Gimdymo procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug energijos tiek motinai, tiek jos organizmui. Po sėkmingo šuniavimosi prasideda atsistatymo laikotarpis, kurio metu kalės organizmas valosi ir grįžta į prieš nėštuminę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko trunka šis valymosi procesas, kokie požymiai rodo normalų atsistatymą ir kada reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Kas yra lochijos?
Po gimdymo, kalės organizmas šalina kraują, gleives ir audinių likučius iš gimdos. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos yra normalus pogimdyminio periodo reiškinys, rodantis, kad gimda valosi ir gyja.
Kiek laiko trunka kalės valymasis po gimdymo?
Kraujavimas po gimdymo (lochijos) yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių. Pirmomis dienomis kraujavimas būna intensyvesnis ir išskyros skaisčiai raudonos spalvos. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml. lochijų. Po gimdymo kraujavimas ties 3 savaite pradeda mažėti ir lieka patepliojimas ar lengvesnis kraujavimas, kuris labai panašus į besibaigiančias mėnesines. Šis laikotarpis gali trukti iki 6 savaitės.
Lochijų spalva ir konsistencija keičiasi bėgant laikui:
- Pirma para po gimdymo: Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio.
- 1 savaitė po gimdymo: Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines.
- 2 savaitės po gimdymo: Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio.
- 3-4 savaitė po gimdymo: Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų.
- 6 savaitės po gimdymo: Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai. Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti jeigu kraujavimas po gimdymo - šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?
Nors lochijos yra normalus reiškinys, tam tikri simptomai gali rodyti komplikacijas, kurioms reikalinga veterinarinė priežiūra. Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių:
- Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
- Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
- Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
- Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
- Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
- Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
- Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
- Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.
Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.
Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį.
Kalės priežiūra po gimdymo
Po gimdymo, kalei reikalinga ypatinga priežiūra, kad ji galėtų sėkmingai atsistatyti ir pasirūpinti savo šuniukais. Štai keletas svarbių patarimų:
- Mityba: Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Jei jūsų "mergaitės" racioną sudaro sausas maistas - pereikite prie nėščių ir maitinamų kalių maisto, pridėkite folio rūgštį, to pilnai pakaks, norint aprūpinti kalę visomis maistingomis medžiagomis. Jei šuo ėda natūralų maistą, tai būtinai reikia pridėti vitaminų ir mineralų kompleksus, t.y. vitaminų poreikis šiuo laikotarpiu padidėja 2-2,5 kartų. Antroje nėštumo pusėje labai svarbu stebėti į nėščios kalės organizmą su maistu patenkančias maistingas medžiagas (baltymų, mineralų).
- Higiena: Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą!
- Mastitas: Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas.
- Šuniukų priežiūra: Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo. Mastito pavojus.
Dažniausios kalės gimdymo komplikacijos
Reprodukcinės sistemos ligos yra dažnos kalių sveikatos problemos, kurios gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant nevaisingumą ir net mirtį. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios kalės gimdymo komplikacijos, jų priežastys, simptomai, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Pyometra: Infekuotas pūlingas gimdos uždegimas
Viena iš dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai gyvybei pavojingų lytinių organų ligų yra infekuotas pūlingas gimdos uždegimas - pyometra. Jo metu toksinės medžiagos ir bakterijos iš gimdos yra rezorbuojamos į kraują, tai sukelia gyvybei pavojingą bendrą organizmo apsinuodijimą ir šoką. Negydoma pyometra beveik visada baigiasi mirtimi.
Priežastys:
Pyometra ima vystytis, kai organizme sutrinka lytinių hormonų balansas. Per aukštas progesterono bei estrogenų kiekis sąlygoja gimdos gleivinės išvešėjimą, gimdoje ima kauptis skysčiai. Čia susidaro labai gera terpė daugintis įvairiems mikrobams, kurie gali patekti į gimdą iš makšties ar šlapimo trakto normalios mikrofloros, rujos metu, kai yra atviras gimdos kaklelis, ypač jeigu kalė yra laikoma nešvariai arba jai leidžiama maudytis, kergimo ar gimdymo metu ir t.t. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus (7-9 m.), neturėjusios palikuonių, nesterilizuotos kalės, tačiau pasitaiko atvejų, kai suserga ir jaunos, pirmą kartą rujojančios kalės. Liga dažnai susijusi su preparatų, turinčių progesterono ar estrogeno, vartojimu. Šie preparatai yra skiriami rujai nukelti ir kai kurioms ligoms gydyti.
Simptomai:
Klinikiniai požymiai pasireiškia praėjus 4-8 savaitėms po rujos arba hormoninių preparatų vartojimo. Požymiai priklauso nuo to, kaip toli yra pažengęs gimdos pažeidimas, kiek daug skysčių bei pūlių yra susikaupę, ar atviras gimdos kaklelis, nuo kalės amžiaus ir fiziologinės būklės.
- Kalė tampa apatiška.
- Sumažėja arba dingsta apetitas.
- Ji ima labai daug gerti.
- Daugiau šlapintis.
- Kartais vemia (dėl to šeimininkai dažnai galvoja, kad tai tik apsinuodijimas ir neskuba kreiptis į gyd.).
- Jeigu gimdos kaklelis yra atviras, pasirodo gausios išskyros iš makšties, jos būna tąsios, nemalonaus kvapo, primena karamelę, kartais būna su krauju.
- Jei kaklelis lieka uždaras - pūliai kaupiasi gimdoje, ji labai padidėja, dėl to padidėja pilvo apimtis, nepasišalinantys pūliai yra rezorbuojami į kraują ir sukelia stiprią intoksikaciją. Uždara pyometra progresuoja labai greitai, ir dažnai sukelia šoką ir greitą mirtį.
