Laukiantis dvynukų, patiriamas džiaugsmas ir nerimas. Ši žinia gali užklupti netikėtai ir sukrėsti savo netikėtumu, net jeigu to ir tikėjotės. Gerai, kad šiais laikais apie dvynukų ar daugiau vaikučių gimimą galime sužinoti iš anksto, dar nėštumui neįpusėjus, todėl yra laiko pasiruošti ir dvasiškai, ir protiškai ir fiziškai. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų būsimoms mamoms - kiek laiko reikės praleisti ligoninėje po gimdymo. Konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia viešnagės ligoninėje trukmę po gimdymo su dvyniais, kokie galimi gimdymo būdai ir kokie patarimai pravers auginant dvynukus.
Dvynių nėštumo ypatumai
Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis - vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60, anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80.
Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi.
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti. Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Gimdymo būdai ir trukmė ligoninėje
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas.
Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams.
Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį. Daugiavaisio nėštumo metu problemų kyla nemažai, tačiau, jei moteris atidžiai stebi savo būklę, domisi ir jai teikiama atitinkama pagalba nėštumo bei gimdymo metu, net ir esant rizikai, viskas dažniausiai baigiasi sėkmingai.
Gimdymo būdas ir nėštumo trukmė labai priklauso nuo daugelio faktorių, tad jei susidės sėkmingos vaikelių padėtys labai galima gimdyti natūraliais takais. Svarbiausia ne gimdymo būdas, o rezultatas - sveiki mažyliai ir mama. Jei norėtumėte, galima gimdyti natūraliai net jei antrasis vaikelis ir nespės apsiversti - svarbiau, kad pirmasis eitų galvyte žemyn, o paskui turėkite gerą profesionalų gydytoją ir tikėkit sėkme.
Konkretaus atsakymo kiek laiko reikės praleisti ligoninėje po gimdymo su dvyniais nėra, nes tai priklauso nuo:
- Ar gimdymas buvo natūralus ar atliktas cezario pjūvis
- Ar nebuvo komplikacijų gimdymo metu
- Ar naujagimiams viskas gerai
- Kaip jaučiasi mama
Tačiau dažniausiai po natūralaus gimdymo ligoninėje praleidžiama 2-3 dienos, o po cezario pjūvio - 3-5 dienos.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Po cezario pjūvio operacijos, moteris gali jausti tempimą pjuvio vietoje, o gimda gali nesitraukti, todėl moteris gali netekti daug kraujo. Tokiu atveju labai reikalingas korsetas po gimdymo, paskui kelnaitės aukštu liemeniu.
Patarimai auginant dvynukus
Dvynukų žindymui taip pat reikia pasiruošti ir pasiruošimas šiek tiek skiriasi nuo pasiruošimo žindyti vieną vaikelį. Tikriausiai pats svarbiausias patarimas sėkmingam dvynukų žindymui - išnešiokite juos kuo ilgiau. Kadangi dvynukų ar daugiau vaikučių nėštumai paprastai trunka trumpiau nei vieno vaikučio ir daug dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu, tai prisideda prie papildomų sunkumų ir taip sudėtingoje situacijoje - žindant du (ar daugiau) vaikučius. Vienas iš būdų užsitikrinti pakankamai ilgą nėštumą yra tinkama mityba jau nuo pat nėštumo pradžios ar bent jau nuo to momento, kai sužinojote, kad laukiatės dvynukų (ar daugiau). Tinkama mityba užtikrina reikalingų medžiagų kiekį abiems (visiems) vaikučiams, o pakankamas svorio priaugimas pirmoje nėštumo pusėje padės užsitikrinti, kad antroje nėštumo pusėje, kuomet