Apsisprendimas turėti kūdikį - vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Tačiau kartais nutinka taip, kad gimsta nesveiki vaikai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, dėl kurių taip atsitinka, rizikos faktorius ir galimus prevencijos būdus.
Genetiniai Veiksniai ir Paveldimos Ligos
Genetiniai veiksniai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gimsta nesveiki vaikai. Paveldimos ligos gali būti perduodamos iš tėvų vaikams. Jei moteris ir vyras yra genetinės ligos nešiotojai, didelė tikimybė, kad liga bus perduota ir vaisiui.
Gydytojas genetikas Danielius Serapinas paaiškina: „Pavyzdžiui, jei abu tėvai negirdi, nereiškia, kad kurčias bus ir kūdikis, nes gimdytojų negirdėjimo priežastys gali būti skirtingos. Jei kurčias yra vieno iš būsimų tėvų brolis arba sesuo, tikimybė perduoti kurtumo geną yra mažesnė.“
Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios. Vyresnėms nei 35 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti genetine liga sergančio kūdikio statistiškai didesnė, t. y. beveik 1 iš 100. Ši rizika dar labiau padidėja, jei biologinis vaiko tėvas yra vyresnis nei 42 metų.
Prenataliniai Tyrimai: Ankstyva Diagnostika
Iš anksto nustatyti vaisiaus sveikatos būklę galima atliekant prenatalinius (iki gimimo) invazinius vaisiaus vandenų arba neinvazinius (genetinius) kraujo tyrimus. Neseniai pasaulyje buvo pradėta taikyti ir nauja genetinių tyrimų rūšis - naujieji neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šie tyrimai skiriasi nuo senųjų biocheminių kraujo tyrimų, kurie chromosominių vaisiaus ligų tikimybę nustatydavo 70-90 proc. Prenataliniams (iki gimimo) tyrimams siunčiamos ir nėščiosios, kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Motinos Amžius
Amžius yra svarbus faktorius, lemiantis vaiko sveikatą. Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios. Pastebėta, kad vyresnėms nei 35 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti genetine liga sergančio kūdikio statistiškai didesnė, t. y. beveik 1 iš 100. „Ši rizika dar labiau padidėja, jei biologinis vaiko tėvas yra vyresnis nei 42 metų“, - teigia gydytojas genetikas Danielius Serapinas.
Aplinkos Veiksniai ir Užterštumas
Pastaruoju metu aplinkos užterštumas labai padidėjo. Teršalai gali pakenkti būsimam vaikeliui arba net sukelti persileidimą. Reuters agentūra praneša, kad JAV, ištyrus naujagimių kraują, paimtą iš bambutės, rasta daugiau kaip 280 kenksmingųjų medžiagų. Daugiau nei pusė jų gali lemti vėžio išsivystymą, kitos - kai kuriuos vystymosi sutrikimus.
Galbūt Lietuvoje užterštumas kiek mažesnis, tačiau dar prieš pastojant reikėtų pasirinkti kuo saugesnę aplinką bei kuo saugesnius maisto produktus. Pavyzdžiui, nėščiosioms rekomenduojama vengti tuno ir kitų riebių žuvų, nes jų taukuose neretai būna padidėjęs gyvsidabrio, švino ir kitų sunkiųjų metalų kiekis. Venkite ir gausiai tręšiamų ar auginamų netoli gatvės vaisių bei daržovių. Maistas turi būti įvairus ir visavertis, taigi panašu, kad šaldytuve nebelieka vietos pusfabrikačiams. Kad būsimosios mamos organizmas gautų visų būtinų medžiagų, naudinga pavartoti specialių nėščiosioms skirtų vitaminų ir mineralų kompleksų.
Motinos Sveikata Nėštumo Metu
Motinos sveikata nėštumo metu yra labai svarbi būsimo vaiko sveikatai. Nėštumo metu viena rimčiausių problemų, su kuria susiduria nėščioji, - mažakraujystė. Dažniausiai ji pasireiškia antrojoje nėštumo pusėje, tačiau viskuo reikia rūpintis iš anksto. Pasirinkite maisto produktus, kuriuose gausu geležies: liežuvį, veršieną, kitas mėsos rūšis, burokėlius, žemuoges (sezono metu), obuolius ir t.t. Profilaktikai galima vartoti geležies druskų preparatų.
Folio rūgštis yra būtina būsimo vaikelio nervų sistemai vystytis. Būtent dėl šios priežasties rengiantis pastoti rekomenduojama jos vartoti (1 mg/p.). Be abejo, abiem tėvams būtina mesti rūkyti, atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Planuojant nėštumą, rekomenduojama ne tik pasirūpinti sveika mityba, vengti streso, bet ir pasitikrinti, ar nesergate kai kuriomis ligomis, ypač infekcinėmis, pvz., toksoplazmoze, lytiškai plintančiomis ligomis. Dar geriau, jei padarysite specialų kraujo tyrimą ir išsiaiškinsite, ar turite imunitetą tokioms infekcinėms ligoms, kaip raudonukė ar tymai. Susirgus, atrodytų, „nepiktomis“ vaikiškomis ligomis nėštumo metu, gali kilti rimtas pavojus kūdikio sveikatai. Esant reikalui, nuo raudonukės galima pasiskiepyti, tačiau po skiepų nerekomenduojama pastoti anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Kai kurie gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti ir nuo parotito (kiaulytės), hepatito B, stabligės.