Pyometrą visada reikėtų įtarti pas sergančias nerujojančias kales ar kates, ypač jei pasireiškia padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis ir vėmimas.
Gydymas:
Diagnozavus pyometrą, reikia kuo skubiau gydyti. Yra keli gydymo būdai - chirurginis ir konservatyvus (gydant tik medikamentais). Tai priklauso nuo kalės amžiaus ir būklės.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
- Chirurginis gydymas: Operacijos metu yra pašalinama pūliuojanti gimda ir kiaušidės, kartu skiriant ir antimikrobinį bei kitą simptominį gydymą. Tai yra geriausias būdas pašalinti ligos priežastį ir išvengti recidyvų.
- Medikamentinis gydymas: Taikomas tiktai toms kalėms, kurias planuojama veisti ateityje, ir tik tada, kai kalė yra jauna, liga diagnozuojama pačioje pradinėje stadijoje ir gimdos kaklelis yra atviras.
Prevencija:
Tam, kad išvengti šio nemalonaus susirgimo, neveisiamas kales ir kates geriausia sterilizuoti jauname amžiuje, vengti rują bei nėštumą nutraukiančių preparatų ilgalaikio vartojimo, laikytis švaros kergimo, rujos, gimdymo metu. Sterilizacija visiškai apsaugo nuo pyometros.
Tariamas nėštumas (Pseudonėštumas)
Tariamas nėštumas, kitaip - pseudonėštumas, nėra liga, tai klinikinis sindromas, kai neapvaisintai kalei pasireiškia visi nėštumo požymiai. Kalei tai nėra kenksminga, nes neįvyksta jokie ilgalaikiai pokyčiai. Elgsenos pokyčiai - lojimas, inkštimas, neramumas, gali pasireikšti netgi pyktis ir agresija. Kalė ruošiasi jauniklių atvedimui - „įsivaikina“ žaislus, kasa, ruošia guolį. Fiziologiniai pakitimai - apetito pokyčiai, pieno liaukos pabrinksta, prasideda laktacija - pieno susidarymas ir išsiskyrimas.
Diagnostika ir gydymas:
Patikimiausias būdas išsiaiškinti, ar kalė laukiasi, yra ultragarso tyrimas, kurį galima atlikti nuo 20 nėštumo dienos. Jeigu kalei pasireiškia tariamo nėštumo požymiai, patariama ant kaklo užsegti apsauginę piltuvo formos apykaklę arba šunį aprengti taip, kad pilvas būtų uždengtas. Tuomet kalė nelaižys pieno liaukų ir sudirgimas sumažės. Reikia paslėpti žaislus ir daiktus, kuriuos kalė galėtų „įsivaikinti“. Nes sumažinus stimulus sutrumpės pseudonėštumo trukmė. Šis sindromas dažniausiai praeina negydant, tik 10 proc. kalių gali prireikti medicininio gydymo. Kalės netikras nėštumas nesikerta su kalės vaisingumu ar galimybe susilaukti palikuonių.
Pagalba augintiniui esant netikram nėštumui:
Jei jūsų augintinis kenčia nuo įsivaizduojamo nėštumo, galite jam padėti gydymo metu. Neleiskit susikurti lizdo ir kaupti jame daiktų. Šiuo laikotarpiu nerodykite savo kalei per daug dėmesio - kai kurios kalės yra labiau linkusios būti glostomos. Suteikite galimybę savo šuniui daugiau judėti ir žaisti. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo apie mitybos pokyčius (mažiau baltymų racione gali sutrumpinti rujos trukmę). Pasitarę su veterinarijos gydytoju, taip pat galite šiek tiek sumažinti savo šuns miasto kiekį. Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo.
Distocija (Sunkus gimdymas)
Distocija - tai sunkus gimdymas, kai kalė negali pati atsivesti šuniukų. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Šuniuko dydis ar padėtis.
- Kalės gimdos problemos.
- Silpni sąrėmiai.
Distocija yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios veterinarinės pagalbos. Gydymas gali apimti vaistus sąrėmiams skatinti arba cezario pjūvį.
Kalės elgesys prieš gimdymą
Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę. Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min.
Po gimdymo kalės organizmas pamažu atsistato. Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą. Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti. Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda.
Šunų veisimas: svarbūs aspektai
Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi.
Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais. Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui.
Sterilizacija: privalumai ir svarstymai
Daugelis žmonių svarsto, ar sterilizuoti savo šunį. Ar tai saugi procedūra? Ar po tokios operacijos pasikeičia augintinio charakteris? O gal reikia leisti kalei nors kartą susilaukti šuniukų ir tik tada ją sterilizuoti?
Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo. Tai sumažina pūlinių susidarymą ir lytinių organų vėžio riziką. Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos.
Nepamirškime, kad šiais laikais sterilizacija iš esmės yra standartinė procedūra, atliekama kiekvienoje veterinarijos klinikoje, todėl neturėtume jos bijoti. Neturėtume be reikalo veisti šunų dėl savanaudiškų priežasčių. Nebijokime sterilizuoti savo augintinių. Tai vienkartinė ir saugi procedūra. Netiesa, kad kalė turi bent kartą susilaukti šuniukų dėl savo psichinės sveikatos. Netiesa, kad po sterilizacijos jos charakteris pasikeis. Pernelyg didelis augintinio svorio augimas po sterilizacijos taip pat yra mitas - viskas priklauso nuo mūsų disciplinos. Anksti sterilizuodami kales sumažiname pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiame pavojingų ligų.