padidėjusi gimda beveik nepalieka vietos skrandžiui, jūsų kūnas jau bus sukaupęs pakankamas atsargas, kad galėtų auginti mažylius, kai jūs vos pajėgsite į skrandį įgrūsti nedidelius maisto kiekius. Dažna situacija, kuomet į nėštumo pabaigą vaikučiai gimdoje auga, tuo tarpu mamai svoris nebeauga ar dar ir krenta. Judėjimas yra ne mažiau svarbi sveiko nėštumo dalis. Išnešioti mažylius kuo ligiau yra labai svarbu jų pačių ir žindymo lengvumo labui. Ne veltui žmogaus nėštumas gamtos yra numatytas trukti apie 40 savaičių. Šio laiko reikia ne tik kūdikiui užaugti, priaugti svorio, bet ir išmokti kvėpuoti, čiulpti, žįsti, ryti ir visus šiuos procesus derinti. Kūdikiai čiulpti moka jau 20-ąją nėštumo savaitę, ryti gali pavykti 28-ių nėštumo savaičių kūdikiui, tačiau sėkmingai derinti rijimą ir kvėpavimą gali reikėti palaukti iki 36 savaičių. Ir tai tokio amžiaus kūdikis gali greitai pavargti prie krūties. Pasistenkite užsirašyti ir sudalyvauti juose kaip galima anksčiau, vos tik atsigausite po pirmojo, greičiausiai sunkaus nėštumo trimestro. Nedelskite, nes dvynukų nėštumas gali baigtis anskčiau nei tikitės arba antroje nėštumo pusėje galite nebeturėti jėgų ar galimybių tokius kursus lankyti. Žinoma, galima rasti ir nuotolinių kursų užsienio kalbomis, bet visada yra vertinga sužinoti apie vietines galimybes. Nepaisant to, kad kursai tikriausiai mokys apie vieno vaikelio gimdymą ir žindymą, pagrindiniai principai išlieka tie patys ir gimdant bei žindant du (ar daugiau) kūdikių, tik pagimdyti reikės ne vieną, o ir antrąjį kūdikį (ir kitus), ir žindyti reikės abu (visus). Jeigu neturite galimybių lankyti kursų, skaitykite geras knygas apie žindymą bendrai ir apie dvynukų žindymą ypatingai. Lietuvių kalba galiu rekomenduoti gyd. K. Vitkausko knygą "Kūdikio žindymas", gyd. E. Markūnienės knygą "Žindymo menas ir mokslas", Martha Guoth - Gumberger ir Elizabeth Hormann "Žindymas" arba Š. Kipli "Kūdikio žindymas". Lietuvos sąlygomis tai gali būti nelengva, nes dvynukų nėštumus ir gimdymus priima ribotas kiekis ligoninių ir specialistų. Be to, nėra įprasta bendrauti su neonatologais, kurie gali turėti didelę įtaką tam, kaip bus elgiamasi su jūsų kūdikiais, jeigu jiems reikės intensyvios priežiūros ar kurį laiką po gimdymo jie bus atskirti nuo jūsų. Jeigu turite galimybę, užduokite klausimus šeimos gydytojai, ginekologei, kuri jus prižiūri, apsilankykite ligoninės organizuojamuose kursuose, užduokite klausimų juos vedančiai akušeriai, kad susidarytumėte įspūdį ko galima tikėtis iš personalo. Tačiau tai dar ne viskas. Jeigu į kurį nors klausimą atsakyta “NE”, turėkite mintyje, kad tas žmogus greičiausiai nebus labai palaikantis dvynukų (ar daugiau) žindymo ir verčiau pasieškoti kito asmens. Nors tai gali būti ne taip patogu, kaip kad personalas ligoninėje ar gydytoja poliklinikoje ar ateinanti aplankyti į namus, verta pasieškoti kvalifikuotų žindymo specialistų (su raidėmis IBCLC šalia vardo) ar mamų savanorių, palaikančių kitas žindančias mamas (La Leche lyga Lietuvoje ar Pradžių pradžia). Ieškokite tokių, kurie turėtų patirties su dvynukais ar neišnešiotais kūdikiais ir net jei konsultacijos tebus galimos telefonu, el paštu ar per skype programą, toks palaikymas gali būti esminis sėkmingo žindymo momentas. Aptarkite su partneriu kaip organizuosite gyvenimą namuose. Ar jis ims mėnesį tėvystės atostogų? Ar atostogaus visus