Vaikų globos namai, nors ir skirti užtikrinti saugią ir rūpestingą aplinką vaikams, netekusiems tėvų globos, deja, ne visada gali apsaugoti nuo psichologinių problemų. Prasta psichinė sveikata, destruktyvus elgesys ir suicidinės mintys yra vaikų ir jaunimo, priklausančių rizikos grupei (likusių be tėvų globos, įvykdžiusių nusikaltimus, turinčių elgesio problemų), kasdienybė. Šiame straipsnyje išnagrinėsime suicidinių minčių priežastis vaikų globos namuose, prevencijos būdus ir galimybes gauti pagalbą.
Socialinė atskirtis ir rizikos veiksniai
Vaikai ir jaunuoliai, atsidūrę globos namuose, dažnai patiria socialinę atskirtį. Šių trijų institucijų Kaune egzistavimas atskleidžia, jog yra nemaža dalis vaikų ir jaunuolių, esančių socialinėje atskirtyje bei priklausančių socialinės rizikos grupės. Dažniausiai tokie vaikai ir jaunuoliai būna iš nepilnų šeimų, patys patiriantys pažeminimą, depresiją, atstūmimą, piktnaudžiaujantys alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis.
Kauno miesto savivaldybės finansuojamas projektas ,,Saugokime sveikatą - alkoholiui, tabakui ir psichotropinėms medžiagoms NE“, kurį įgyvendino Vyrų krizių centras Kaune, Krėvės pr. 59, atkreipia dėmesį į šią problemą. Jaunimas, turintis mažiau galimybių (dėl priklausymo socialinės rizikos grupei ar kitų priežasčių), buvo kviečiami aktyviai dalyvauti projekte, kuriame pagilino žinias apie save, išmoko komandinio darbo įgūdžių, sužinojo ,,nepatogių“ tiesų apie alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą bei pagalbos galimybes.
Priežastys, skatinančios suicidines mintis
Yra daug priežasčių, dėl kurių vaikai ir jaunuoliai globos namuose gali patirti suicidinių minčių. Tai apima:
- Trauminė patirtis: Daugelis globos namuose atsidūrusių vaikų yra patyrę traumą, tokią kaip smurtas, prievarta ar nepriežiūra. Šios traumos gali turėti ilgalaikį poveikį jų psichinei sveikatai.
- Atsiskyrimas nuo šeimos: Atsiskyrimas nuo šeimos gali būti labai skausmingas vaikui, ypač jei jis jaučiasi kaltas dėl to, kas atsitiko.
- Stigma: Vaikai, gyvenantys globos namuose, gali jausti stigmą ir diskriminaciją. Jie gali jaustis gėdingai dėl savo situacijos ir bijoti būti atstumti.
- Nesaugumo jausmas: Globos namuose gyvenantys vaikai gali jaustis nesaugūs ir nestabilūs. Jie gali bijoti ateities ir nežinoti, kas jų laukia.
- Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, gyvenantys globos namuose, dažniau turi psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Depresija ir suicidinės mintys
Specialistės tikina, kad depresija nėra vien tik suaugusių liga, ji diagnozuojama ir vaikams, ir paaugliams, pasitaiko ir kūdikių depresijos atvejų. Anot pašnekovių, mažiems vaikams depresija pasireiškia per kūniškus simptomus - galvos ar pilvo skausmus, vaikas darosi tylus ir uždaras arba, atvirkščiai, tampa piktu ir dirgliu. Specialistės taip pat pastebi, kad tėvai, galvodami, kad tam tikras elgesys yra dėl išlepinimo arba prasidėjusios paauglystės apraiškos, pradeda už tai bausti, tad gali dar labiau pabloginti situaciją. Vaikų ir paauglių psichiatrės paneigia ir gajų mitą, kad vaikai nesižudo. Netgi ta pati negydoma depresija gali privesti iki savižudybės, mokykloje patirdamas patyčias ar išgyvendamas tėvų skyrybas, vaikas gali griebtis ir tokių radikalių priemonių norėdamas juos suartinti, taip sprendžia suaugusiųjų problemas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Prevencija ir pagalba
Svarbu imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias suicidinėms mintims vaikų globos namuose. Tai apima:
- Psichikos sveikatos paslaugų teikimas: Vaikams globos namuose turi būti prieinamos psichikos sveikatos paslaugos, įskaitant konsultacijas, terapiją ir medikamentinį gydymą.
