Vaikų globa Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimai aplinką. Institucinė globa pamažu užleidžia vietą naujiems modeliams, tokiems kaip šeimynos, gyvenančios atskiruose butuose. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos butų steigimo reikalavimai, socialinių darbuotojų vaidmuo, vaikų adaptacija ir kitos svarbios problemos.
Institucinės globos pertvarka ir bendruomeniniai vaikų globos namai
Lietuva siekia atsisakyti institucinių vaikų globos namų ir pereiti prie šeimai artimesnių modelių. Vadovaujantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planu, pertvarkos tikslas - sukurti nuoseklią ir koordinuotą sistemą, skatinančią perėjimą prie paslaugų šeimoms bendruomenėje.
Bendruomeninių vaikų globos namų steigimo principai
Bendruomeniniai vaikų globos namai veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Jie įkuriami atskirose patalpose (pvz., name ar bute) bendruomenėje ir skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Šie namai priskiriami bendruomeninėms paslaugoms, kurios yra alternatyva institucinei globai.
Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą, būtina steigti nedidelius, iki 8 vietų namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius.
Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius
Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui ( toliau - Tarnyba), kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą. Tarnyba nustatyta tvarka surenka kitą informaciją apie pareiškėją(-jus) ir ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų parengia jų pradinį įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Šiaulių GN istorija
Vaikų globos butų pavyzdžiai
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ - vienas iš pavyzdžių, kaip įgyvendinamas perėjimas prie šeimynų modelio. Jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
Klaipėdos patirtis
Klaipėdos meras V. Grubliauskas pabrėžė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
Reikalavimai vaikų globos butams
Įkurti vaikų globos namus nėra paprasta, nes tam reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, keliamus būstui, darbuotojams ir vaikų gerovei.
Būsto reikalavimai
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai. Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto, taigi namo plotas turi būti ne mažesnis kaip 140 kv. m (būstas skirtas iki 10 vaikų). Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
Taip pat skaitykite: SOS Vaikų Kaimai
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka itin svarbų vaidmenį vaikų globos butuose. Jie ne tik prižiūri vaikus, bet ir padeda jiems adaptuotis naujoje aplinkoje, moko savarankiško gyvenimo įgūdžių. Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė, dirbančios Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, teigia, kad dabar joms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų.
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas.
Vaikų adaptacija ir iššūkiai
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tačiau nėra lengva prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę. Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Savarankiškumo ugdymo namai
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globa Utenos rajone
Teisiniai dokumentai ir licencijavimas
Socialinių globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai:
- Socialinių paslaugų įstatymas.
- Socialinių paslaugų katalogas.
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas.
- Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”.
- Socialinės globos normos.
- Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo.
- Tikslinių kompensacijų įstatymas.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
- Biudžetinių įstaigų įstatymas.
- Viešųjų pirkimų įstatymas.
- Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas.
Norint atidaryti privačius senelių namus, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose. Šių licencijų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką ir terminus nustato Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės.
Socialinės globos normų aprašas
Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ arba Lietuvos higienos normos HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.