metus? Ar jo darbai tokie, kad jis negalės likti namuose? Pastaruoju atveju jums gali reikėti pasieškoti kito pagalbininko, ypač pirmuosius mėnesius. Tokio, kuris pasirūpintų buitimi ir nekritikuotų, o palaikytų jūsų sprendimą žindyti dvynukus. Nors pientraukis nėra būtinas sėkmingam dvynukų (ar daugiau) žindymui, tačiau dvynukų nėštumas rizikuoja baigtis anksčiau, o net ir išnešioti kūdikiai gali turėti daugiau sveikatos problemų, kurios gali trukdyti sėkmingai žindyti, todėl susipažinti su pientraukio sandara, surinkimu, priežiūra ir naudojimu verta. Reikėtų pagalvoti ir apie savo konkrečią situaciją. Jeigu mažyliai gimė anksti ir jums reikės pačiai "užvesti" ir palaikyti pieno gamybą, verta susirasti ir išsinuomonti galingą elektrinį pientraukį (tokie kainuoja brangiai ir yra skirti labiau ligoninėms, kuriose daugeliui mamų reikia ištraukinėti pieną, tačiau mūsų ligoninės vis dar tokių neturi. Todėl nuoma gali būti pigesnė nei pirkimas). Jeigu pientraukio reikės tik padėti mažyliams, tuomet gali užtekti ir asmeninio naudojimo elektrinio pientraukio. Susiraskite vietas ir modelius, kur galėsite išsinuomoti ar įsigyti jums reikingas priemones. Prisireikus, galėsite tiesiog paprašyti ko nors, kad nuvažiuotų ir nupirktų, kol jūs ištraukinėsite priešpienį ar pieną rankomis. Beje, tai dar vienas įgūdis, kurio verta išmokti dar nėštumo metu, kaip ir atsispausdinti ir įsimesti į gimdymo krepšį lapą su informacija apie tai, kiek ilgai kokioje temperatūroje galima laikyti ištrauktą pieną iki jis bus sumaitintas mažyliams. Dvynukų žindymas iš karto po gimimo neturėtų skirtis nuo vieno vaikelio žindymo. Jeigu mažyliai yra išnešioti, gimus pirmajam, jį gali paimti tėtis ir priglausti pie savo nuogos krūtinės, kol gims antrasis. Gimdant visiškai natūraliomis sąlygomis, galėtų paimti ir mama, kol gimda pasiruoš pagimdyti antrąjį (ar kitus), tačiau ligoninėje greičiausiai gydytojai stengsis išlaikyti ar apsukti antrąjį vaikelį, kad jis įsistatytų tinkamai, todėl greičiausiai nebus galimybės priglausti pirmąjį. Cezario pjūvio operacijos metu taip pat mama gali pamatyti, priglausti ir su personalo pagalba pažindyti dar operacinėje, tačiau šis dalykas taip pat priklausys nuo dirbančio personalo nusiteikimo, nėštumo laiko ir mažylių būklės. Jeigu mažyliai nuo jūsų atskirti ar gimė per anksti, pradėkite ištraukinėti priešpienį kaip galima greičiau po gimdymo, pradžioje rankomis, nes priešpienio kiekis neturi būti labai didelis, vėliau pientraukiu. Darykite tai dažnai, kas 2-3 valandas dieną ir bent pora kartų naktį. Mažyliams reikia jūsų priešpienio ir pieno, o kūnui reikia jūsų teikiamos stimuliacijos pieno gamybai. Žymėkitės kiek kartų žindėte kiekvieną mažylį atskirai, taip pat žymėkitės kiek kartų kiekvienas iš jų pasišlapino (pakeitėte prišlapiną vystyklą ar sauskelnę) ir pasituštino. Tai labai svarbi informacija, leidžianti įvertinti, ar mažyliams pakanka maisto. Turint sekti dviejų ar daugiau mažylių informaciją galima lengvai pasimesti ir susipainioti, todėl verta vesti užrašus apie kiekvieną mažylį atskirai. Atsisiųskite ir atsispausdinkite žymėjimų lenteles, kuriose užsirašę mažylio vardą galėsite žymėti visą informaciją apie kiekvieną mažylį atskirai. Pirmos savaitės lenteles vežkitės į ligoninę. 