Vyresniojo Vaiko Emocijos Gimus Broliui ar Sesei: Kaip Suvaldyti Pavydą ir Nukarūnavimą?

Daugeliui šeimų, besiplečiant ir laukiant naujo šeimos nario, kyla natūralus klausimas - kaip vyresnysis vaikas reaguos į pokyčius? Neretai mamos patiria jautrias situacijas, kai gimus naujam vaikeliui, vyresnis mažylis, matydamas, kaip mama žindo naujagimį, parodo susidomėjimą ir norą taip pat pažįsti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias emocijas tokiose situacijose išgyvena mama ir vaikas, ir kaip galima padėti vyresnėliui adaptuotis prie naujos situacijos.

Vyresniojo Vaiko Emocijos: Džiaugsmas, Pavydas ir Apmaudas

Kai šeimoje pasirodo naujagimis, vyresnis vaikas gali jausti įvairias emocijas. Kartais vaikas gali išreikšti džiaugsmą, tačiau dažnai jaučiamas pavydas ir apmaudas dėl atsiradusio broliuko ar sesutės. Ypač tai aštru, kai šeimoje gimsta antras vaikelis, o pirmasis keletą metų buvo įpratęs gauti individualų dėmesį, kuriuo su niekuo nereikėjo dalintis.

Vyresniojo vaiko reakcijos į pasikeitusias tėvų galimybes jam rodyti dėmesį gali pasireikšti įvairiai. Tai gali matytis išoriškai neigiamų emocijų pavidalu, didžiuliu ir kartais net agresyviu dėmesio sau reikalavimu, fiziniu priekabiavimu prie naujagimio. Vyresnysis vaikas gali vėl užsimanyti būti žindomas, nesuprasti, kodėl naujagimiui galima, o jam - ne. Jei to negauna, gali atsirasti polinkis čiulpti savo pirštą. Visa tai yra vaiko pasąmoninis bandymas atkreipti į save dėmesį ir sulaukti tos meilės, kurią jis jaučiasi praradęs.

Šios reakcijos, žinoma, priklauso nuo vyresniojo vaiko amžiaus. Jaunesnis nei trejų metų vaikas dažniausiai dar nepastebi ryškių pokyčių, kol jaunesnysis broliukas ar sesutė nepaauga ir nepradeda kištis į jo žaidimus ir pan. Tačiau trejų metų vaikai ir vyresni jau sugeba aiškiau suprasti atsiradusį skirtumą ir tam priešinasi minėtais būdais.

Mamos Emocijos: Kaltė ir Meilės Pokyčiai

Dažniausiai ne tik pirmagimį, bet ir mamą stipriai emociškai paveikia pirmagimio nukarūnavimo procesas. Kartais gimus naujagimiui vyresnis vaikas gali tapti tarsi nebe toks reikšmingas, koks buvo anksčiau. Tokie jausmai mamą gali labai sutrikdyti. Jai gali atrodyti, kad ji nuo pirmojo tarsi atsiribojo emociškai ir kad jo poreikiams patenkinti reikia tarsi daugiau valios pastangų nei anksčiau, kad ji tai daro lyg su mažesniu dėmesingumu.

Taip pat skaitykite: Sveika žuvis kūdikiams

Mamai gali kilti labai didelis kaltės jausmas ir daug impulsų pirmagimiui tą menamą skriaudą kaip nors kompensuoti - o tai ne visada išeina į naudą tiek mamai, tiek vaikui. Tad šis pirmagimio nukėlimo nuo sosto momentas iš tiesų yra jautrus ne tik vaikui, bet ir mamai. Nes visą tą požiūrio į vaiką pokytį savyje ji gali priimti net kaip staiga dingusią meilę savo vaikui. Bet iš tiesų meilė nedingo.

Jei mama iki gimstant naujam vaikeliui nebuvo pakankamai emociškai paleidusi vyresniojo, priklausomai nuo jo amžiaus, tai tas paleidimas gali štai taip staiga ir gana skausmingai tiek mamai, tiek vaikui ištikti gimus antrajam. Tam tikra prasme apkarpyti tą stiprų simbiotinį ryšį su vyresniu vaiku jam raidos prasme yra sveika. Iš tiesų, tos simbiozės su mama ryšys turėtų pamažu mažėti nuo pat gimimo - taip iš lėto, kad sunku tai ir pastebėti. Kai sveikas palaipsnis atsiskyrimas vyksta taip lėtai, vos pastebimai, jo skausmingai nepajunta nei vaikas, nei mama. Gyvenimas taip sudėtas, kad mamai nuo pat vaikelio gimimo tenka pamažu jį paleisti.