Nors nėštumo metu pas stomatologą lankytis privaloma, geriausia dantų būklę pasitikrinti dar prieš pastojant. Taip nėštumo metu išvengsite ne tik streso, bet ir papildomo švitinimo rentgeno spinduliais. Jei jau esate nėščia, nepamirškite apie tai pasakyti savo stomatologui. Beje, sveikais dantimis turėtų pasirūpinti ir būsimasis tėvelis, kadangi bučiuojantis pasikeičiama ne tik seilėmis, bet ir piktaisiais mikrobais, galinčiais pakenkti nėščiosios dantims, kurie ir taip šiuo laikotarpiu yra labiau pažeidžiami.
Nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti jokių vaistų. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, reikia vengti bet kokių veiksnių, galinčių sukelti persileidimą. Nėščiosioms rekomenduojama daug ilsėtis, nepervargti, vengti elektromagnetinio lauko poveikio. Vienas didžiausių elektromagnetinio lauko šaltinių - kompiuteris. Nėščiai moteriai rekomenduojama sutrumpinti darbą prie kompiuterio iki 3 valandų per parą arba, jei įmanoma, ir daugiau. Atlikus mokslinius tyrimus, pastebėta, kad tose šeimose, kur itin dažnai naudojami elektromagnetinį lauką spinduliuojantys prietaisai (mikrobangų krosnelės, fenai, kompiuteriai ir kiti), persileidimų būna kiek daugiau nei tokių prietaisų nenaudojančiose šeimose.
Priešlaikinis Gimdymas
Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje nedaug naujagimių gimsta prieš laiką. Pasak Egidijaus Jakiūno, priešlaikiu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus.
Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Kartais priešlaikis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Labai dažnai priešlaikį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis.
Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak E.Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų.
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys.
„Pagimdžius neišnešiotuką, nereikia nusiteikti, kad ir kitas vaikelis gali gimti ne laiku, - sako E.Jakiūnas. - Jeigu pirmasis vaisius turėjo vystymosi bėdų, nebūtinai ir antrasis jų turės. Tas pats pasakytina ir apie infekciją - jeigu pateko į gimdą kartą, nebūtinai pateks ir kitą kartą. Vis dėlto visuomet prieš laiką gimdys moteris, kurios gimda yra neįprastos formos: balno arba dviragė, nes šios gimdos negali tiek išsiplėsti, kad jose tilptų paskutinėmis nėštumo savaitėmis sparčiai augantis vaisius."
Itin Jautrūs Vaikai
Net 15-20 proc. vaikų visame pasaulyje gimsta itin jautrūs. Mokslininkė Elaine N. Aron teigia, kad žmonių grupėms net labai verta turėti tokią didelę mažumą, kurios nariai prieš veikdami gerai įsigilina į situaciją, skrupulingai apsvarsto pasekmes ir dažnai ragina kitus palūkėti, pamąstyti ir sukurti geriausią įmanomą strategiją.
Itin jautrūs vaikai yra įžvalgūs stebėtojai ir vertintojai bei apsigimę kritikai - filmų, knygų, maisto. Patys jautrūs vaikai paprastai nori laikytis taisyklių, ir kai jiems pasakoma, kad padarė klaidą, jie kruopščiai šią pastabą apdoroja, kad išvengtų tos klaidos ateityje.
Dirbtinis Apvaisinimas ir Rizikos
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai.
Kaip Elgtis, Kad Naujagimis Gimtų Laiku?
Egidijus Jakiūnas pataria: „Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikį gimdymą."
Labai dažnai nėščios moterys, kad nepradėtų prieš laiką gimdyti, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais bijo kabinti užuolaidų, sportuoti, nešti pirkinių maišelį. Anksčiau numatyto laiko gali prasidėti gimdymas, jeigu nėščioji patirs stiprią pilvo traumą, tarkime, kas nors jai suduos stiprų smūgį į pilvą arba kad ir papuls į eismo įvykį. Tuomet gali atsidalyti placenta ir dar tą pačią dieną prasidės gimdymas, kurio sustabdyti niekaip nepavyks. Na, o sveika nėščioji, kuri sportuoja ir nesiekia rekordų, gali ir rankas kilnoti, ir plaukioti, ir bėgioti, tai geriau, negu gulėti lovoje visus 9 mėnesius. Gimdymo nesukels nei karšta vonia, nei pirtis; jeigu moteriai patinka, gali naudotis šiais malonumais.