Vaikas nuo gimimo iki devynerių metų yra lyg tuščias indas, godžiai užsipildantis informacija. Muzika ir kiti menai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika. Pianistė ir pedagogė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, ankstyvojo muzikinio ugdymo ekspertė, įsitikinusi, kad muzika gali suteikti vaikui gyvenimui būtinus įgūdžius bei reikalingas žinias. Šiame straipsnyje aptarsime klasikinės muzikos naudą vaikams nuo pat gimimo, remiantis specialistų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais.
Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas: Jautrumas Pasauliui ir Smegenų Formavimasis
Svarbu, kad vaikas girdėtų muziką ir pasiilgtų kažko labai nuostabaus. Kaip teigė garsus amerikiečių pedagogas, muzikos teoretikas Edwinas E. Gordonas, vaikas net nesupranta, ką į jį dedi, jis neskiria, mažorą ar minorą dainuojate, bet informacija jame kaupiasi. Menas - muzikavimas, šokis, dailė - vaikui tampa natūralia gyvenimo dalimi, ne kokiu nors mokslu ar pastangų reikalaujančia veikla. Vaikai natūraliai sužino, kad gyvenimas yra menas, o menas - gyvenimas. Užtat reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra, tada, pati pastebiu ir galiu patvirtinti, dažnam ateina tam tikros krizės laikas, vyksta mažai pokyčių. Labai klystame per ilgai laukdami.
Meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai. Kaip smagu žaisti muzikinius žaidimus ir lavinti kalbą, pažinti spalvas žaidžiant teatrą, šokant šokius suprasti matematines sekas, piešiniuose fiksuoti pirmuosius rašmenis.
Muzika Kaip Terapija: Autizmas, Hiperaktyvumas ir Kompleksai
Vaikai turi nepaprastą mokymosi ir pokyčių potencialą. Kiekvienas yra unikalus, turintis teisę būti gerbiamas ir vertinamas dėl savo išskirtinumo, augimo bei vystymosi ritmo. Sonata Latvėnaitė-Kričenienė prisimena autistą berniuką, kuris, būdamas „Strazdanėlėse“, dalyvavo visuose muzikiniuose-teatriniuose projektuose drauge su kitais. Po kiek laiko susitikę su tėvais sužinojome, kad jis domisi muzikinėmis programomis, kuria muziką. Kita mama pasakojo, kad vaikas, buvęs nedrąsus ir kompleksuotas, po meninio ugdymo užsiėmimų pradėjo dalyvauti skaitovų konkursuose, ten užima pirmąsias vietas. Panašių istorijų žinau daug.
Ji nori, kad darželio ir mokyklos auklėtiniams muzika taptų savastimi, kad atėję į Filharmoniją jie žinotų, ką čia daryti. Man labiausiai patinka žiūrėti į vaikus, kai ruošiamės dideliam muzikiniam projektui. Negaliu atsistebėti, kiek daug patiriame, kaip paaugame: mokame palaukti, išgirsti, judėti tyliai, gerbti muzikantus, girdėti, kas vyksta aplinkui, pasirūpinti mažesniais - didesni juos paima už rankos ir nuveda, kur reikia. Tiems vaikams nebus problemos prieiti prie bet ko ir paklausti, ko reikia. Jaučiame savo draugą, kuris juda šalia. Ką ir kalbėti apie tai, kad vaikai žaisdami dainuoja, šoka. Viskas vyksta per muziką. Madingas, bet tikslus žodis - holistinis ugdymas.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Muzikos Skonis: Nuo Klasikos Iki Šiuolaikinės Muzikos
Formuoti vaiko skonį reikia kuo anksčiau. Tai daroma pateikiant daug įvairios muzikos - nuo klasikinės iki šiuolaikinės - pavyzdžių. Vaikui viskas yra gražu, o nuomonę „negražu“ dažniausiai suformuoja taip sakantys suaugusieji. Mažiukai yra smalsūs, pagaulūs ir įsijaučiantys. Tereikia stabdyti suaugusius, kad neįvertintų, jog kažkas yra „nesąmonė“. Čia tas pats, kas bijoti voro. Vieni specialistai sako, kad svarbu, jog mama klausytų muzikos ar dainuotų tai, kas jai pačiai labai patinka, o jei muzika leidžiama kaip fonas, būtų gerai, kad išsiskirtų aiškus atskirų instrumentų - fleitos, smuiko ar fortepijono skambesys.
