Naujagimio priežiūra, ypač neišnešioto, reikalauja specifinių žinių ir dėmesio. Šiame straipsnyje aptariami neišnešiotų naujagimių fiziologiniai ypatumai, jų pojūčiai, vystymosi procesai ir maitinimo ypatumai, taip pat kiek laiko naujagimis gali išgyventi be maisto.
Neišnešiotų naujagimių emocijos ir pojūčiai
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. dalinasi įžvalgomis apie ankstukų emocijas: „Keičiantis pamainai ne kartą teko stebėti, kai 29 savaičių naujagimis per miegus šypsosi. Jei šypsosi, vadinasi, jaučia ką nors malonaus ir gero. Žmogaus be smegenų veidas neatspindi jokių jausmų, o neišnešiotų naujagimių emocijas galima pastebėti labai anksti. Žinoma, jie nereaguoja taip, kaip kalbinamas kelių mėnesių išnešiotas vaikas, tačiau šypsosi, todėl galima sakyti, kad jo galvos smegenyse vyksta pozityvūs reiškiniai, vaikas turi emocijas, savo pasaulėlį. To nuvertinti negalima. Tai labai mažas, bet žmogus, turintis emocijas, jutimus šviesai, garsui, kvapui“.
Mokslas patvirtina, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle. Buvo pasirinktos trys grupės mažylių. Vieniems piene suvilgyta servetėlė buvo dedama į inkubatorių, kad pajustų savo mamos kvapą. Antriesiems įdedama servetėlė ir kartu parenkama tinkama (pagal tai, kaip vaikutis būtų mamos įsčiose) gulėjimo padėtis. Tretiesiems nieko nebuvo daroma.
Neišnešiotų naujagimių išvaizda ir priežiūra
Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau. Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
Mažylio kūnas yra labai gležnas. Poodinis riebalų sluoksnis dar nesusiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsiai raudona. Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą.
Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.
28-29 savaitę, jei sustiprėja ir sėkmingai vystosi, duodama paragauti mamos pieno. Lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes. Vaikutis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Taip yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę. Jei jam nepadėtume, kūnelis gulėtų tarsi prispaustas traukos jėgos - ištiestomis išskėstomis galūnėmis. Mažylis negali pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti. O svarbiausia - be pagalbos negali kvėpuoti, palaikyti savo kūno temperatūros ir žįsti.
Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra. Davikliai vis perkeliami nuo vienos kojytės ant kitos, kad nesuspaustų kūnelio.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. O štai 29 savaičių ankstukas - labai gležnas, jam teks stipriai vytis ir, svarbiausia, priaugti svorio. Mažylis bus liesas, o jo galva dar nebus proporcinga kūnui. Oda dar labai plona ir persišviečia kraujagyslės. Mažylio kūnelis, taip pat ir veidas, pasidengęs pūkeliais, tačiau per artimiausias savaites jie pranyks. Vaiko ausytės vis dar plokščios ir minkštos. Lytiniai organai nesusiformavę. Mergaičių vis dar matyti klitoris ir vidinės lytinės lūpos. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų. Tiek berniukų, tiek mergaičių krūtinės srityje atsiranda vos įžiūrimi 1-2 mm speneliai.
Gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Tiesa, kol kas seksis sunkiai, mažylis nepasisotins, tačiau prisilietimas prie mamos krūties teiks malonumą, jis nurims. Jei mama išspaus kelis lašus pieno ir paliks jo ant spenelių, vaikutis galės mokydamasis žįsti krūtį lyg kačiukas nulaižyti.
Mažylis viską girdi, todėl gali pasukti galvą į tą pusę, iš kur sklinda mamos balsas. Taip pat sureaguoja į kitus garsus, suklūsta. Gali atskirti balsus, ypač mamos, tėčio, net brolių ir seserų. Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta. Arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų.
Vaikutis dar negali kojų ir rankų laikyti taip, kaip jam patogu. Jam trūksta jėgų, raumenys dar galutinai neišsivystę. Tiesa, rankas ir kojas gali jau šiek tiek sulenkti. Tačiau paguldžius į lovą kojos ir rankos vis vien suglemba. Todėl ir toliau reikėtų guldyti taip, kad jo padėtis atitiktų mamos įsčių sąlygas. Vaikas jau gali čiulpti, tačiau jam dar neišeina gerti iš buteliuko ar žįsti krūtį. Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus ankstukams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys.