2-4 savaitės lenteles tėtis galės atvežti vėliau, jeigu reikės arba naudosite jas namuose. Nors mažyliai gimsta su gebėjimu susirast krūtį ir žįsti, jiems vis tiek kurį laiką gali reikėti pagalbos įsitaisant prie krūties ir užtikrinant gerą apžiojimą. Todėl pradžioje gali būti lengviau žindyti po vieną kūdikį, kad galėtumėte susitelkti į vieną mažylį. Kitą tuo tarpu kažkas turės užimti, panešioti ar pasūpuoti ar pamaitinti nutrauktu pieneliu iš šaukštelio ar puodelio. Dvynukų žindymui kartu yra skirtos specialios pagalvės, kurios yra lengvos (grikių lukštai nebus patogu) ir tvirtos, neprarandančios formos (ne birių granulių), dažniausiai gaminamos iš sintepono ar porolono. Labai patogu yra užsiseganti ant mamos liemens pagalvė, kad jos nereikėtų nešti ar prilaikyti, kai reikės laikyti kūdikius. Šios pagalvės paprastai yra didelės, ypatingai šoninės dalys, kurios tęsiasi už nugaros, ir su jomis galima žindyti mažylius pakankamai ilgai - iki metų. Žinoma, galima apsieiti ir su paprastomis pagalvėmis ar susukta antklode. Kai pradėsite žindyti kartu, taip pat gali būti patogiau iš pradžių krūtį įduoti vienam kūdikiui, o paskui pasirūpinti kitu. Keiskite krūtis. Pradžioje nerekomenduojama vienam mažyliui priskirti vieną krūtį, geriau yra keisti. Kaip dažnai? Kartais mamos keičia krūtis vieno maitinimo metu, kartais - kiekvieno maitinimo metu. Kartais iš tos pačios krūties žindo kelis kartus, o tada apkeičia mažylius, o kartais keičia po paros ar pan. Keitimas svarbus, kad pieno gamyba abiejos krūtyse vyktų daugmaž tolygiai, o kūdikiai turėtų progų matyti mamą iš įvairių padėčių - tai svarbu ir vystymuisi. Taip pat ir nakčia, jeigu miegosite kartu su mažyliais, verta keisti šonus, kuriuose jie guli, kad turėtų įvairios patirties. Kartais mažyliai gali turėti kokių nors sveikatos problemų (pvz., kreivakaklystė), dėl kurių jiems gali būti patogu žįsti tik ant vieno šono. Tokiu atveju be abejo, reikia prisitaikyti prie mažylio būklės. Žindant tris ar daugiau mažylių vis tiek teks žindyti po du, o kitą ar kitus užimti ar pamaitinti kitu būdu. Kai kurios mamos suka mažylius ratu: žindo du, po to vieną padeda, antrąjį perkelia prie pirmojo krūties o trečiąjį prie antrojo krūties ir tęsia žindymą. Po kurio laiko antrąjį padeda palaukti, trečiąjį perkelia prie antrojo krūties, o pirmąjį prie tos, kurią žindo trečiasis. Tokiu būdu visi mažyliai maitinam tol, kol pasisotina. Jeigu mažyliai naktį prabunda atskirai, galima tiesiog pasiimti prabudusį į lovą ir žindyti bei snausti, tai leidžia mamai gauti daugiau taip reikalingo poilsio. Jeigu prabunda abu, galima atsisėti ir žindyti abu lovoje arba eiti į įprastą žindymo vietą, o pavalgiusius ir užmigusius mažylius vėl paguldyti. Kaip ir žindant vieną kūdikį, svarbiausias požymis, rodantis, kad pieno pakanka, kurį mama gali pastebėti, yra šlapinimasis ir tuštinimasis. Pirmas pora parų kiekvienas kūdikis turėtų pasišlapinti po 1-2 kartus, pasiruštinti bent vieną kartą mekonijumi (juodomis) ar pereinamosiomis (tamsiai žaliomis, šviesėjančiomis) išmatomis. Jeigu nusitraukinėjate pieną, pirmoji savaitė yra labai svarbi pieno gamybai užvesti, o pirmasis mėnuo - pieno kiekiui išlaikyti. Tyrimai rodo, kad prieš laiką gimusių kūdikių mamoms apie 4-6 savaitę pieno kiekis sumažėja ir jį sunku pakelti. Pasiruoškite žindymui. Jeigu žindydama vieną vaikelį galite išmokti ir judėti, o vėliau net ir dirbti kai kuriuos darbus, dviejų kūdikių žindymas vienu metu patikimai pasodina mamą vienoje vietoje. Pasirūpinkite, kad