Naujoji mokslininkų karta: studentų mokslinė konferencija“.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas teatro ir televizijos scenoje
Asmeninis Gyvenimas: Meilė ir Vestuvės
Darbe, kuris iš tiesų tapęs jos gyvenimo būdu, žurnalistė sutiko ir savo gyvenimo meilę. Poros meilės istorija prasidėjo darbinėje aplinkoje - naujienų portalo Delfi redakcijoje. „Esame puiki komanda, ne kartą jau išbandžiusi savo galimybes ne viename darbiniame iššūkyje“, - pasakojo K. Iššūkiai per ketverius draugystės metus poros ne tik neaplenkė, bet ir sustiprino santykius.
Atviraudama apie asmeninį gyvenimą K. Pocytė-Medutė patikino, kad jų porai dirbti viename darbe yra didžiulis pliusas. „Nėra taip, kad darbo neparsineši namo. Mano vyras labiau norėtų, kad taip nebūtų, bet būdami iš tos pačios srities mes abu žinom, koks tai yra darbas, kiek jėgų, laiko, pasiruošimo reikia, koks jis gali būti nenuspėjamas - tiek dėl darbo valandų, tiek dėl kitų dalykų. Taigi tai, kad esame toje pačioje valtyje, yra gerai. Jei jis būtų iš kitos srities, būtų tikrai sunku“, - kalbėjo laidos viešnia.
Pasirodo, nusprendus apsigyventi kartu, buvo paskelbtas pirmasis karantinas. „Todėl raginimas likti namuose buvo savotiškai malonus. Ir mums abiem buvimas namuose atnešė tikrai nemažai džiugių akimirkų. Viena jų - Kūčių stalo dviese ruošimas.
Bėgant metams ant K. Pocytės piršto atsirado ir sužadėtuvių žiedas, kurį Arūnas sumanė užmauti istoriniame Dubrovnike. „Vakarą leidome besigrožėdami nuostabia Dubrovniko panorama, kalbėjome apie santykius, ateitį. Ir tada pamačiau, kad kažkas sužibo jo rankoj!
Galiausiai po metų sužadėtiniai nusprendė amžiną meilę prisiekti Žemaitijoje esančioje Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje. „Įprastai nuotakos sako, kad nuo vaikystės ar paauglystės svajoja apie suknelę, kurią dėvės vestuvių dieną, o aš svajojau kada nors ištekėti būtent šioje bažnyčioje. Į nedidelę, tačiau neįtikėtinai jaukią bažnyčią žurnalistė žengė su kuklia suknele, prie kurios rankas teko prikišti ir pačiai. O viskas dėl to, kad šiais metais baigė pirmąjį magistro studijų kursą, dėl kurio suknelės paieškos prasidėjo tik pasibaigus sesijai. „Suknelė kukli, tačiau ne paprasta, nes ji šiek tiek skiriasi nuo tos, kurią įsigijau. Todėl ji dar labiau brangi, nes pačios pataisyta. Svarbios reikšmės neprarado ne tik vestuvių vieta, bet ir vestuviniai žiedai. „Ji man yra sukūrusi ir nuostabų bei neįprastą sužadėtuvių žiedą. Ant žiedų išgraviruota ežero pakrantė, vieta, kurioje vienas kitą įsimylėjome“, - pasakojo K. Netradiciniu pasirinkimu tapo ir vestuvinė puokštė. „Abu mėgstame vazonines gėles, tad ilgai svarsčiau, kaip siekį ne skinti gėles, o jas auginti, perkelti į vestuvinę puokštę. Mano idėją puokštę sukurti taip, kad augalai joje toliau augtų, pildė mano brolis“, - apie netradicinį puokštės pasirinkimą pasakojo K. „O tradicijų nebus - nemesiu puokštės, nebus ir keliaraiščio. Pasiteiravus, ar vestuvių organizavimas netapo santykių išbandymu, K. „Tai įrodymas, kad esame puiki komanda ir kartu galime daug. „Pirmoji stotelė - Nica, tada - Maljorka, o toliau nebeplanuojame. Tad mūsų medaus mėnesio bilietas - į vieną pusę. Atostogaudami mėgstame spontaniškumą, todėl nusprendėme neriboti savęs ir šį kartą, tad pasuksime medaus mėnesio kryptį ten, kur tuo metu norės mūsų širdys“, - pasakojo Delfi žurnalistė, laidų vedėja K.
Taip pat skaitykite: Kūrybos kelias: Kristina Sabaliauskaitė
Pomėgiai ir Asmeninės Savybės
Laisvalaikiu K. Pocytė-Medutė užsiima mažąja sodininkyste, eksperimentuoja virtuvėje, lieja akvarele, lavina siuvimo įgūdžius, išbando įvairias rankdarbių technikas, itin mėgsta poilsį gamtoje.
