Arklio nėštumas, arba kumeliavimasis, yra vienas iš svarbiausių ir jaudinančių įvykių žirgų augintojams. Šis procesas reikalauja žinių, kantrybės ir atidumo, siekiant užtikrinti tiek kumelės, tiek kumeliuko sveikatą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime arklio nėštumo trukmę, etapus, priežiūrą ir galimas komplikacijas.
Arklių genealogija
Prieš nagrinėjant nėštumo procesą, verta trumpai aptarti arklių kilmę. Arklių genealogija prasidėjo nuo eohipo, gyvenusio Šiaurės Amerikoje apatiniame eocene. Šis gyvūnas turėjo po 4 pirštus priekinėse galūnėse ir po 3 užpakalinėse. Per orohipą, epihipą, mezohipą, miohipą, parahipą, merihipą, pliohipą išsivystė iki dabartinių arklių, turinčių vieną pirštą, padengtą kanopa. Arklių evoliucija daugiausia vyko Šiaurės Amerikoje, iš kur jie migravo į kitus žemynus. Naminiai arkliai kilę iš laukinių arklių, manoma, iš Prževalskio arklio ir tarpano. Prijaukinti maždaug prieš 5000 metų, jie paplito visame pasaulyje.
Arklio Poravimosi Ypatumai
Eržilas, padedamas uoslės, bando atskirti, kurios kumelės rujoja. Kelis kartus per dieną jis uodžia kumelių išmatas ir šlapimą, kuriuose yra feromonų. Tam jis atlieka Flemeno reakciją - atvepia viršutinę lūpą ir uždarydamas šnerves įtraukia oro į Jakobsono organą, kuris yra tarp nosies ir burnos ertmės. Šis metodas neleidžia tiksliai nustatyti, ar kumelė dar tik pradeda rujoti, ar jau yra rujos įkarštyje. Tad jis bando artintis prie kumelės - ėda šalia jos, vis atlieka flemeno reakciją, demonstratyviai vaikšto aplink kumelę. Bando ją kasyti, uostyti ir švelniai kąsdamas kutena jos šonus, pasturgalį ir galines kojas. Kartais jis bando lipti ant kumelės. Jeigu kumelė dar nepasiekė ovuliacijos, ji nuveja eržilą šalin. Haremo kumelės paprastai poruojasi tik su savo haremo eržilu. Jos bėga nuo nepažįstamų ir jaunų eržilų, arba ginasi juos apspardydamos. „Išprievartavimai“ gamtoje yra labai reti. Rujojančios kumelės taipogi ieško eržilo. Prieš poravimąsi eržilas visada tikrina kumelę, kaip buvo aprašyta anksčiau. Kai kurių žirgų elgesio tyrėjų nuomone, tai netgi svarbesnė poravimosi proceso dalis nei rujos nustatymas iš kvapo - tik gavęs kumelės sutikimą eržilas gali ant jos lipti. Pastebėta, jog eržilai labiau mėgsta tam tikras kumeles, dažniausiai vyresnes. Jaunesnės kumelės juos domina mažiau, kadangi dažniausiai jos būna jo dukros. Žinoma, kad dažnai eržilai mėgsta tik tam tikros spalvos kumeles. Paprastai kiti bandos nariai netrukdo seksualiniam aktui. Lytinis aktas trunka nuo 5 iki 60 sekundžių, vidutiniškai 15 sekundžių. Jauni, nepatyrę eržilai paprastai užima daugiau laiko.
Nėštumo Trukmė ir Priežiūra
Kumelių nėštumas trunka vidutiniškai 330-340 dienų, tačiau tai gali svyruoti nuo 11 iki 13 mėnesių. Nėštumo trukmė gali priklausyti nuo veislės, kumelės amžiaus ir individualių savybių. Svarbu pabrėžti, kad tikslus nėštumo laikas gali skirtis, todėl būtina atidžiai stebėti kumelę ir pasiruošti gimdymui bet kuriuo metu po 320 nėštumo dienos.
