Kiekviena atsakinga moteris supranta, kad vaiko gimimas neišvengiamai susijęs su pokyčiais jos gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl šiuolaikiniai žmonės linkę atidėti vaikų gimdymą, kokios baimės juos kamuoja ir kaip su tomis baimėmis kovoti.
Motinystės atidėjimo priežastys
Mažiau ryžtingos moterys atidėlioja nėštumą „geresniems laikams“. Kartais žmonės susikuria tiek daug asmeninės erdvės ir komforto, kad tiesiog bijo bet kokių permainų, kurios pasikėsintų į jų laisvą laiką, pomėgius ir patogų gyvenimą. Ypač kai dabartiniu metu taip aktyviai populiarinama nuostata, kad žmogaus tikslas - džiaugtis gyvenimu. Atsikalbinėjimų būna begalės: „Man nepavyks būti gera mama“, „Mūsų gyvenimo būdas nėra tinkamas auginti vaikus“ ir pan. Tačiau po tokiais teiginiais dažniausiai slepiasi moters nenoras „aukoti“ savo interesus ir didžiąją dalį savo laiko bei dėmesio atiduoti vaikeliui.
Karjeros siekiai ir išsilavinimas
X kartos atstovėmis vadinamos moterys, gimusios 1965-1978 m., pradėjo naują erą, kurios metu daugumai dailiosios lyties atstovių atsirado galimybė studijuoti universitete bei kopti karjeros laiptais. Naujausių tyrimų duomenimis, galimybė koncentruotis ties išsilavinimu ir darbu nemažą dalį X kartos moterų paliko be šeimos, kuriai pastarosios tiesiog neturėjo laiko.
Baimė prarasti patrauklumą
Prie pokyčių baimių priskiriama ir išvaizdos pokyčių baimė, kuomet moteris baiminasi, kad nebus tokia patraukli partneriui, kokia buvo anksčiau, kad pasikeitusi figūra neigiamai paveiks jos patrauklumo suvokimą ir atšaldys partnerio jausmus. Kuo moteriai svarbesnė išvaizda, tuo labiau ją neramins nėštumo ir gimdymo metu patiriami fiziniai pokyčiai. Tačiau įdomu ir tai, kad būtent šioms moterims geriausiai ir pavyksta išvengti nepageidaujamų pokyčių, nes jos labiau rūpinasi savo išvaizda tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo.
Nėštumo ir gimdymo baimės
Mėgstama sakyti, kad nėštumas - ne liga, tačiau moteriai vos tik pastojus, iškart sudaromas apsilankymų pas gydytojus planas, numatomi reikalingi atlikti tyrimai ir prisakoma griežtai laikytis rekomendacijų. Ir štai prasideda visų reikalingų medicininių patikrų maratonas: vitaminai iš vaistinės, apsilankymas pas okulistą, stomatologą, endokrinologą, kraujo tyrimai ir t.t. Štai todėl moteris, kuri, pavyzdžiui, nebuvo pratusi prie reguliarių apsilankymų pas gydytojus ir tiek daug dėmesio neskirdavo savo sveikatai, sutelkia visą dėmesį į sveikatą ir tuo pačiu pradeda baimintis, kad „tik kas nors nebūtų ne taip…“ Tada ima skaityti, klausinėti draugių ar tiesiog kalbasi prie ginekologo kabineto su kitomis būsimomis mamytėmis. Sužino ir raminančių dalykų, bet išgirsta ir visokiausių istorijų, būtų ir nebūtų dalykų, kurie lengvai įgauna baimių pavidalą jau vien dėl nėštumo metu padidėjusio jautrumo ir įtaigumo. Dažniausiai nėštumo baimės baigiasi antro trimestro metu.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Atlikti tyrimai rodo, kad kiekviena moteris kažkuriuo gyvenimo momentu bijo gimdymo, skiriasi tik laikas. Gimdymo baimė dažniausiai priklauso tai baimių grupei, kuri susiformuoja ne asmeninės patirties pagrindu, o kitų žmonių suformuotos nuomonės pagrindu. Pagrindinė gimdymo baimė yra skausmo baimė. Viena vertus, mūsų organizmas ir psichika yra užprogramuoti vengti skausmo, nes apsisaugojimas nuo situacijų, kurios sukelia skausmą, užtikrina mūsų išgyvenamumą. Todėl natūralu, kad tai, kas kelia skausmą, yra palydima baimės. Nugalėti skausmo baimę dažnai padeda informacija apie skausmo malšinimo būdus ir patiriamo skausmo fiziologinės reikšmės gimdymo metu supratimas.