- Saugios ir rūpestingos aplinkos kūrimas: Globos namai turi užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir gerbiami.
- Ryšių su šeima palaikymas: Jei įmanoma, vaikams turėtų būti leidžiama palaikyti ryšius su savo šeima.
- Suicido prevencijos mokymai: Globos namų darbuotojai turėtų būti apmokyti atpažinti suicido rizikos ženklus ir žinoti, kaip reaguoti į vaikus, kurie galvoja apie savižudybę.
- Pagalbos linijos: Vaikams ir jaunuoliams turėtų būti prieinamos pagalbos linijos, kuriose jie galėtų anonimiškai pasikalbėti su apmokytais konsultantais.
SOS vaikų kaimai Lietuvoje
„SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ savo veiklą Varėnoje ėmė vykdyti dar 2013-aisiais, kai kartu su partneriais įgyvendino projektą „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“. Paslaugas teikiame taikant atvejo vadybos metodą. Mūsų specialistai konsultuoja, įvertina pagalbos poreikį ir pasitelkę kitų sričių specialistus (psichologus, teisininkus, terapeutus, priklausomybės ligų gydytojus ir konsultantus) padeda tėvams spręsti iškilusias problemas, įtraukiant pačius tėvus į pagalbos plano sudarymą. Kai matome, kad ryšys su klientu jau formuojasi, atsiranda pasitikėjimas galime kartu su šeima įsivardinti pagrindines bei svarbiausias sprendžiamas problemas. Tuomet įsivertiname, kokios pagalbos reikia, sudarome pagalbos planą ir įtraukiame reikiamus specialistus - psichologus, priklausomybės ligų specialistus, teisininkus ir kt. Po šeimos pagalbos plano sudarymo, darbas su šeima vyksta nuolat ir nepertraukiamai. Tai reiškia, kad specialistai konsultuoja, motyvuoja, padeda tėvams tinkamai rūpintis vaikais bei atliepti jų poreikius, palydi į įvairias institucijas, tarpininkauja, atstovauja šeimą pagal poreikį.
Karantino įtaka
Visgi, kai kurios nenumatytos aplinkybės, kaip dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas, gali pakeisti įprastą gyvenimo ritmą ir gali turėti įtakos vaikų emocinei būklei. Iš vienos pusės atrodė, kad daugiau laiko vaikas praleis namuose su šeima, bus daugiau bendravimo, bet šeimose atsiranda trintis, nes toje pačioje mažoje erdvėje jie kasdien visi kartu. Šeimos turėjo pakeisti gyvenimo ritmą, dažna šeima prarado pajamų šaltinį, o darbas ir vaikų mokymasis iš namų sukėlė daug iššūkių, ypač mažesniems vaikams, sumažėjo fizinis aktyvumas ir vaikui reikalingo gyvo bendravimo galimybės. Nors karantino pradžioje besikreipiančių pagalbos dėl vaikų ir paauglių emocinės būklės sumažėjo, džiaugtis specialistai neskubėjo. Po kurio laiko supratome, kad dėl sąmyšio taikantis prie naujų gyvenimo aplinkybių, žmonės liko namuose ir tiesiog nebesikreipė pagalbos.
Specialistės mano, kad šis izoliacijos laikotarpis buvo gera galimybė šeimai praleisti daugiau laiko kartu. Kai kurioms šeimoms tai buvo didžiulis atradimas, tačiau tam tikrose šeimose didėjo nerimo ir agresijos lygis, o dėl užsidarymo savo erdvėse smurtas tokiose šeimose nebuvo pastebimas.
Kaip atpažinti suicido rizikos ženklus?
Svarbu atpažinti suicido rizikos ženklus, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
- Kalbėjimas apie savižudybę ar mirtį: Vaikas gali kalbėti apie norą mirti, apie tai, kad jam geriau būtų miręs, arba apie tai, kaip jis nusižudys.