jums tas laikas neprailgtų. Pirmiausiai šalia turėkite pakankamai gerti ir užkąsti. Jeigu dieną liekate viena, paprašykite, kad išeidamas į darbą vyras jums padėtų pusryčius ir termosą su šiltu gėrimu šalia jūsų įprastos žindymo vietos. Gerti verta šalia turėti net ir nakčia. Gerkite tiek, kiek norite, kad nejaustumėte troškulio. Gerkite šiltą gėrimą ar šiltą arbatą, kad kūnui nereikėtų skysčio dar papildomai šildyti. Galite pasidėti knygą ar kitą priemonę, kurioje rasite ką paskaityti ar pažiūrėti. Telefonas irgi yra labai reikalingas šalia - jeigu jums kas nors paskambintų, arba jeigu jums prisireiktų pagalbos - galėtumėte tiesiog paskambinti vyrui ar kitam pagalbininkui, kad ateitų jums padėti, pvz., paguldyti užmigusius mažylius. Jeigu jūsų pieno mažyliams kol kas nepakanka ir reikia papildomai primaitinti mišiniu, stenkitės tai daryti prie krūties, su nazogastrinio zodno ir buteliuko pagalba ar su papildomo maitintimo sistema. Žįsdami krūtį mažyliai skatins mamos organizmą išskirti daugiau hormonų, reikalingų pieno gamybai ir padės pagausinti pienelio kiekį.
Psichologinė pagalba po gimdymo
Sveikata yra mūsų didžiausias turtas, manau, su tuo sutiksime daugelis. Minint Psichikos sveikatos dieną (Spalio 10 d.), galime prisiminti romėnų poeto Juvenalio (Decimus Junius Iuvenalis) žodžius. Jis savo Satyrose yra rašęs: „Patariu melsti, kad sveikame tavo kūne sveikas būtų ir protas“. Taip, lygiai kaip rūpinamės, kad valgytume sveiką maistą, sportuojame, taip turime pasirūpinti ir savo emocijų pasauliu, siekti suprasti kaip ir kodėl jaučiamės. Antra vertus, šiais laikais yra sakančių, kad tikroji sveikata prasideda galvoje (Shigeo Haruyama). Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei sveikatinimui. Būsimos ir esamos mamos kviečiamos apsilankyti „Šeimų mokyklėlėje“, kurioje konsultuojamos aktualiais klausimais. Viena iš daugelių aktualių temų - pogimdyvinė depresija ir kaip ją atpažinti. Paskaitų dalyvės supažindinamos su pogimdyvine depresija ir su tuo, kas lemia, kad moterį ištinka pogimdyvinė depresija, jos įtaka besilaukiančios ar jau pagimdžiusios moters sveikatai. Koks yra pogimdyvinės depresijos poveikis kūdikio vystymuisi? Ką daryti, kad motinystės pradžia būtų sklandi? Ši tema ypač aktuali tėvystės kontekste. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog mamos (jei pagrindinis asmuo besirūpinantis kūdikiu yra tėtis, tada tėčio) psichologinė savijauta tiesiogiai veikia visokeriopą kūdikio vystymąsi. Kūdikio polinkis į depresiją yra ne tik arba ne tiek genetiškai paveldimas, kiek tokią žmogaus būseną gali lemti santykis su depresyvia motina. Psichinių sunkumų turinti motina mažiau bendrauja su savo kūdikiu, mažiau jį glaudžia, čiūčiuoja. Pogimdyminė depresija - tai staigus nuotaikų svyravimas (po gimdymo labai keičiasi hormonų kiekis organizme, reikia laiko, kad tai susinormalizuotų); sutrikęs miegas ir/ar apetitas; savigrauža, kad nieko nedarau, ir/ar nieko nespėju, ir pan.; pyktis kūdikiui, kad jis čia dėl visko kaltas. 1) baisu vienai pasilikti su kūdikiu (Ar sugebėsiu juo pasirūpinti? Tokių ar panašių jausmų ir minčių, kyla daugeliui ką tik pagimdžiusių moterų. 