Cezario pjūvio pasirinkimas
Kartais baimė būna tokia didelė, kad moteris net prašo cezario pjūvio vietoj to, kad gimdytų natūraliai. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 20 metų cezario operacijų, kai jos nėra būtinos, skaičius išaugo nuo 3,6 % iki 5,5 %. Dažniausiai šį gimdymo būdą pasirinkdavo pasiturinčios moterys.
Psichologinis nepasirengimas motinystei
Dažnai gimdymo baime „prisidengiama“ tada, kai moteris dar nėra psichologiškai pasirengusi motinystei, nėra tikra dėl savo santykių su partneriu. Kiekviena moteris turi individualų suvokimą, kas tai yra "gera mama". Dažnai ši nuomonė būna susiformavusi asmeninės patirties pagrindu ir yra pakoreguota socialinių normų.
Baimė būti bloga mama
Kai jau moteris yra susilaukusi vaikelio, vienu pagrindinių vertinimo kriterijų tampa kūdikio verksmas, t.y. tai, ar mamytė sugeba nuraminti verkiantį kūdikį. Jeigu moteris mano, kad vaikelis verkia per dažnai ir per ilgai, moteris ima manyti, kad ji - "bloga" mama. Jeigu ji guodžiasi draugei, kuri vaikelio dar neturi, pastarajai formuojasi baimė, kad ir ji nesusitvarkys.
Rūpestis dėl vaiko sveikatos
Rūpestis dėl vaikelio sveikatos atsiranda dar nėštumo metu ir lydi mamą visą gyvenimą. Iš pradžių baiminamasi dėl vaisiaus vystymosi, dėl gimdymo eigos, vėliau dėl verkimo priežasčių ir laukiama to laiko, kai vaikas pats galės pasakyti, ar jam ką skauda. Tačiau ir tuomet nerimas išlieka - kiekvienam amžiaus tarpsniui savos baimės. Labiau dėl vaiko sveikatos nerimauja mamos, kurios ir dėl savo sveikatos nerimavo labiau nei kitos, taip pat tos, kurios augo apsuptos savo mamų baimių.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Antras nėštumas ir kitokie jausmai
Nei karto negimdžiusios moterys labiau bijo nėštumo sukeltų pokyčių ir paties gimdymo. Jeigu ankstesnis nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, iš tiesų mažiau bijoma paties nėštumo, dar mažiau - gimdymo. Moteris įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, nėra nežinomybės baimės ir netgi siekiama nėštumo ar gimdymo metu kai kuriuos dalykus daryti dar geriau. Baiminamasi labiau dėl to, kaip reikės organizuoti abiejų (ar visų) vaikučių priežiūrą, nerimaujama, kaip pirmagimis reaguos į sesės ar brolio atsiradimą. Iš tiesų labiau mėgaujamasi ir džiaugiamasi nėštumu.
Kaip kovoti su savo baimėmis?
Gimdyti bijančioms moterims reikėtų labiau pasitikėti savimi ir savo organizmu. Kadangi gimdymas yra natūralus procesas, vadinasi, organizmas pats yra gebantis susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o medikų dalyvavimas užtikrina proceso sėkmingumą. Kai moteris nepasitiki savimi, jai atrodo, kad ir pagimdyti ji nesugebės. Todėl pasitikėjimo savimi didinimas yra iš tiesų svarbus veiksnys.
Nėštumas ir gimdymas yra, ko gero, unikaliausias dalykas, kokį tik gali patirti moteris savo gyvenime. Tai savo kūno galimybių pažinimas. Dažnai moterys tiek susiakcentuoja į save ir savo patyrimą, kai galvoja apie gimdymą, kad pamiršta, jog visgi pagrindinis šiame procese yra vaikelis. Tai jam yra iškilęs esminis uždavinys ateiti į šį pasaulį, o mama bus jo pagalbininkė. Toks požiūris keičia moters poziciją iš "palengvinti sau gimdymą" į "palengvinti vaikeliui atėjimą".