Mažiausiems patinka žemesni tonai, augant toleruojami ir aukštesni tembrai. Kūdikiams geriausia - dainavimas be teksto, muzikos pjesės be žodžių, jiems iki metų mamos ir tėčiai galėtų dainuoti naudodami garsiažodžius „ba“, „ma“, „te“. Tekstą naudokite, kai kalbatės su vaiku, jam ką nors pasakojate, o muzikuodami stenkitės, kad jis išgirstų kuo daugiau melodijos ir ritmo įvairovės. Nes jei dainuojate su žodžiais, vaikas koncentruojasi į juos - aplinkoje jų yra daugiau nei muzikos. Siūlyčiau nepabijoti greta tos muzikos, kuri šeimai patinka, pridėti ir neįprastų, keistesnių skambesių, neužsidaryti ir, pavyzdžiui, bent kartą per mėnesį ateiti į koncertą Filharmonijoje, nepaskęsti tik popkultūroje.
Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas: Patirtis ir Įkvėpimas
2000-aisiais Sonata Latvėnaitė-Kričenienė pirmąsyk susitiko su profesore iš Amerikos Beth Bolton. Tai buvo pirmi mokymai Lietuvoje, kur galėjome patirti, ką reiškia ankstyvasis muzikinis ugdymas, kai muzika yra bendravimo būdas, kai vaikai, tėvai ir mokytojai puikiai susišneka dainuodami, judėdami, skanduodami. B. Bolton buvo profesoriaus, pasaulyje žinomo muzikos pedagogikos tyrinėtojo, E. E. Į pamoką, kur buvo kalbama apie muzikinio ugdymo ankstyvame amžiuje naudą, atėjau su aštuonių mėnesių dukrele Beatriče ant rankų. Tai, ką išgirdau, labai sudomino ir nuo tada įsitraukiau į ankstyvojo muzikinio ugdymo judėjimą pasaulyje ir Lietuvoje, nebegalėjau sustoti. Su grupe entuziastų muzikų rengėme konferencijas, kursus muzikos mokytojams, dalyvavome tyrimuose. B. Bolton tapo mūsų mentore, 7 kartus lankėsi pati, kviesdavo kitus muzikinio ugdymo specialistus, šie skaitė paskaitas, vedė praktikumus ir pamokas su vaikais. Ji yra pagrindinė figūra, pristačiusi E. E. Prieš 20 metų, kai gimė Bernardas, mamos įkvėpta įkūriau mokyklėlę visai šeimai „Strazdanėlės“ Vilniuje, šiuo metu veikia ir du vaikų darželiai.
Folkloras ir Šeima: Muzikiniai Projektai
Pirmieji spektakliai mums sekėsi, tai augino sparnus. Vienu etapu tyrinėjome, kiek liaudies muzika yra paveiki vaikui, kiek greičiau jis ją supranta nei sukurtą muziką, - taip siekėme folklorą atnešti į šeimą. Įnikome į folkloro projektus. Penkis projektus sukūrėme su Veronika Povilioniene, Skirmantu Sasnausku, jau anapilin išėjusiu Algirdu Klova ir kitais. 2004-aisiais į sceną pirmąsyk pakvietėme mamas su kūdikiais. Pamenu, atėjusi šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė negalėjo atitraukti akių ir sakė: „Štai čia - tikrasis teatras!“. Vaikai scenoje veikė, kaip jiems įdomiausia ir smagiausia čia ir dabar, mes juos tik provokavome.