50-85% moterų patiria tai, ką galima pavadinti motinystės melancholija (baby blues). Tokia būsena pasireiškia per pirmas dienas po gimdymo. Ir kaip staigiai prasidėjusi, taip staigiai ir baigiasi per savaitę, dvi sėkmingai apsiprantant su savo nauju vaidmeniu, stiprėjant pasitikėjimui savimi (Man puikiai sekasi atliepti kūdikio poreikius. Aš vis labiau pasitikiu savimi. Retais atvejais (apie 0,2% arba 1 iš 500 gimdžiusių moterų) diagnozuojama pogimdyminė psichozė (dažniausiai ji ištinka moteris, jau iki gimdymo gydytas nuo depresijų ar kitų psichinių ligų). Artimiesiems pogimdyminę psichozę atpažinti pavyksta ganėtinai lengvai, mat jaunos mamos elgesys po gimdymo tampa ypač keistas ir/ar neadekvatus. Tokiu atveju yra būtina skubiai kreiptis į medikus, gali tekti gydytis ligoninėje. Na, bet grįžkime prie pogimdyminės depresijos. Verta žinoti, kad su ja susiduria 1 iš 8 šeimų. Šeimų, nes kartais ne tik mamą kankina slogios nuotaikos ar nemiga. Kartais ir ką tik tapusiam tėčiu vyrui gali reikėti pagalbos. Dėl pogimdyminės depresijos prasidėję sunkumai tęsiasi pusę metų ar ilgiau. Dažnai šeimoms būna gėda apie tai kalbėti. - Visų pirma, asmenybės savybės. - Kalbant apie besilaukiančią moterį, labai svarbu, kad pasiruošimas nėštumui ir pats nėštumas būtų ramūs. - Nusivylimas gimdymu ir savimi. - Laiko sau ir partneriui nebuvimas. - Struktūruoto profesinio gyvenimo ilgesys. Darbe užduotys būdavo aiškios, rezultatai greitai matomi, piniginis atlygis, kaip įvertinimas, gaunamas kas mėnesį ir pan. - Priimti vyro ir kitų artimųjų pagalbą tiek namų priežiūros, tiek maisto gaminimo srityse. - Informuoti norinčius aplankyti ir pamatyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau. - Ilsėtis (miegoti), kai miega kūdikis. Per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą. - Pagrindinis darbas, ypač per pirmus tris-keturis mėnesius, - žindyti kūdikį. Visa kita gali palaukti. Jei kūdikis maitinamas mišinėliais, moteris vis tiek yra pati geriausia mama savo vaikui ir yra verta pagarbos bei palaikymo.Beje, pačios mamos maitinimasis yra labai svarbus. - Kalbėti apie kylančius jausmus, apie gimdymo patirtį. Jei artimieji (vyras, močiutė) sako kažką panašaus į: Ko tu čia virkauji, turi sveiką vaiką ir džiaukis!, verta ieškoti kito, galinčio išklausyti ir suprasti žmogaus. Pavyzdžiui, vaikų turinti draugė ar sesė dažnai būna puiki klausytoja. Vėliau taip pat patariama bendrauti su kitomis mamomis. Jei moters aplinkoje nėra mamų su mažais vaikais, jų galima sutikti mokyklėlėse, žaidimų aikštelėse. Artimas bendravimas su vyru, pokalbiai apie tai, kaip praėjo diena yra puikus būdas įveikti besikaupiančius jausmus. Laikas praleistas vienu du su vyru yra reikalingas norint patirti poros intymumą, tad vertėtų prašyti senelių ar auklių pagalbos. Mažiau išsivysčiusiuose kraštuose teigiama, kad reikia kaimo, jog užaugintum kūdikį. Aš su tokia mintimi sutinku. Laikas tik sau, rūpinimasis savo išvaizda gali leisti pasijusti geriau. Dar vertėtų turėti mintyje, kad iki kito nėštumo/gimdymo moteris turėtų spėti atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą. Kiek laiko reikės konkrečiai mamai, sunku pasakyti. Tačiau kai moteris jau pagalvoja, kad būtų visai smagu ant rankų vėl laikyti mažą kūdikėlį, tai gali būti ženklas, kad ji jau pasiruošusi. Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyminės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir/ar medikamentinės pagalbos. Sėkminga reabilitacija po gimdymo - sveikata ir džiugios akimirkos auginant mažuosius!
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)