Rekomendacijos būsimoms mamoms
- Skaityti specialiai joms parengtą literatūrą.
- Vengti naršyti internete po forumus ir "kolekcionuoti" įvairias negatyvias patirtis ir istorijas apie patirtus siaubus.
- Lankyti kursus nėščiosioms, kuriuose dažnai labai kompetetingai moteris tiek fiziškai, tiek psichologiškai ruošiama gimdymui.
- Konsultuotis ir visus klausimus aptarti su nėštumą prižiūrinčiu ginekologu.
- Sakyti sau: "aš einu pas gydytoją įsitikinti, kad man ir kūdikiui viskas gerai".
- Jeigu nuolat vargina mintys apie vaikelio išsigimimą, reikalinga kreiptis į psichologą, kad išsiaiškinti tokios baimės priežastis, nes tai nėra susiję su nėštumui būdingomis baimėmis.
- Jeigu tokia mintis tik karts nuo karto šmėksteli, priminkite sau, kad pasitikite savo organizmu ir tikite, kad viskas bus gerai.
- Reikia stengtis neprovokuoti savo baimių, "blogas" mintis vyti šalin.
- Daugiau būti gryname ore, vaikščioti gražiose vietose.
- Vengti būti patalpose ar transporto priemonėse, kuriose trūksta oro, nes deguonies trūkumas skatina nerimo atsiradimą ir provokuoja baimių atsiradimą.
- Žiūrėti tik gražius nuotaikingus filmus su gera pabaiga.
- Galvoti, kad šis periodas santykinai būna taip trumpai gyvenime, tačiau savo ypatingumu neprilygsta niekam kitam, tad mėgautis juo ir, žinoma, didžiuotis savimi.
Informacija apie gimdymo komplikacijas
Kadangi ir taip baimių būna daug ir įvairių, tad natūralu, kad moters psichika "vengia" informacijos apie gimdymo komplikacijas. Tiesa, būna ir atvirkščiai, kai moteris tiesiog "maniakiškai" ieško informacijos apie gimdymo siaubus. To ištakos - moters santykiai su tėvais vaikystėje: jei tėvai daug bardavo ir gąsdindavo, kad vaikas kažko pasiektų, tuomet suaugusi moteris bus linkusi taip pat save "gąsdinti", kad jai viskas gerai pavyktų. Tačiau dažnesniu atveju yra natūraliai vengiama gilintis į galimas komplikacijas ir tas yra gerai, kai moteris nusprendžia gimdyti, prižiūrima medikų.
Kaip reaguoti į neigiamas gimdymo istorijas?
Kas sako: "man nuolat pasakoja", vadinasi, tas "nuolat klauso". Taigi, taisyklė Nr.1: pirmą kartą išklausyti ir jei tai, kas buvo išgirsta, išgąsdino, tuomet aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Taisyklė Nr. 2: antrą kartą tos pačios istorijos neklausyti, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo - per laiką viską galima žmogui įteigti.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Pogimdyvinė depresija
Pagal apklausas, 10-15 % moterų kenčia nuo depresijos. Naujausių sociologinių tyrimų duomenimis, pogimdyvinė depresija (PD) yra opi problema išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinės moterys vis dažniau siekia karjeros. Todėl iki paskutinės akimirkos atidėlioja nėštumą ir gimdymą. Štai kodėl XXI a. padaugėjo vyresnio amžiaus pirmą kartą besilaukiančių motinų. Moteriai senstant jos požiūris į motinystę tampa nerimastingas ir persunktas įtampos. Moteris kupina abejonių ir rūpesčių. Bijo, kad nesugebės tinkamai prižiūrėti kūdikio, negalės jo maitinti arba permaitins, per mažai arba per daug aprengs.
PD priežastys ir simptomai
Depresijos gylis ir polinkis į ją priklauso nuo organizmo, temperamento ir charakterio, moters auklėjimo. Po gimdymo bet kurios moters organizme vyksta dideli hormonų pokyčiai, kurie negali nepaveikti jos nuotaikos ir psichikos. Ramios moterys, užaugusios darnioje šeimoje, rečiau kenčia nuo PD. Žemą savivertę turinčios moterys, kurios šeimoje negavo meilės, dažniau serga PD.
