Dauguma moterų po gimdymo susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais. Kai kurioms moterims pasireiškia pogimdyminė depresija ar potrauminio streso sutrikimas. Svarbu atpažinti šias būkles ir laiku kreiptis pagalbos.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo.
Simptomai
Pogimdyminės depresijos simptomai gali būti įvairūs:
- Prislėgta nuotaika
- Apatija
- Atsitraukimas nuo kitų žmonių
- Intensyvus susirūpinimas arba nesirūpinimas kūdikiu
- Baimė pakenkti vaikui
- Stiprus liūdesys
- Nuotaikos svyravimai
- Nevaldomas veiksmingumas
- Sutrikęs miegas
- Pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs)
- Susierzinimas
- Pyktis
- Silpnumas
- Kaltė dėl savo jausmų
- Jausmas, jog negali pasirūpinti savo vaiku
- Savęs nuvertinimas
- Nerimas ar net panika
Jeigu tokie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti depresiją.
Priežastys
Tikslios pogimdyminės depresijos priežastys nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai. Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu. Taip pat dažniau suserga tos moterys, kurioms atliekama skubi cezario pjūvio operacija, arba tos, kurios nėštumo metu yra keletą kartų hospitalizuojamos.
Taip pat skaitykite: Profilaktinė kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūra
Gydymas
Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą. Esant depresijai, svarbu laikytis miego „higienos“, pakankamai miegoti, sveikai maitintis. Buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais. Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų. Artimųjų palaikymas yra labai svarbus. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti. Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo. Jeigu depresija nebus laiku gydyta, ji gali užsitęsti ir tapti lėtine. Ateityje depresijos epizodai taip pat gali pasikartoti. Vis tik tinkamai gydantis tokia rizika gerokai mažesnė.
Pogimdyminis potrauminio streso sutrikimas
Pogimdyvinis potrauminio streso sutrikimas pasižymi vis pasikartojančiais ir nepageidaujamais nemaloniais prisiminimais apie gimdymą, košmarais, gimdymą primenančių vietų, žmonių ar situacijų vengimu, padidėjusiomis išgąsčio reakcijomis ir kitaip.
Tyrimai Lietuvoje
Iš beveik 2,7 tūkstančio apklausoje dalyvavusių 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų, 20,54 procentų turėjo reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų, o 21,65 proc. patyrė įvairių potrauminio streso po gimdymo reakcijų. Apklausos duomenys rodo, kad depresijos ir potrauminio streso reakcijos po gimdymo yra dažnesnės tarp moterų, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Tačiau svarbi ne pati cezario pjūvio operacija, bet gimdymo eigos nesklandumai. Moterų, gimdžiusių natūraliais takais, pogimdyminės depresijos bei pogimdyminio potrauminio streso reakcijos buvo panašios į tų, kurioms buvo atlikta planinė cezario pjūvio operacija, bet reikšmingai silpnesnės nei moterų, kurioms buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Vis dėlto, moterų psichologinei savijautai didesnę reikšmę turi ne gimdymo eigos trikdžiai ir cezario pjūvio operacija, bet subjektyvi gimdymo patirtis (kaip moterys vertina savo gimdymo patirtį ir gautą priežiūrą).
Kitos pogimdyminės problemos
Be depresijos ir potrauminio streso, moterys po gimdymo gali susidurti ir su kitomis problemomis:
- Alergija prezervatyvams: Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri.
- Makšties sausumas: Pakitus makšties mikroflorai, hormonų pusiausvyrai, gali varginti makšties sausumas. Kai makštis sausa, skaudėti gali ir lytinių santykių metu. Sueitį gali palengvinti specialūs makšties drėkikliai.
- Karščio bangos: Po kūdikio gimimo hormonų lygis stipriai krenta, dėl to ir pila karštis. Hormonai, skatinantys pieno gamybą, taip pat gali sukelti karščio bangas. Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 sav. Dažniausiai gausus prakaitavimas išnyksta vėl po gimdymo atsiradus mėnesinėms ir hormonų lygiui pasiekus stabilų lygį.
- Neramių kojų sindromas: Dažniausias judėjimo sutrikimas nėščiosioms, apibūdinamas nemaloniais galūnių pojūčiais, kurie pasireiškia ramybės būsenoje vakarais bei naktimis ir sumažėja judinant kojas. Dažniausiai siejamas su geležies ir folatų stoka.
- Pogimdyminė psichozė: Tai sunkiausias ir pavojingiausias psichikos sutrikimas pogimdyminiu laikotarpiu. Pogimdymine psichoze serga 1-2 iš 1000 gimdyvių. Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jais sirgo.