Klasikinė Muzika Vaikams: Koncertai ir Spektakliai
„Vienaragio istorija“, kurią netrukus rodysime Nacionalinėje filharmonijoje, mums ypatinga. Šiuo projektu 2017 metais pradėjome ciklą „Klasikinė muzika vaikams“. Pagal šią muzikinę istoriją yra sukurta muzikinė knyga „Vienragio mįslė“. Šiuo projektu mes pristatysime šiuolaikinę muziką, kurioje yra neįprastų ritmų, skambesių, taip pat tai puikus programinės muzikos opusas. Scenoje išvysime „Strazdanėlių“, „Vaikas ir muzika“ auklėtinius drauge su profesionaliais muzikantais, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunučių choru. Visi drauge pasakosime fantastinę muzikinę misteriją apie Vienaragį, kuris, nukritęs nuo debesies, ieško kelio namo. Žemėje jis atranda stebuklingas savo rago galias ir, išgelbėjęs mūsų pasaulį nuo ekologinių nelaimių, susidraugauja su vietiniais gyventojais.
Taip pat skaitykite: Kaip parinkti relaksacinę muziką vaikams?
Kito koncerto įkvepiantis kontekstas - tai Geoffroy de Pennart’o knyga „Muzikalioji karvė Sofija“ - mano bičiulės ir bendramintės prieš dešimtmetį parvežta iš Vokietijos. Pagal ją „Strazdanėlėse“ sukūrėme įvairių projektų, koncertų, spektaklių. Kai prieš ketverius metus su leidykla „Muzikija“ vadove Indre Šeputiene išvažiavome į Frankfurto knygų mugę, kurios garbės svečiai buvo prancūzai, vos įžengus į jų stendą mums į akis iš plakato žvelgė gerai pažįstama muzikalioji karvutė Sofija. Koncertą apie Sofiją galima sukurti kokį tik nori - nuo klasikinės muzikos iki džiazo, roko. Filharmonijoje rinksimės klasikinę versiją, gros Čiurlionio kvartetas, dainuos Jomantė Šležaitė-Paukštė. Kvarteto muzikantai ne tik atliks smagius įvairių stilių kūrinius kvartetui, bet ir drauge su dainininke Jomante žais teatrą, kad vaikams koncertas būtų tikra šventė. Juk teatralizuoti koncertai vaikams, o ypač patiems mažiausiems, - geriausias būdas pažinti muzikos pasaulį. Pažinsime styginius instrumentus, klausysime jų skambesio po vieną ir drauge. O svarbiausia - karvė Sofija yra labai smagi ir įdomi muzikantė, siekianti savo tikslo, nebijanti sunkumų. Ji moko nenukabinti nosies, tikėti savo galiomis.
Liaudies Muzika ir Kalbos Ugdymas
Daugelis tėvų žino, jog kūdikiams ir mažiems vaikams vertinga girdėti klasikinę muziką. Tačiau specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje kūdikiams ypač svarbus ir lietuvių liaudies bei kitų tautų folkloras, ypač kai jis atliekamas gyvais instrumentais, ar natūraliais atlikėjų, mamos, tėčio ar vaikų balsais. „Mes turėtume klausytis kuo daugiau savo tautos dainų ir muzikos, taip turtinant vaiko kalbinį žodyną, kad fonetinė atmintis būtų kuo labiau suaktyvinta. Įvertinus vaiko ilgalaikę atmintį, ankstyvajame amžiuje, apytikriai nuo 1-1,5 metų patariama klausyti kuo įvairesnių tautų dainų - kad vaikas susidurtų su kitų kalbų garsais“, - sako muziką vaikams kurianti kompozitorė, vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovė Rasa Dikčienė.
Kuo turtingesnis vaiko garsinis fonas, kuo turtingesnė muzikinė patirtis, tuo saugiau, geriau jis jaučiasi.
Muzika Namuose: Natūralumas ir Turinio Svarba
Pirmojo Lietuvoje „Vaikų radijo“ įkūrėja Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. Vaikų skonį formuoja artimiausi žmonės. Jei mama mano, kad tai tinkamas vaikui produktas, ji perka, duoda klausytis ir stebi rezultatus. Jei pasirinktas variantas tinkamas, žiūrėk, vaikas jau kartu dainuoja ar pasakos žodžius kartoja. Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai.
Ta pati profesorė atkreipė mano dėmesį. Sako: „Pažvelkite, Lotynų Amerikoje ar Afrikoje nereikia muzikos pamokų dėl to, kad mamos visąlaik su vaiku juda - visada jį nešiojasi su savimi - ir dirbdamos, ir vaikščiodamos. Jie abu (mama ir vaikas) visada ritme, tai gyvenimo būdas, o ne pamoka. JAV ir Europoje vaikai sėdi vežimėliuose „supakuoti“. Todėl čia vaikus mes turime mokyti muzikos“, - kalbėjo R. Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. Jos šeimai atrodo natūralu, jog žaidžiant, gaminant valgyti ir užsiimant kita veikla, fone skamba radijas. Žinoma, dabar dažniausiai tai „Vaikų radijas“. Tačiau namuose netrūksta ir vaikiškų kompaktinių diskų.
Taip pat skaitykite: Muzika gimtadienio šventei
CD gali būti įvairiausio turinio: pasakos, dainos, mokomoji medžiaga, pasakėčios, muzikinės pasakos, spektakliai, dabar labai populiarėja įgarsintos knygos. Ar CD naudingas, ar nenaudingas vaikams, labai priklauso nuo to, koks turinys slypi jo viduje. Ankstyvam muzikos pažinimui ir mokymuisi namuose gali padėti ir muzikos įrašai, tik gal ne nuo pat kūdikystės arba kruopščiai atsirenkant ką klausyti.
Kalbant apie klausymui skirtus kūrinius, dar būtina galvoti ir apie tai, kur jos klausomasi. Pavyzdžiui, spektakliuose muzika yra fonas, ji neturi trukdyti vizualiniam vaizdui. Tokia muzika paprastai būna santūri, garsai švelnūs, aukšti (ypač, jei spektaklis skirtas kūdikiams, nes žemi garsai kūdikius gali dirginti). Deja, ne visos fonogramos pritaikytos ir tinkamos mažiems vaikams. Kai kūrėjai nepajaučia vaiko ritmo, tokia muzika gali sukelti vaikui diskomfortą. Man labai imponuoja tai, ką daro mokyklėlė visai šeimai „Strazdanėlės“. Jie dirba su ankstyvuoju ugdymu ir tai daro labai kokybiškai. Jų išleisti kompaktiniai diskai yra pritaikyti vaikams, žaismingi. Be to jų dainos, kurias atlieka patys vaikai su profesionaliais atlikėjais, aktyvuoja jas klausančius vaikus. Pažindami bendraamžį, kaip jis dainuoja, vaikai supranta, kad ir jie gali tai padaryti.
Pasak Lidijos Mačiūnienės, renkantis vaikams skirtus CD, svarbiausia yra dainos turinys ir profesionalus atlikimas: „Kiekviena šeima atranda savo „mylimukus“. Man ir mano vaikams labai patinka įgarsintos Vytauto V. „Muzikinės pasakos - labai gera edukacinė forma, nes vaikas, klausydamas jų, neformaliai mokosi. Net muzikos pamokoje mes sugalvojame istoriją ir į tą istoriją įpiname muzikinį klausymą ir daineles. Įsijautęs į pasakojimą vaikas nepatiria spaudimo mokytis, nesupranta, kad mokosi. Jam niekas nesako „dabar padainuokime šitą dainelę, paskui kitą“. Muzikinėse pasakose dainelės gali virsti burtažodžiais, padėti įveikti kliūtis ir t.t. - visa tai vaikui labai įdomu, sukelia džiaugsmą“, - sako R. Dikčienė.