Psichologų manymu, PD dažniau pasireiškia motinoms, kurios stengiasi būti tobulos, visada viską siekia padaryti nepriekaištingai. Ne kiekviena gali atitikti šį idealą, dažnai idealas neatitinka realybės. Idealios tvarkos siekis gali pakenkti psichikai, ir ne tik. Šiuolaikiniai imunologai skambina pavojaus varpais: pastaruoju metu naujagimių imunitetas labai silpnas. Viena priežasčių - mamos buityje pernelyg dažnai naudoja antiseptinius ploviklius ir valymo chemikalus!
PD simptomai panašūs į bendrus depresijos simptomus. T. y. nuolat jaučiamas nerimas, sunku sukoncentruoti dėmesį, moteris tampa itin dirgli, nuotaika nuolat prislėgta.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
Jei neseniai pagimdžiusi mama jaučiasi prislėgta, kamuoja slogi nuotaika, miego sutrikimai ir kiti depresijos požymiai, apie tai derėtų pasikalbėti su specialistu. PD būna įvairaus laipsnio. Mama gali nuolat verkti, blogiausia - kai atstumia vaiką arba jaučia nuolatinį nuotaikų svyravimą.
- Svarbu suprasti, kad vyro elgesys su besilaukiančia moterimi pakloja pamatus jų tolimesniems santykiams tikrąja to žodžio prasme.
- Nereikia bijoti baimių: jeigu atsirado konkreti baimė, vadinasi, suveikė psichologinė gynyba ir prasideda moters organizmo adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų.
Gydymo būdai
Jei moteris agresyvi, sutrikęs jos miegas ir kitos organizmo funkcijos, tokiai sunkiai būklei gydyti vartojami psichiatro skirti vaistai. Tai gali būti antidepresantai arba raminamieji vaistai. Jei PD gana lengva, pakanka vien psichoterapijos. Sunkios PD gydymas gali trukti iki 6 mėn., lengvos - iki 3 mėn. Paprastas bendravimas gali turėti puikų psichoterapinį poveikį - moteris turėtų dažniau išeiti iš namų ir pabendrauti su draugėmis bei jau pagimdžiusiomis moterimis.
Vaiko gimimas neturėtų būti priežastis užsidaryti nuo išorinio pasaulio. Priešingai, reikia pasisemti naujų emocijų: eiti į kiną, teatrą, bendrauti su draugais, vykti į gamtą, sportuoti. Būti tėvais - sunkus darbas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir atsidavimo kiekvieną dieną. Žmonės turėtų būti fiziškai ir psichologiškai pasirengę turėti vaikų.
Išvados
Vaikų gimdymo atidėjimas yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairios priežastys: karjeros siekiai, baimė prarasti patrauklumą, nėštumo ir gimdymo baimės, psichologinis nepasirengimas motinystei, rūpestis dėl vaiko sveikatos ir pogimdyvinė depresija. Svarbu suprasti šias priežastis ir su jomis susijusias baimes, kad būtų galima priimtiInformacija apie gimdymo komplikacijas
Kadangi ir taip baimių būna daug ir įvairių, tad natūralu, kad moters psichika "vengia" informacijos apie gimdymo komplikacijas. Tiesa, būna ir atvirkščiai, kai moteris tiesiog "maniakiškai" ieško informacijos apie gimdymo siaubus. To ištakos - moters santykiai su tėvais vaikystėje: jei tėvai daug bardavo ir gąsdindavo, kad vaikas kažko pasiektų, tuomet suaugusi moteris bus linkusi taip pat save "gąsdinti", kad jai viskas gerai pavyktų. Tačiau dažnesniu atveju yra natūraliai vengiama gilintis į galimas komplikacijas ir tas yra gerai, kai moteris nusprendžia gimdyti, prižiūrima medikų.
Kaip reaguoti į neigiamas gimdymo istorijas?