Pirmosios valandos po gimdymo
Pirmosiomis valandomis po gimdymo turi būti koncentruojamasi į pirmą sėkmingą žindymą ir mamos-naujagimio bei šeimos ryšio kūrimą. Tik gimęs naujagimis iškart uždedamas ant mamos pilvo. Jie abu apklojami pašildyta antklode - tai sumažina streso hormono adrenalino išsiskyrimą, padidina su juo konkuruojančių hormonų oksitocino ir prolaktino koncentraciją. Oksitocinas ir prolaktinas yra būtini ryšio kūrimui ir sėkmingam žindymui. Šiuo laikotarpiu mamos poreikiai yra minimalūs: šiluma ir rami, jauki aplinka. Daugelis gimdymo skyrių siekia naujagimiui palankios ligoninės vardo, todėl supranta ir skatina pirmą kartą naujagimį pažindyti dar gimdykloje. Be to, kad taip užmezgamas artimas ryšys tarp mamos ir naujagimio, žindymas skatina mamos organizmą išskirti daugiau oksitocino, kuris kartu sumažina ir pogimdyminio kraujavimo riziką. Kai naujagimis, jei jis gimė sveikas, iškart paguldomas mamai ant pilvo ir netrikdomas, jis instinktyviai, vis pailsėdamas, šliaužia prie mamos krūties ir pradeda žįsti.
Taip pat skaitykite: Parama našlaičiams Lietuvoje
Oda-oda kontaktas
Kuo ilgesnis nepertrauktas oda-oda kontaktas tarp mamos ir naujagimio, tuo daugiau laiko jiems susipažinti iš išorės. Mamos, kurios po gimdymo buvo oda-oda kontakte, jaučiasi ramesnės ir geriau atpažįsta savo naujagimio poreikius. Ne tik žindymo, bet ir oda-oda kontakto metu išskiriami dideli kiekiai oksitocino. Jei oda-oda kontaktą tenka nutraukti dėl gyvybiškai būtinų medicininių intervencijų arba dėl mamos/naujagimio būklės, labai svarbu kaip įmanoma greičiau sudaryti sąlygas mamai ir vaikui būti drauge. Net jei bus atlikta CP operacija, yra būdų, kaip suteikti oda-oda kontaktą. Net ir inkubatoriuje gulintiems neišnešiotiems naujagimiams taikomas „Kengūros metodas“, nes įrodyta oda-oda kontakto svarba naujagimio vystymuisi ir brendimui. Namuose oda-oda kontaktas stiprina ryšį tarp naujagimio ir jo šeimos narių. Kūdikių masažas - tai dar vienas būdas, kaip prisilietimas gali būti prasmingas. Žindymo pradžios ir trukmės sėkmė yra didesnė, kai naujagimis patiria ankstyvąjį oda-oda kontaktą.
Kaip sau padėti?
- Rinkitės naujagimiui palankią ligoninę ir/ar specialistus, kad būtų didžiausia natūralaus gimdymo ir netrikdomų pirmųjų valandų tikimybė.
- Susikurkite gimdymui palankią aplinką: šiluma, prieblanda, ramybė, privatumas, palaikymas.
- Vėsinkite namus.
- Atkreipkite dėmesį į naudojamą tekstilę. Pasistenkite dėvėti iš prakaitą sugeriančių audinių - medvilnės, merinų vilnos ir pan. - siūtus drabužius. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę.
- Gerkite pakankamai skysčių. Gausiai prakaituodamos moterys netenka nemažai skysčių, tad organizmas gali siųsti dehidratacijos signalus. Dėl to ypač svarbu gerti daug vandens.
- Venkite tam tikrų maisto produktų. Kai kurie maisto produktai bei gėrimai gali paskatinti prakaitavimą ir karščio bangas. Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau.
- Pasistenkite suvaldyti stresą.
- Gerai išsimiegokite. Nors dažnai po vaikelio gimimo tai atrodo misija neįmanoma, labai svarbu pakankamai miegoti. Tam tikros atsipalaidavimo technikos prieš miegą pagerina jo kokybę ir sumažina karščio bangas.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei jaučiate stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs), jaučiate susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, jaučiatės, jog neva negalite pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save, jaučiate baimę, kad galite sužaloti savo vaiką, dažnai jaučiate nerimą ar net paniką, ir tokie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, būtina kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Švietimo svarba vaiko teisėms
tags: #kokios #priezastys #kai #susilaukiau #kudikio