Nėštumo Priežiūra
Nėštumo metu kumelė reikalauja ypatingos priežiūros, kuri apima tinkamą mitybą, reguliarų judėjimą ir veterinarinę priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Mityba: Nėščios kumelės mityba turi būti subalansuota ir aprūpinti visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Pirmus septynis nėštumo mėnesius kumelė gali būti šeriama taip pat, kaip ir nedirbantis arklys. Tačiau vėlesniais mėnesiais, ypač paskutinius tris mėnesius, energijos ir baltymų poreikis padidėja. Svarbu užtikrinti, kad kumelė gautų pakankamai aukštos kokybės pašaro, vitaminų ir mineralų. Rekomenduojama konsultuotis su veterinarijos gydytoju arba arklių mitybos specialistu, kad būtų sudarytas tinkamas mitybos planas.
- Judėjimas: Reguliarus judėjimas yra labai svarbus nėščios kumelės sveikatai. Lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, padeda palaikyti raumenų tonusą, gerina kraujotaką ir virškinimą. Svarbu vengti per didelio krūvio ir streso, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Veterinarinė Priežiūra: Reguliarūs veterinariniai patikrinimai yra būtini nėštumo metu. Veterinarijos gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintų nėštumą ir stebėtų vaisiaus vystymąsi. Taip pat svarbu laikytis vakcinacijos ir dehelmintizacijos (kirminų naikinimo) programos, kad būtų apsaugota kumelė ir kumeliukas nuo ligų.
Gimdymo Etapai
Arklio gimdymas, arba kumeliavimasis, susideda iš trijų pagrindinių fazių:
- Pirmoji Fazė: Pirmosios fazės metu, gimdos spazmai padeda kumeliukui pasisukti galva į išėjimą. Gimdymo kanalai prasiplečia. Šis procesas yra skausmingas ir jo simptomai panašūs į dieglių. Kumelė gali būti nerami, vaikščioti, spardyti sau pilvą, gultis ir vėl keltis. Kiti arklių bandos nariai nesikiša į kumeliavimąsi, tačiau kai kurie būna labai susidomėję. Kartais kumelė, ypač jei ji žemesnio rango, nesugeba nuvaryti visų arklių į šalį po kumeliuko gimimo, nepaisant jos agresyvumo, tad rekomenduojama ją izoliuoti nuo kitų arklių.
- Antroji Fazė: Antroji fazė - gimdymo. Sąrėmiai gali būti labai skausmingi, tad kartais kumelė krenta ant žemės, tarsi diegliuodama. Gimdo atsigulusi ant šono. Jei kumeliuko pozicija gera, ši fazė trunka 10, 20 minučių, retais atvejais - ilgiau nei pusvalandį. Iki valandos ilgio gimdymas yra normalus. Pirmavedės kumelės paprastai užima daugiau laiko nei jau gimdžiusios. Jei viskas normalu, pirma išlenda kumeliuko priekinės kojos, galva, kūnas ir galinės kojos. Viena priekinė koja dažnai būna labiau iškišta į priekį - taip kumeliuko pečiai lengviau pralenda per gimdymo kanalus. Kumeliukas net ir gimdamas gauna kraują ir deguonį per virkštelę, tad jos nereikia jokiu būdu nutraukti. Kumeliukas gimsta apsuptas plėvės. Paprastai jis pats sugeba ją suplėšyti, ir kumelė jam padeda jį laižydama. Tai padeda ne tik suaktyvinti kumeliuko kraujotaką, bet ir sukurti ryšį tarp vaiko ir motinos.
- Trečioji Fazė: Trečioji ir paskutinė fazė - atsikratymas placenta. Paprastai kumelė išstumia placentą per tris ateinančias valandas, bet tai gali trukti iki 10 valandų. Gimda ir toliau skausmingai susitraukinėja valydamasi ir bandydama susitraukti į įprastą dydį. Jokiu būdu nereikia traukti placentos jėga - taip galima sužaloti kumelę ir duoti kelią gimdos infekcijoms. Svarbu stebėti, kad išeitų visa placenta, nes gimdoje likę gabaliukai gali sukelti infekcijas. Skirtingai nuo kitų žinduolių, kumelė savo placentos neėda. Kartais kumelė gali justi skausmą ir pasibaigus gimdymui. Jei gimdos susitraukinėjimo sukelti skausmai stiprūs, kumelei galima duoti nuskausminamųjų.