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos: Vaikas gali pradėti vengti bendravimo su draugais ir šeima, izoliuotis nuo kitų.
- Nuotaikos pokyčiai: Vaikas gali tapti liūdnas, irzlus, neramus arba prarasti susidomėjimą veikla, kuri jam anksčiau patiko.
- Elgesio pokyčiai: Vaikas gali pradėti elgtis rizikingai, piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, arba turėti problemų mokykloje.
- Atsisveikinimas: Vaikas gali pradėti atsisveikinti su draugais ir šeima, atiduoti savo daiktus arba rašyti atsisveikinimo laiškus.
Ką daryti, jei vaikas galvoja apie savižudybę?
Jei manote, kad vaikas galvoja apie savižudybę, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos. Tai apima:
- Pasikalbėkite su vaiku: Pasikalbėkite su vaiku atvirai ir nuoširdžiai apie jo jausmus. Klausykite jo be teismo ir parodykite jam, kad jums rūpi.
- Būkite rimti: Nenuvertinkite vaiko jausmų ir neignoruokite jo suicidinių minčių.
- Kreipkitės į specialistą: Kreipkitės į psichologą, psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
- Pašalinkite pavojingus daiktus: Pašalinkite iš vaiko aplinkos visus daiktus, kuriais jis galėtų susižaloti, tokius kaip vaistai, peiliai ir ginklai.
- Niekada nepalikite vaiko vieno: Jei vaikas yra didelėje suicido rizikoje, niekada nepalikite jo vieno.
Vaikų prieraišumas ir manipuliavimas
Gydytojos psichiatrės aiškina, kad vaikams būdingas prieraišumas jaučiamas žmogui ar keliems žmonėms, kurie ne tik patenkina fiziologinius poreikius, pavyzdžiui, maitina ar suteikia jam fizinę apsaugą ir komfortą, bet ir sugeba užtikrinti emocinį ryšį - būtent į tą žmogų vaikas kreipsis tada, kai jam reikės paguodos. Saugaus prieraišumo neturintys vaikai gali ateityje susidurti su bendravimo ir ryšio užmezgimo ar elgesio problemomis. Kadangi prieraišumas formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais, jos pastebi problemą, kai naujagimiai auga globos namuose. Labai blogai, kai naujagimiai auga globos namuose, nes prieraišumui formuotis reikia vieno ar dviejų žmonių, kurie nuolat rūpintųsi to vaiko poreikiais. Kai darbuotojai nuolat keičiasi, vaikas negali suformuoti saugaus prieraišumo, kad ir kokie geranoriški ir puikūs globos įstaigų darbuotojai bebūtų.
Kalbėdamos apie vaikų ir paauglių manipuliavimą tėvais, norint išpildyti savo norus, pašnekovės sutaria: „Tėvai neturi būti tobuli - jie turi būti geri savo vaikui ir jį mylintys.“ Tėvai, anot jų, turėtų vaiko akivaizdoje laikytis vieningos auklėjimo taktikos pavyzdžiui, vienodai atsakydami vaikui, kas yra galima, o kas ne.
Skaitmeninė erdvė ir suicidinės mintys
Kita auganti problema - su skaitmenine erdve susiję vaiko teisių pažeidimai. Vaiko teisių gynėjai sulaukia pranešimų apie tai, kad be tėvų sutikimo yra viešinamas vaiko atvaizdas, apie patyčias elektroninėje erdvėje, t. y. vaizdo įrašų su patyčių, įvairių formų smurto vaizdais. Pasitaiko atvejų, kai gaunama pranešimų apie socialiniuose tinkluose vykstančių transliacijų metu vaikų išsakomas suicidines mintis, savižalos atvejus. Tad norisi atkreipti visų tėvų dėmesį - mes vis dar per mažai dėmesio skiriame vaikų saugumui internete. Taip, kaip mokome vaiką prieš einant per gatvę pasižiūrėti į abi puses, lygiai taip pat turime juos mokyti saugaus elgesio internete.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai