Lietuvoje vaikų globos namai išgyvena esminius pokyčius, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti. Ši pertvarka yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - atsisakyti didelių, institucinio tipo globos įstaigų ir pereiti prie šeimos modeliu paremtų globos formų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešina skaičius, kurie domina sunerimusius Lietuvos gyventojus. Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos. Pranešama, kad nuo šiol statistika bus viešai prieinama ir vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėje.
Institucinės globos pertvarka: nuo didelių įstaigų prie šeimyninių namų
2015 metais Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - iki 2020 metų atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams jaukesnę, šeimyninę aplinką, kurioje jie galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Pertvarkos priežastys ir tikslai
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta pertvarkyti vaikų globos sistemą, yra suvokimas, kad didelės, institucinio tipo įstaigos netinkamos ilgalaikiam vaikų apgyvendinimui. Tokiose įstaigose vaikai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti savarankiškumą.
Pertvarkos tikslai:
- Sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių.
- Užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką.
- Suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius.
- Padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
- Integruoti vaikus į visuomenę.
Pertvarkos eiga ir rezultatai
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje. Jie turi savo kambarius, juos prižiūri darbuotojai, vaikai lanko mokyklą, būrelius ir kitą popamokinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst.
Šeimyniniai namai: naujas modelis
Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Juose vaikai gyvena šeimos modeliui artimoje aplinkoje, jiems sudarytos palankesnės sąlygos ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose, darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.
Vaiko teisių apsauga ir statistika
Iki šių metų liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo statistikai pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.
Nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba) nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų:
- 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį.
- 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą. Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti - 79 vaikai.
- Iki spalio 29 d. 76 vaikams baigta laikinoji globa, kuri buvo nustatyta nuo liepos 1 d.
Nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 632 vaikams:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Laikinoji globa šeimoje - 303 vaikams.
- Laikinoji globa šeimynoje - 7 vaikams.
- Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams.
- Laikinoji globa institucijoje - 256 vaikams.
Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.:
- Pas giminaičius - 276 vaikai.
- Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais - 47 vaikai.
- Globos centre (pas budinčius globotojus) - 131 vaikas.
- Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas - 8 vaikai.
- Šeimynoje - 9 vaikai.
- Kitoje vietoje - 14 vaikų (tarkime tėvams gyvenant atskirai, kuomet nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, laikinai apgyvendinamas pas kitą vaiko tėvą/motiną).
- Sveikatos priežiūros įstaigoje (ligoninėje) - 66 vaikai.
- Kitoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje - 20 vaikų.
- Vaikų globos institucijoje - 272 vaikai.
Iššūkiai ir problemos
Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis.
Visuomenės požiūris ir stigma
Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipia dėmesį, kad nors visuomenės požiūris į globos namus ir juose augančius vaikus keičiasi, kai kurioms nuostatoms pasikeisti reikia daugiau laiko.
Finansavimas ir parama
Tinkamas finansavimas ir parama yra būtini sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai. Būtina užtikrinti, kad šeimyniniai namai, globėjai ir budintys globotojai gautų pakankamai lėšų ir išteklių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais. Taip pat svarbu teikti jiems psichologinę ir socialinę paramą.
Specialistų trūkumas
Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Globėjų ir budinčių globotojų trūkumas
Stingant globėjų, vis dar nemaža dalis vaikų gyvena įstaigose, nors šis skaičius kasmet mažėja. Dažniausiai nuolatiniai globėjai išreiškia norą globoti vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką. Jeigu jis turi brolių ar seserų, ir ypač, jei minėti vaikai turi specialiųjų sveikatos ar ugdymosi poreikių, surasti globėją tikimybė labai nedidelė. Budinčių globotojų trūksta daugelyje savivaldybių.
Sprendimai ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams geresnę ateitį. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarką, būtina spręsti esamas problemas ir ieškoti naujų sprendimų.