Esu diplomuota tekstilininkė. Būtent tekstilei aš turėčiau dėkoti už tai, kur esu dabar. O menas. Jis niekada nebuvo dingęs iš mano gyvenimo, tik tai netapo mano pragyvenimo šaltiniu. Po darbo dažnai atsipalaiduoju ką nors siūdama, rišdama, klijuodama. Beje, prieš tapdama žurnaliste šešerius metus dirbau floriste… Turbūt nėra buvusių menininkų. Menas yra visur. Ir rašymas yra menas, ir manau, kad dailės bakalauras man davė labai daug to, kas padeda kasdien.
Neturiu B plano, bet jeigu reikės, bus ne tik B, bet ir C, D ar E. Nebijau jokio darbo nei savęs išbandymo. Tikiu, kad aplink yra daugybė sričių, kuriose galėčiau panaudoti savo žurnalistinę patirtį, bet, manau, esu savo kelyje ir dabar svarbiausias tikslas - ne dairytis į kairėn ar dešinėn vedančius takelius, o ryžtingai žingsniuoti į priekį vis drąsesniais ir tvirtesniais žingsniais.
Darbe svarbu noras tobulėti ir ribas turintis pasitikėjimas savimi, smalsumas ir mokėjimas atrasti ir pastebėti detales. Šiame darbe labai svarbu ir stipri komanda, su kuria gali įveikti ne vieną iššūkį. Ji nedalija savęs į tokią, kokia yra darbe, ir į tokią, kokia yra kasdienybėje. Mano darbas yra didelė gyvenimo dalis, be to, jei aš nebūčiau tokia, kokia esu, nebūčiau tokia ir darbe.
Per stojamuosius žurnalistikos egzaminus dėstytojas Andrius Vaišnys manęs paklausė: „Tai turėsi du bakalaurus ir rašysi apie tai, kokius naujus batelius nusipirko Bunkė?“ O viską apvertė dalyvavimas ekspedicijoje „Misija Sibiras’17“. Kai grįžau po dviejų savaičių gūdžiuose Sibiro miškuose, supratau, kad reikia kažką keisti, kad užsistovėjau ant vieno laiptelio ir norisi užlipti ant kito.
Įdomu tai, kad ateidama dirbti į pramogas galėjau įvardyti vos kelias Lietuvos garsenybių pavardes, o pakeisdama sritį galėjau ir iš miegų pažadinta pasakyti, kas kiek vaikų augina, iš kokio miesto yra, kokiose grupėse dainavo ir dar daugiau dalykų.
Niekada nepamiršiu dviejų skambučių. Jie nesusiję, asmenys, kuriems skambinau, taip pat nesusiję, tačiau ir vienam, ir kitam pranešiau apie artimų bičiulių netektis to nežinodama. Tiesiog abu kartus paskambinau greičiau nei artimieji, norėdama, kad tie asmenys pasidalytų prisiminimais.
Priklauso nuo pašnekovo. Viena yra pramogų žurnalistika, kur svarbu padėti pašnekovui atsiverti ir nuoširdžiai negailėti savo gyvenimo detalių, visai kas kita bendrauti su valdžios atstovais. Glostyti - ne aktualijų žurnalistės darbas.
Galimybė informuoti visuomenę, būti svarbiausių įvykių sūkuryje, galimybė padėti žmonėms suprasti, kas yra kas, užduodant nepatogių klausimų tiems, kurie apskritai nemėgsta klausimų. Žurnalistai dirba visuomenei. Tai stengiuosi ir daryti. Ir stengiuosi tai daryti vis geriau.
Darbas prieš kamerą išmokė daugiau domėtis tuo, kas vyksta, ir tobulėti naujoje srityje. O svarbiausia grožio procedūra dabar - rūpinimasis odos švara. Ir nebealiju nei odos, nei plaukų tuomet, kai to nereikia eteriui.
Manau, žmogų labiausiai puošia pasitikėjimas savimi, savo kūno pažinimas ir supratimas, kokią žinutę nori skleisti aplinkai - tada svarbu rasti tai, kas tinka ir pabrėžia tai, ką nori pabrėžti. Taip. Ir manau, kad to dar mokausi. Šioje srityje, kaip ir profesinėje, eksperimentai gali niekada nesibaigti.
Titanų Apdovanojimai
Kristina Pocytė taip pat dalyvavo įteikiant Atsakomybės titaną Pauliui Saudargui. Anot K. Pocytės, įteiktas Atsakomybės titanas P. Saudargui tik dar kartą parodo, kad prie pokyčių visuomenėje gali prisidėti kiekvienas.
Šiemet - tik mažos filmavimo komandos ir tik laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai buvo tikrai kitokia patirtis, tačiau labai svarbu, kad toks renginys vis tiek įvyko. Nors yra sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, bet iš tikrųjų, tik tuomet, kai tokie darbai yra matomi visuomenei, tai gali paskatinti ir kitus imtis iniciatyvos, todėl Titanų apdovanojimai yra labai svarbūs ne tik tiems, kuriems teikiamos statulėlės.