Po gimdymo svarbu užtikrinti, kad kumeliukas gautų pakankamai priešpienio, kuris yra labai svarbus jo imuninei sistemai. Vidutiniškai po 45 minučių po gimimo, kumeliukas jau gali atsistoti ant kojų. Vos tik atsistojęs kumeliukas ima ieškoti tešmens. Tai instinktyvus elgesys, tad kartais kumeliukas iš pradžių tešmens gali ir nerasti. Žįsti kumeliukas jau moka, o rasti tešmenį jam vis lengviau su kiekvienu bandymu. Žindymo laikas priklauso nuo pieno gausos ir kumeliuko dydžio. Kumeliukui tai ne tik maitinimasis, bet ir nusiraminimo būdas. Kumeliukai, kurie buvo išgąsdinti ar atskirti nuo motinos, vos ją suradę ima žįsti. Pirmąsias savaites kumeliukas žinda keturis kartus per valandą, o nuo šešto gyvenimo mėnesio - kartą kas valandą. Atjunkymo laikotarpiu, kuris natūraliai ateina ties 8 - 10 mėnesių, kumeliukas žinda kartą kas dvi valandas.
Galimos Komplikacijos
Nors dauguma arklių gimdymų praeina be komplikacijų, kartais gali kilti problemų, kurios reikalauja veterinarinės pagalbos. Dažniausios komplikacijos:
- Dismetija: Tai nenormali vaisiaus padėtis gimdoje, kuri gali apsunkinti gimdymą.
- Placentos atsiskyrimas: Jei placenta atsiskiria per anksti, kumeliukas gali negauti pakankamai deguonies.
- Gimdos infekcijos: Jei placenta neišeina visa, gimdoje gali išsivystyti infekcija.
- Kraujavimas: Per didelis kraujavimas po gimdymo gali būti pavojingas kumelei.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Kumelės Elgesys Po Gimdymo
Kartais kumelės iš streso gali pasidaryti agresyvios ir imti skriausti kumeliuką, ypač jei jos gimdo pirmąsyk. Ši agresija aiškintina nepatyrimu, skausmu ir baime po gimdymo. Tokiu atveju reikėtų įsikišti ir nubausti kumelę, bei suteikti jai progą asocijuoti kumeliuką su teigiamomis patirtimis. Paprastai užtenka kumelę pririšti, kad kumeliukas galėtų pirmąsyk pažįsti.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Arklių Veislės Lietuvoje
Lietuvoje auginamos įvairios arklių veislės. Eržilas, padedamas uoslės, bando atskirti, kurios kumelės rujoja. Kelis kartus per dieną jis uodžia kumelių išmatas ir šlapimą, kuriuose yra feromonų. Tam jis atlieka Flemeno reakciją - atvepia viršutinę lūpą ir uždarydamas šnerves įtraukia oro į Jakobsono organą, kuris yra tarp nosies ir burnos ertmės. Šis metodas neleidžia tiksliai nustatyti, ar kumelė dar tik pradeda rujoti, ar jau yra rujos įkarštyje. Tad jis bando artintis prie kumelės - ėda šalia jos, vis atlieka flemeno reakciją, demonstratyviai vaikšto aplink kumelę. Bando ją kasyti, uostyti ir švelniai kąsdamas kutena jos šonus, pasturgalį ir galines kojas. Kartais jis bando lipti ant kumelės. Jeigu kumelė dar nepasiekė ovuliacijos, ji nuveja eržilą šalin. Haremo kumelės paprastai poruojasi tik su savo haremo eržilu. Jos bėga nuo nepažįstamų ir jaunų eržilų, arba ginasi juos apspardydamos. „Išprievartavimai“ gamtoje yra labai reti. Rujojančios kumelės taipogi ieško eržilo. Prieš poravimąsi eržilas visada tikrina kumelę, kaip buvo aprašyta anksčiau. Kai kurių žirgų elgesio tyrėjų nuomone, tai netgi svarbesnė poravimosi proceso dalis nei rujos nustatymas iš kvapo - tik gavęs kumelės sutikimą eržilas gali ant jos lipti. Pastebėta, jog eržilai labiau mėgsta tam tikras kumeles, dažniausiai vyresnes. Jaunesnės kumelės juos domina mažiau, kadangi dažniausiai jos būna jo dukros. Žinoma, kad dažnai eržilai mėgsta tik tam tikros spalvos kumeles. Paprastai kiti bandos nariai netrukdo seksualiniam aktui. Lytinis aktas trunka nuo 5 iki 60 sekundžių, vidutiniškai 15 sekundžių. Jauni, nepatyrę eržilai paprastai užima daugiau laiko.