Mažylis gimė 3-5 savaites anksčiau laiko. Jis tik šiek tiek skiriasi nuo laiku gimusio naujagimio. Ant kūno, veiduko dar gali būti šiek tiek plaukučių (lanugo), tačiau jie greitai išnyks. Palyginti su išnešiotu naujagimiu, ankstukas bus liesesnis, nes dar kelias savaites mamos įsčiose turėjo priaugti svorio. Nagai dar nesiekia pirštų galiukų. Mergaičių išorinės lytinės lūpos dar nevisiškai dengia vidines. Gali šiek tiek matytis klitoris ir makštis. Berniukų sėklidės irgi gali būti ne visai nusileidusios į kapšelį.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Jei ankstukas jaučiasi gerai ir jo būklė stabili, gali beveik viską, ką ir kiti naujagimiai. Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs - mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką. Jis gali pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda garsas, akimis tyrinėti mamos veidą, laikomas prie krūtinės pažvelgti į ją. Jis nesunkiai atpažįsta mamos, tėčio ir brolių balsus, reaguoja suklusdamas. O nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Tai yra natūralu. Tiesa, miegodamas skleisti garsus gali ir 34 savaičių ankstukas. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus - čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse. Verkia ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų.
Kiek laiko naujagimis gali išgyventi be maisto?
Tikslus laikas, kiek naujagimis gali išgyventi be maisto, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jo amžių (išnešiotas ar neišnešiotas), svorį, bendrą sveikatos būklę ir aplinkos temperatūrą. Naujagimiai turi mažas energijos atsargas ir greitai dehidratuoja, todėl svarbu užtikrinti reguliarų maitinimą.
Apskritai, išnešioti naujagimiai turėtų būti maitinami kas 2-3 valandas, o neišnešiotiems gali prireikti dar dažnesnio maitinimo. Ilgesnės pertraukos tarp maitinimų gali sukelti dehidrataciją, žemą cukraus kiekį kraujyje (hipoglikemiją) ir kitas komplikacijas.
Nors nėra griežtos taisyklės, kiek laiko naujagimis gali išgyventi be maisto, ilgesnis nei 3-4 valandų laikotarpis be maitinimo gali būti pavojingas, ypač pirmosiomis dienomis po gimimo. Jei naujagimis atsisako maitintis arba yra problemų dėl maitinimo, būtina kreiptis į gydytoją.
Maitinimo rekomendacijos naujagimiams
Naujagimio maitinimas - tai klausimas, kuris iškyla visoms besilaukiančioms ar nesenai vaikučio susilaukusioms šeimoms. Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje. Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti - vos 5-ąją nėštumo savaitę - ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje.
Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį. Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės. Taigi tam, kad vaikutis būtų sotus ir priaugtų svorio, reikia žindyti labai dažnai: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas dieną ir 3 - 4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios). Ilgas ir nepertraukiamas miegas (net ir naktį!) nesuderinamas su sėkmingu žindymu, o sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8 - 12 kartų (neretai - kur kas daugiau!).
Antroji naktis po gimdymo neretai būna sunki. Iki šiol turėtos jėgos išsenka, mama pajaučia nuovargį (ji juk dirbo sunkų darbą - paleido į pasaulį naują gyvybę), o naujagimis supranta, kad mamos krūtis - tai saugumo, meilės ir šilumos uostas. Verkimas - būdas pasikviesti mamą ir paprašyti krūties 100-ąjį kartą per pastarąją valandą (taip, taip jaučiasi mama, kai jai tenka žindyti kas 30 - 40 min kiaurą naktį). Patikėkite, tai nesusiję su nepakankama pieno gamyba: taip elgiasi ir dirbtinai maitinami naujagimiai. Kiekvienas mažylis gimdamas atsineša poreikį būti mylimas, saugomas ir globojamas ir to siekia visomis išgalėmis: verkdamas, glausdamasis, žįsdamas. Tai yra natūralus ir normalus elgesys.
Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Kad būtų lengviau, žindykite kuo dažniau visą parą. Prieš žindymą galite pastovėti šiltame duše, apiplauti krūtis šiltu vandeniu - taip sužadinsite oksitocino refleksą, kad pienas bėgtų lengviau, o vaikutis galėtų geriau jį ištraukti. Po maitinimo ant krūtų dėkite šaltį - tai sumažins audinių patinimą, palengvins nemalonius pojūčius. Jeigu krūtis kieta ir mažyliui sunku apžioti, prieš maitinimą išsitraukite šiek tiek pieno rankomis.
Jau ne kartą skaitėte, jog naujagimį rekomenduojama žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori. Mamos pienas mažylio skrandyje išbūna vos 40 - 50 min. (tiek trunka ir vienas miego ciklas!) - trumpai pasnaudęs jis ir vėl gali norėti žįsti. Tai yra normalu. Jeigu mažylis išmiegojo 3 valandas dieną arba 4 valandas naktį, rekomenduojama jį pažadinti ir pažindyti. Tai padaryti ne visada paprasta: mamos pakeičia sauskelnes, nuplauna užpakaliuką, judina vaiko ausytes, glosto veiduką. Jeigu vaikutis įmigęs giliu miegu, tenka palaukti 10 - 15 minučių ir vėl bandyti. Kai vaikutis pradeda muistytis, suktis, čepsėti lūpytėmis, mažylį pažadinti lengviau. Būdami oda prie odos kontakte kūdikiai taip pat būna budresni, aktyvesni ir dažniausiai patys susiranda krūtį net ne visai pabudę.
Naujagimio gebėjimas žįsti yra įgimtas ir tik pats vaikutis sureguliuoja mamos pieno gamybą. Mums, suaugusiems žmonėms, belieka išmokti atpažinti mažylio siunčiamus ženklus, į juos atsiliepti ir prisitaikyti. Žindant pagal poreikį, vaikutis gauna pakankamai maisto, mokosi nusiraminti, užmezga artimą ryšį su mama. Bet koks bandymas įvesti režimą, prailginti tarpus tarp maitinimų, vietoj krūties pasiūlant čiulptuką, ilgainiui sutrikdo pieno gamybą.
Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę (ieškodami pagalbos paprašykite žindymo konsultanto sertifikato - visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE) suteikdama šį vardą žmogui garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims). Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant.
Naujagimių miegas ir dienos režimas
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis labai daug miega. mažylis ilgiau būdrauja. Taip ilgainiui nusistovi dienos režimas. ir jokio pienelio naktimis, tik arbatėlės. plaučiai“. Štai tokia buvo mūsų kūdikystė. miega ir būdrauja tada, kai patys to nori. Jis atsiranda pagal tą miego ir būdravimo režimą, kurį diktuoja pati gamta. vadinama biologiniu laikrodžiu. pradeda gaminti medžiagą, vadinamą melatoninu, arba miego hormonu. mažėti. saule. Bet esame priversti gyventi kitaip. siestas, t. y. trumpą pokaičio miegą, gyvena daug natūraliau. 2 val. arba daugiau miego būdravimo ciklų. pamiega. Vaikučiui iki 1,5 m. ir būdravimo ciklai, kurių vėliau turi mažėti. pypliukas naktį prabunda pavalgyti. po nedaug. valandas, kūdikis, galima sakyti, kankindavosi. pusvalandžio, o mama dar pusantros valandos rėkiantį nešiodavo ant rankų. tokio režimo niekas nerekomenduoja. pusvalandžio ar po penkių minučių, reikia tai leisti. režimo, kurį diktuoja pats mažylis. mamytei, kuri kūdikį maitina mišinuku. režimą. Gyventi pagal režimą yra patogu, ypač jeigu mama dirba. bandyti perlaužti kūdikio, kad laikytųsi tokio, kuris patogus mamai. nedegti šviesos, garsiai nekalbėti, nežaisti, aktyviai nebendrauti. pašnibždom. nežadinkite ir netrumpinkite nakties miegelio. ir pats mažiausias kūdikis labai greitai supras, kad šį metą reikia miegoti. yra režimas, tam tikra tvarka, kūdikis jaučiasi saugesnis. susikurti natūraliai.
Dienos režimą formuoja kūdikio poreikiai. yra sausas, laimingas ir sotus - vėl nugrimzta į saldų miegelį. sunkiausia mamytėms būna pirmą mėnesį. nusistovi dienos ritmas. miegoti, tačiau kada eiti pasivaikščioti ar maudyti, sprendžia pati. rečiau prabunda naktį. Dienos režimą labiausiai lemia alkis ir nuovargis. kieto maisto, sugeba ilgiau išlikti žvalus. kūdikio sveikata, jo psichologinė būsena bei charakterio bruožai. panašios, sugeba „nuspėti“ ateitį. sočiai pavalgyti. kita diena bus panaši. Todėl jaučiasi saugus. tada, kai į namus ateina svečių, arba per šventes. taip šventiškai ar pakylėtai, kaip mes. vyksta, sutrinka, nes vakar diena buvo visiškai kitokia. šventes tiesiog ,,nenulipa“ mamytei nuo rankų. Dienos režimas moko kūdikį laikytis tvarkos. gyvenime egzistuoja ir pareigos - ne tik malonumai. įsipareigojimais. ar valanda nieko nelemia. įvairių sąlygų. išeiti ir vaikutį pasiima nešynėje. Pirmais gyvenimo metais vaikuti bijo užsimerkti prieš užmigdamas. kad užsimerkus viskas, kas yra aplinkui, gali išnykti. pasistengti, kad vaikas jaustųsi saugus. rytas, ir namuose ras viską taip, kaip paliko. nors švelniai pasakoti. praeina šiek tiek laiko. užmigs, yra labai blogas. paliktas ir be jokių garantijų, kad vėl sugebės atsimerkti. svarbiausia, ima pasitikėti tėvais. pat labai svarbūs. dainuojama dainelė mažiuką ramina ir nuteikia miegeliui. Valgymas yra dienos režimo dalis. aišku, kad dabar valgo su visais, o po kokių trijų valandų valgys vėl. sunkias akimirkas.
tags: #kiek #laiko #zinda #naujagimis