Pavydas ir Konkurencija Dėl Meilės

Vaikas gali jausti pavydą naujagimiui, kurį lydi jausmai, kad esu mažiau svarbus ir atstumtas. Atsiranda didelė rizika, kad vaikas į naujagimį pradės žiūrėti priešiškai, kaip į konkurentą dėl mamos meilės, ypač jei anksčiau jis pats buvo mamos dėmesio centre. Taip pat, kaip jau minėjome anksčiau, vaikas gali pradėti elgtis taip, kaip mažesnis, kad susigrąžintų mamos dėmesį. Sustiprėja saugumo poreikis - jam gali reikėti daugiau apkabinimų, padrąsinimo ir patikinimo, kad jis vis dar mylimas ir svarbus.

Kaip Padėti Vyresniajam Vaikui Adaptuotis?

Svarbu suprasti, kad pasikeitęs vyresnėlio elgesys yra natūrali reakcija. Net jei jūsų pirmagimiui - ketveri ar penkeri metai, ir palyginus su naujagimiu jis atrodo "laaabai didelis", nekaltinkite jo dėl pasikeitusio elgesio. "Nedaryti labai didelės tragedijos dėl to, kad iš pirmo žvilgsnio tarp brolio ir sesers neužsimezga toks ryšys, kurio tikisi suaugusieji" - sako psichologė.

Patarimai tėvams, kurie padės sumažinti įtampą ir sustiprinti ryšį su vyresniuoju vaiku:

  • Skirti laiko tik jam: Suprantama, kad naujagimio priežiūra reikalauja daug jūsų laiko ir dėmesio. Tačiau vienas iš patarimų, padėsiančių sutvirtinti ryšį tarp mamos ir vyresniojo vaiko, būtų skirti laiko tik jam. Jei mama negali skirti pakankamai dėmesio vyresniam vaikui, pasikvieskite į pagalbą kitus šeimos narius.
  • Nereikia tikėtis džiaugsmingos reakcijos: Specialistė sako, kad nereikia tikėtis, kad vyresnis vaikas labai džiaugsmingai reaguos į mažylio atsiradimą šeimoje. Gana dažnai vyresnysis pavyduliauja ir nenori dalintis mamos dėmesiu su mažuoju.
  • Paruoškite vaiką: Jei įmanoma, iš anksto paruoškite vyresnėlį naujo šeimos nario atsiradimui. Kalbėkite apie kūdikį, skaitykite knygas apie brolius ir seseris.
  • Įtraukite vyresnėlį į kūdikio priežiūrą: Leiskite jam padėti jums prižiūrint kūdikį, pavyzdžiui, paduoti sauskelnes ar išrinkti rūbelius.
  • Palaikykite ryšį: Kol esate ligoninėje, bendraukite su vyresnėliu telefonu. Jis žinos, kad rašote, piešiate jam, ir jausis saugiau. Galite paprašyti, kad vaikas padėtų jums ruošiant dovaną kūdikiui. Taip vaikas bus užimtas ir jausis bent šį tą padaręs mamos ir kūdikio labui.
  • Sukurkite šventę: Gimus kūdikiui, sukurkite šventę vyresnėliui. Tebus tortas, tebus dovana, tebus žvakutė. Vyresnėlis mielai sukirs gabalėlį torto ir už save, ir už brolį.
  • Leisti pažinti, bet nubrėžti ribas: Esminis klausimas - ar leisti vyresnėliui pabandyti pažįsti naujagimį? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia mama turi įvertinti savo galimybes: ar jaučiuosi pajėgi tai išgyventi - ar man pakaks emocinių resursų išlikti ramiai, jei tai bus nemalonu? Jei mama jaučiasi patogiai, galima leisti trumpai pažįsti ar paragauti pieno - tai gali būti būdas nuraminti vaiką ir patenkinti jo emocinį poreikį. Ir vis tik, jei mama nesijaučia patogiai, tokiu atveju svarbu reaguoti švelniai, bet ribą nubrėžti. Prisiminkime, kad dauguma vaikų šį norą greitai pamiršta, jei jaučia, kad jų emocinis poreikis atliepiamas kitaip. Vaikui tiesiog reikia patvirtinimo, kad vis dar yra mylimas. Vaikui mamos meilė gali atkeliauti įvairiais keliais. Žindymas yra tik vienas jų. Jeigu negalime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios.

Tolerancija ir Meilė: Kaip Ugdyti Teigiamus Santykius?

Svarbu ugdyti toleranciją ir meilę tarp vaikų. Knygoje "Viena princesės Viktorijos diena" Kęstutis Urba taikliai įvertino vienu sakiniu: "Visa knyga - tikrai puiki medžiaga tolerancijos pamokoms." Išmintingiausia tolerancijos mokytoja čia yra mama. Taktiškai įsiterpdama į kilusius konfliktus, ji skatina vyresnius vaikus atlaidžiau žvelgti į seserį.