Kompozitorė teigia, kad pasaka yra viena iš geriausių metodikų, kaip mažiems vaikams įdomiai pateikti muziką, kaip juos mokyti muzikos. Visa tai galima daryti ir namuose. Vaikas pats parodo (net ir kūdikis!), kokia muzika jam patinka. Tačiau, kad kūdikis, išgirdęs dainą ima verkti, nebūtinai reiškia, jog ši muzika jam nepatinka.
Muzikos Pamokos: Stebėjimas ir Reakcija
Man teko stebėti vieną ankstyvojo ugdymo pamoką, kurią vedė prof. Beth Bolton iš JAV. Prieš ją buvo užduotas klausimas: „Jei vaikas verkia pamokoje, jam kažkokia daina nepatinka, ar išnešti vaiką, nebeleisti dalyvauti pamokoje, ar priešingai - pasilikti?“. Toje atviroje pamokoje ši situacija buvo parodyta: vienas vaikas iš tikrųjų pradėjo verkti. Tuo metu B. Bolton dainavo vieną vaikišką dainą tam tikroje tonacijoje. Ji atkreipė mūsų (pamoką stebėjusių ekspertų - aut. past.) dėmesį į tai, kokiu tonu vaikas verkia. Jis verkė ta pačia tonika, kokia ir buvo atliekama daina. B. Bolton pradėjus tą pačią dainą dainuoti aukščiau, vaikas pradėjo verkti aukščiau. Ką tai reiškia? Vaikas klausė tos dainos, tos muzikos, jis reagavo. Žinoma, vaikutį nuramino mama.
Muzika ir Smegenys: Aktyvacija ir Informacijos Priėmimas
Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino: muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kas vyksta tuomet? Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją. T.y.
Muzikos Užsiėmimai: Tradicijos ir Sistemų Paieška
Šiandien specialioje spaudoje mirga muzikinio ir meninio vaikų ugdymo mokyklėlių skelbimai. Siūlomi muzikos užsiėmimai kūdikiams, ūgtelėjusiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms. Ar tai nauja lavinimo mada? Kaip teigia Danguolė Račienė, vaiko lavinimas muzika nėra naujas dalykas. Atvirkščiai, jo tradicija siekia senąsias liaudies muzikavimo ir folkloro ištakas. Mūsų proseneliai vaikams dainuodavo lopšines, kūrė specialius žaidimus, kykavo. Į šias patirtis atsigręžia ir šiandieninė, vaikams pritaikyta muzikinė veikla. Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos. Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas.
Muzika Nėštumo Metu: Klausa ir Vibracija
Girdi jau 16-os savaičių. Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje. Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai. Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų. Abi pašnekovės sutaria, kad būsimoji mama ir šeimos nariai turi suprasti, jog dar negimęs vaikelis jau girdi. Jam svarbūs ne tik girdimi garsai, bet ir jų keliama vibracija, perduodama oru ir per kūną.
Muzika ir Kūdikiai: Mamos Balsas ir Muzikinė Patirtis
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams - mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Taip pat muzikos klausymas. „Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė.
Muzika Miego Metu: Ramybė ir Stimuliavimas
Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo. Tačiau A. Kerulytė-Morkūnienė sako, kad migdyti vaikus muzikos fone nėra labai gerai. Muzika aktyviai veikia žmogų, plačiai žinomas jos terapinis poveikis: vienokia muzika ramina, kitokia - aktyvina. „Miegas - tai ramybės metas ir jokie tuo metu stimuliavimai nereikalingi, - teigia pašnekovė ir muzikos klausymąsi lygina su vaistų vartojimu.
Muzikos Užsiėmimai: Nauda ir Įgūdžiai
Muzikos užsiėmimai nėra skirti vien tik klausos lavinimui. Abi mūsų pašnekovės sutaria, kad jie turi daug platesnę naudą. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. „Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus”. „Jei mažylis „negirdi” mamos raginimų autis batukus, eiti valgyti ar praustis - šį prašymą galima išdainuoti, - pataria D. Račienė. - Pavyzdžiui, „Tomai, Tomai, apsiaukim batukus… Tomai, Tomai, užsiriškim raištukus”.