Kas sako: "man nuolat pasakoja", vadinasi, tas "nuolat klauso". Taigi, taisyklė Nr.1: pirmą kartą išklausyti ir jei tai, kas buvo išgirsta, išgąsdino, tuomet aptarti tai su prižiūrinčiu gydytoju. Taisyklė Nr. 2: antrą kartą tos pačios istorijos neklausyti, nes, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo - per laiką viską galima žmogui įteigti.
Pogimdyvinė depresija
Pagal apklausas, 10-15 % moterų kenčia nuo depresijos. Naujausių sociologinių tyrimų duomenimis, pogimdyvinė depresija (PD) yra opi problema išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinės moterys vis dažniau siekia karjeros. Todėl iki paskutinės akimirkos atidėlioja nėštumą ir gimdymą. Štai kodėl XXI a. padaugėjo vyresnio amžiaus pirmą kartą besilaukiančių motinų. Moteriai senstant jos požiūris į motinystę tampa nerimastingas ir persunktas įtampos. Moteris kupina abejonių ir rūpesčių. Bijo, kad nesugebės tinkamai prižiūrėti kūdikio, negalės jo maitinti arba permaitins, per mažai arba per daug aprengs.
PD priežastys ir simptomai
Depresijos gylis ir polinkis į ją priklauso nuo organizmo, temperamento ir charakterio, moters auklėjimo. Po gimdymo bet kurios moters organizme vyksta dideli hormonų pokyčiai, kurie negali nepaveikti jos nuotaikos ir psichikos. Ramios moterys, užaugusios darnioje šeimoje, rečiau kenčia nuo PD. Žemą savivertę turinčios moterys, kurios šeimoje negavo meilės, dažniau serga PD.
Psichologų manymu, PD dažniau pasireiškia motinoms, kurios stengiasi būti tobulos, visada viską siekia padaryti nepriekaištingai. Ne kiekviena gali atitikti šį idealą, dažnai idealas neatitinka realybės. Idealios tvarkos siekis gali pakenkti psichikai, ir ne tik. Šiuolaikiniai imunologai skambina pavojaus varpais: pastaruoju metu naujagimių imunitetas labai silpnas. Viena priežasčių - mamos buityje pernelyg dažnai naudoja antiseptinius ploviklius ir valymo chemikalus!
PD simptomai panašūs į bendrus depresijos simptomus. T. y. nuolat jaučiamas nerimas, sunku sukoncentruoti dėmesį, moteris tampa itin dirgli, nuotaika nuolat prislėgta.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
Jei neseniai pagimdžiusi mama jaučiasi prislėgta, kamuoja slogi nuotaika, miego sutrikimai ir kiti depresijos požymiai, apie tai derėtų pasikalbėti su specialistu. PD būna įvairaus laipsnio. Mama gali nuolat verkti, blogiausia - kai atstumia vaiką arba jaučia nuolatinį nuotaikų svyravimą.
- Svarbu suprasti, kad vyro elgesys su besilaukiančia moterimi pakloja pamatus jų tolimesniems santykiams tikrąja to žodžio prasme.
- Nereikia bijoti baimių: jeigu atsirado konkreti baimė, vadinasi, suveikė psichologinė gynyba ir prasideda moters organizmo adaptacija prie naujų gyvenimo sąlygų.
Gydymo būdai
Jei moteris agresyvi, sutrikęs jos miegas ir kitos organizmo funkcijos, tokiai sunkiai būklei gydyti vartojami psichiatro skirti vaistai. Tai gali būti antidepresantai arba raminamieji vaistai. Jei PD gana lengva, pakanka vien psichoterapijos. Sunkios PD gydymas gali trukti iki 6 mėn., lengvos - iki 3 mėn. Paprastas bendravimas gali turėti puikų psichoterapinį poveikį - moteris turėtų dažniau išeiti iš namų ir pabendrauti su draugėmis bei jau pagimdžiusiomis moterimis.
Vaiko gimimas neturėtų būti priežastis užsidaryti nuo išorinio pasaulio. Priešingai, reikia pasisemti naujų emocijų: eiti į kiną, teatrą, bendrauti su draugais, vykti į gamtą, sportuoti. Būti tėvais - sunkus darbas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir atsidavimo kiekvieną dieną. Žmonės turėtų būti fiziškai ir psichologiškai pasirengę turėti vaikų.
tags: #kodel #zmones #atidelioja #vaiku #gimdyma