Taip pat skaitykite: Horoskopas pagal gimimo datą

Be to, vaikams reikia išmanyti, kaip bendrauti su turinčiaisiais Dauno sindromą, nes jų mąstymas skiriasi nuo sveikųjų, pavyzdžiui, perkeltinės prasmės posakius jie suvokia tiesiogiai. Tai labai supratingai parodoma, kai Viktorijai leidžiama ieškoti mamos pamesto proto, prieš tai šiai atsakius į klausimą, kaip jis atrodo, paaiškinus, kad protas pilkas, pūkuotas kaip purvinas debesėlis, o didumo - kaip teniso kamuoliukas; Viktorija ieško ant stalo, po stalu, šaldytuve, ant viryklės, spintelėje, kriauklėje, ant garų surinktuvo, orkaitėje ir galiausiai, mamos padedama, protą randa ant grindų - iš tiesų tai yra mažas dulkių gniužulėlis.

Tėvų Vaidmuo: Meilė ir Išmintis

Knygoje "Stebuklas" tėvai vaizduojami kaip išmintingi sūnaus ugdytojai, suprantantys, kad turi padėti jam išmokti gyventi tarp kitų žmonių. Puikiai suvokdami sūnaus baimes, jie ne prievarta, bet drąsindami ir leisdami spręsti pačiam skatina jį pradėti lankyti mokyklą. Ogasto mamos paveikslui savitumo suteikia gebėjimas skaudžias ar keblias gyvenimo situacijas paversti komiškomis: nors istorija, kaip Ogastas gimė, visai nepanaši į anekdotą, klausydamiesi mamos pasakojimo, vaikai plyšta iš juoko. Šią mamos savybę yra paveldėjęs ar perėmęs ir Ogastas. Jis nebijo garsiai pasišaipyti iš savo deformuoto veido ir tuo nustebina, o drauge sužavi bendramokslius.

Santykiai Šeimoje: Meilė, Pavydas ir Empatija

Ogasto sesuo Vija: "Ogastas yra Saulė. Aš, mama ir tėtis esame planetos, besisukančios apie Saulę". Gimus Ogastui, visas dėmesys buvo nukreiptas į jį. Vija ne tiek jau daug vyresnė už brolį, tad, regis, nieko nuostabaus, jei, netekusi tėvų dėmesio, ji būtų ėmusi jausti broliui pavydą ar net vaikišką neapykantą. Bet taip nenutiko, nes pirmas jos, dar visai mažos, santykis su Ogastu buvo meilės santykis: "<…> aš lipte prilipau prie jo: bučiuodavau, myluodavau, kalbindavau", o matydama, ką nuolat operuojamas brolis turi ištverti, patiria empatiją ir atjautą: "Matydavau Ogastą po operacijų: sutvarstytu ir sutinusiu veidu, visą prismaigstytą gyvybę palaikančių vamzdelių ir prijungtą prie lašelinių. Kai esi matęs šitaip kenčiantį žmogų, atrodo idiotiška zirzti negavus prašyto žaislo ar mamai neatėjus į mokinių spektaklį".

Gerai pažindama Ogastą, Vija žino, kokiais žodžiais paveikti brolį, kad jis ir toliau lankytų mokyklą, kai šis, įskaudintas draugo išdavystės, pasiryžta ją mesti. Tačiau šios savybės neapsaugo Vijos nuo dvasinės krizės, kuri ją ištinka pradėjus lankyti pagrindinę mokyklą. Gindama savojo "aš" individualumą ir nepriklausomumą, Vija nenori, kad naujieji draugai ką nors sužinotų apie Ogastą, nes yra patyrusi, kad kitų akyse brolis laikomas neatsiejama jos tapatybės dalimi: "Visada būsiu vaiko, turinčio įgimtų trūkumų, sesuo, nieko nepadarysi. Tačiau ne visada noriu tik šitaip būti apibūdinama". Drauge ji smerkia save, kad ėmė gėdytis brolio.

Psichologinė įtampa, kilusi susikryžiavus norui gerai jaustis mokykloje ir savęs smerkimui, galiausiai prasiveržia nesutramdomomis ašaromis, kai Vija, vis kartodama žodžius "esu baisus žmogus", savo vaikinui Džastinui prisipažįsta, kodėl nenorinti, kad tėvai su broliu Ogiu ateitų į mokyklos vaidinimą.

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir kosmetika

tags: #kokia #buvo #pirmo #vaiko #reakcija #gimus