Mocarto Efektas: Intelektas ir Smegenų Veikla
Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą. Pasak D. Račienės, išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo ir kitų tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką, spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai” gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ (intelekto koeficientas)= 160. 1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos” labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu” ir išgarsėjo visame pasaulyje.
Muzikinio Ugdymo Studijos: Amžiaus Grupės ir Individualumas
Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt. Muzikinio ugdymo studijų galima rasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste. Juose organizuojami užsiėmimai skirti kelioms kūdikių ir vaikų grupėms: dar negimusiems vaikeliams bei jų tėvams, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių, 1,5-3 metų, 3-5 metų vaikams bei vyresniems. Priklausomai nuo amžiaus grupės, skiriasi užsiėmimų turinys ir pobūdis. A. Kerulytė-Morkūnienė teigia, kad vaiko muzikinius gebėjimus galima pastebėti gana anksti, tačiau tai labai individualu, priklauso nuo įgimtų vaiko gebėjimų, šeimos muzikinės patirties ir požiūrio į tokį ugdymą. Vaikai gimsta turėdami klausą. Visiškai muzikai negabių, klausos neturinčių vaikų nėra.
Muzika Namuose: Kompaktinės Plokštelės ir Dainavimas
Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose. Įsigykite specialių kompaktinių plokštelių ar paprašykite, kad jas rekomenduotų specialistai. Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų, jau minėtų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti. Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. A. Kerulytė-Morkūnienė taip pat įspėja, kad klausantis muzikos negalima naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas.
Teigiama Garsinė Aplinka: Svarba Mažyliams
Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių.
Klasikinė Muzika: Atgaiva ir Poveikiai
Klasikinė muzika - atgaiva ir širdžiai, ir į kasdienybę įsisukusiai smegeninei. Ryškios muzikos instrumentų linijos, it į kokią pasaką vedanti įžanga, jaudulį atnešanti kulminacija ir vėl rimstančios natų bangos. Klausantis klasikinės muzikos suvalgoma mažiau maisto, ji gali padėti sušvelninti vidutinio sunkumo ar lengvos depresijos simptomus. Tačiau be pakylėjimo, pabėgimo nuo kasdienybės, klasikinė muzika turi ir daugiau moksliškai įrodytų poveikių. Pavyzdžiui, teigiamų poveikių sveikatai.
Molekuliniai Tyrimai: Dopaminas ir Parkinsono Liga
Naujų Suomijoje atliktų tyrimų organizatoriai užsimojo nei daug, nei mažai - pasižiūrėti, kaip klasikinė muzika paliečia ne tik smegenyse veikiančius procesus, bet ir sukelia pakitimus molekulių, genų lygmenyje. Buvo žinoma, kad klasikinė muzika veikia tam tikras mūsų smegenų sritis. Tarkim, viena jų - pilkojimaterija. Taigi į pagalbą pasitelkti genomikos ir bioinformatikos įrankiai ir prie tiesos priartėta. Tyrėjai dviem etapaisatliko su genomais susijusį tyrimą iš periferinio kraujo. Pirmajame etape metodika pritaikyta, kai žmonės klausėsi klasikinės muzikos. Antrajame etape - kai nesiklausė. Buvo pasirinktas VolfgangoAmadėjaus Mocarto kūrinys, kurio buvo klausomasi 20 minučių. Antroji grupė nesiklausė jokio klasikinio kūrinio. Ką parodė molekuliniu lygmeniu atliktas tyrimas? Ogi tai, kad klasikinė muzika padidina genų, kurie dalyvauja išsiskiriant dopaminui (laimės ir geros savijautos hormonui), aktyvumą. Vadinasi, pagerėja ne tik gera nuotaika ir savijauta, bet ir nervinių impulsų perdavimas, gebėjimas sklandžiai mokytis ir atsiminti. Be to, pažabojami genai, vadinamieji Parkinsono ligos rizikos faktoriai, sinukleinas alfa.