Asilai: Trumpa Apžvalga
Nors šis straipsnis skirtas arkliams, verta paminėti ir asilus, kurie yra giminingi arkliams. Asilai naudojami ne tik joti, kur jie iš tikrųjų paima pirmą vietą, nes dėl savo pigumo yra prieinami net neturtingiausiems žmonėms. Asilais vežiojamos ir visokios prekės, ypačiai kalnuotose vietose, kur asilas yra vienintelis susisiekimo gyvulys. Normalus krovinys vidutiniškam išakui yra apie 50-120 kg. Kaip arklys ir kupris, taip ir asilas pripranta dirbti žemės ūkio darbus, ir dažnai pasitaiko matyti į vieną arklą pakinkytus greta kuprį ir asilą, kantriai kenčiantį visokius savo šeimininko įžeidinėjimus, kurie ant vargšo gyvulio pilasi kaip iš gausybės rago. Paprasta priemonė priversti išaką greičiau eiti yra ne kančius, kaip arkliams, bet paprasčiausias sartų peilis, kurį kiekvienas tenykštis gyventojas nešiojasi užsikišęs už juostos.
Asilų Priežiūra
Naminis asilas priklauso neporakanopių būrio (Perissodactyla) arklinių šeimai (Equidae). Kartu su tarpanais, kulanais ir zebrais sudaro arklių gentį (Equus). Nuo arklio skiriasi mažesniu ūgiu, ilgomis ausimis, siauromis kanopomis, plona uodega, kurios tik galas apaugęs ilgais plaukais. Tai ištvermingas ir stiprus gyvulys - išlaiko nešulį, lygų dviem trečdaliams jo kūno masės, ir neša jį 7 km/val. Nors naminių asilų spalva kinta nuo baltos iki juodos su pilku ir rudu ar net rausvu atspalviu, tačiau plačiausiai paplitusi yra pilka arba pilkšvai ruda spalva. Daugumas asilų, nepriklausomai nuo jų spalvos, turi kryžminę tamsią juostą pečių srityje ir šviesias sritis (snukio priekis, akių žiedas ir papilvė). Pasitaiko ir dėmėtų asilų. Asilų dydis (aukštumas), matuojant plaštakomis nuo žemės iki gogo, būna nuo 8 iki 16 plaštakų. Pagal ūgį jie skirstomi į tris grupes: mažieji (iki 10 plaštakų), didieji (11-13 plaštakų) ir veisliniai (14-16 plaštakų). Ilgaausių balsas stiprus ir gergždžiantis, kažkodėl dažnai vadinamas bliovimu. Ilgaausis pasižymi gana reta kitiems gyvūnams savybe - jo vienodai puikiai (geriau negu žmogaus) išvystyta klausa, rega ir uoslė. Visus tam reikalingus organus talpina didelė galva. Labai ilgos asilo ausys gali būti judinamos aplinkui ir nukreipiamos mažiausio garso kryptimi. Jos taip pat reikalingos vaizdiniams signalams perduoti bei atlieka aušinimo funkciją karšto dykumų klimato sąlygomis. Akys išsidėsčiusios taip, kad asilas, pasilenkęs ėsti, vienu metu gali matyti visas keturias savo kojas. Jei asilas užuodžia naują, jam nežinomą kvapą, jis pasitelkia nosies ertmėje esantį Jakobsono organą, kupiną skonio receptorių. Tai ilgiausiai gyvenantis naminis gyvulys. Asilai gyvena 30-50 metų, nors jų amžius gali siekti net 60 metų. Kergti galima 2 metų amžiaus pateles, nors rekomenduotina jų vaikystę pratęsti iki trejų metų. Po 365 nėštumo dienų (bet tai gali trukti 11-14 mėn.) paprastai atsiveda vieną jauniklį.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)