Šeimos stiprinimas ir prevencija
Vienas iš svarbiausių sprendimų - stiprinti šeimas ir teikti joms pagalbą, kad vaikai galėtų augti savo šeimose. Būtina teikti kompleksines paslaugas šeimoms, išgyvenančioms krizę, ir užtikrinti, kad tėvai gautų reikiamą pagalbą ir paramą.
Globėjų ir įtėvių paieška ir parama
Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ir įtėviais. Būtina teikti jiems informaciją, mokymus ir paramą, kad jie galėtų sėkmingai pasirūpinti vaikais. Taip pat svarbu gerinti globėjų ir įtėvių finansinę padėtį.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus. Svarbu keisti visuomenės požiūrį į šiuos vaikus ir skatinti jų integraciją į visuomenę.
Bendradarbiavimas ir partnerystė
Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės.
Mitai apie vaikų globą
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūs mitai.
Globos namuose augantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Įvaikinimo tendencijos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje globojama apie 7 tūkst. vaikų. Lietuvoje šiuo metu įvaikinimo laukia 265 vaikai. O įvaikintojų yra per du šimtus. Dauguma šeimų nori įsivaikinti kūdikius, nori mažų vaikų iki trejų metų, nori sveikų vaikų.
2023-iųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, galimų įsivaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai. Didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Dar didesnė dalis yra vyresni negu dešimties metų. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę. 2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti.
Įvaikinami ir vaikai, turintys tam tikrą negalią, gal tiksliau - turintys specialiųjų poreikių. Lietuvoje organizuojamas ir tarptautinis įvaikinimas, tačiau norinčiųjų nedaug. Čia veikia nemažai saugiklių.
Budinčių globotojų poreikis
R. Ladauskienė teigia, kad budintys globotojai reikalingi tam, kad savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, prižiūrėtų laikinai likusį be globos vaiką, užtikrintų jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą ir atlieptų vaiko poreikius. Kol laukiama teismo sprendimo, vaikas gali būti apgyvendintas pas artimuosius, o jeigu jų nėra - pas budintį globotoją arba įstaigoje (vaikų globos namuose ar krizių centre, kartais ligoninėje). Žinoma, mes visuomet norime, kad vaikas laikinai apsigyventų namų aplinkoje, iš šeimos į šeimą, tačiau ne visuomet pavyksta, nes šiuo metu turime per mažai budinčių globotojų.
Per pastaruosius metus įstaigoje laikinai apgyvendinti net 672 vaikai. Tai parodo, koks didžiulis budinčių globotojų poreikis, kurių visoje Lietuvoje yra tik apie 200. Ypač stinga budinčių globotojų, kurie galėtų laikinai padėti broliams ir seserims, vyresniems vaikams, vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių.
Finansinė Parama Budintiems Globotojams: Budinčio globotojo veikla - ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška. Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru pagal individualios veiklos pažymėjimą ir gauna atlygį. Jis siekia ne mažiau kaip vieną minimalios mėnesinės algos dydį, kai laukiama atvykstant vaikų, tačiau didėja priimant kiekvieną vaiką ar kelis vaikus į savo šeimą. Taip pat budinčiam globotojui skiriamos lėšos kiekvienam vaikui išlaikyti, tenkinti jo poreikius.
Saugumo jausmas vaiko raidoje
Psichologų teigimu, net trumpam laikotarpiui, tarkim ir dviem savaitėms, vaikui patekus į kitą aplinką, organizmas išgyvena stresą. Kuo trumpiau vaikas būna įstaigoje arba vienas, be suaugusiojo, ir kuo greičiau patenka į natūralią namų aplinką, tuo mažiau tai turi neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
Vaikai jaučia tvirtą paramą, kai šalia yra asmuo, kuris atliepia jų poreikius. Ir visiškai nesvarbu, ar tai kūdikis, ar paauglys - saugumo jausmo reikia bet kuriame vaiko raidos etape.